2023 m. gruodžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Jūrinių reikalų komisijos nariai gruodžio 11 d. susitiko su Klaipėdos miesto meru Arvydu Vaitkumi. Meras yra dirbęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi, todėl puikiai supranta Klaipėdos miestui ir uostui tenkančius iššūkius bei poreikius. Susitikime daugiausia dėmesio skirta būtinoms investicijoms į labai svarbius infrastruktūros objektus. Klaipėdai tampant civilinės ir karinės logistikos regione epicentru, būtina visa apimtimi kuo greičiau užbaigti daugiau nei prieš dešimtmetį pradėto Jakų žiedo, Pietinio aplinkkelio ir sankryžų, lemiančių dideles transporto spūstis, projektus. Komisijos pirmininkas Valdas Rakutis pasiūlė merui prisidėti rengiant jūrinę strategiją, kurioje turėtų atsispindėti ir Klaipėdos…
Kalėdiniai apsipirkimai: apklausa liudija lietuvių dosnumą ir gebėjimą taupyti
Lietuviai moka taupyti – tikslingai planuoja kada geriausias laikas pirkti kalėdines dovanas. Beveik pusę pirkėjų – 48,5 proc. – pasirūpina kalėdinėmis dovanomis iš anksto. 16,1 proc. jas perka net lapkričio mėnesį – per Juodąjį penktadienį, kai didžiausi išpardavimai, 29,8 proc. – prasidėjus gruodžiui ir tik maža dalis – 5,6 proc. – paskutinę savaitę iki Kalėdų. Šiais metais pirkėjai vienai kalėdinei dovanai skiria vidutiniškai pusšimtį eurų, tačiau kai kurie negaili ir 400 eurų. Tą parodė prekybos centro internete „Varle.lt“ atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 4500 respondentų. „Lietuviai yra ne tik taupūs, bet ir dosnūs. Matome, kad kalėdiniu periodu viename krepšelyje yra beveik dvigubai daugiau prekių-dovanų. Lietuviai pirkinius planuoja iš anksto…
Simona Striževska. Infliacija Europoje krenta greičiau nei prognozuota
Lapkritį euro zonos metinės infliacijos duomenys gerokai sumažėjo ir sparčiai artėjo prie pageidaujamos 2 proc. ribos. Kokios yra naujausios finansų analitikų prognozės dėl infliacijos 2024 m. ir kokio palūkanų mažinimo galime tikėtis iš Europos Centrinio Banko (ECB)? Infliacija euro zonoje ir toliau mažėja Lapkričio mėnesį metinė infliacija euro zonoje sumažėjo daugiau nei tikėtasi ir nukrito iki 2,4 proc. (spalį siekė 2,9 proc.). Infliacijos lėtėjimą lapkritį daugiausia lėmė lėtesnis metinis maisto produktų kainų augimas ir mažesnė grynoji pagrindinė infliacija. Metinė grynoji pagrindinė infliacija sumažėjo nuo 4,2 proc. spalį iki 3,6 proc. lapkritį. Tuo metu metinis energijos išteklių kainų kritimas išliko gana stabilus ir atėmė apie 1,5 procentinio punkto iš metinės infliacijos.…
„Ignitis“ elektromobilių įkrovimo parkas Anykščiuose: 22 įkrovimo prieigos
Didžiausias greito elektromobilių įkrovimo tinklas Lietuvoje „Ignitis ON“ dar vieną šalies regioną pavertė draugišku elektromobilių vairuotojams – gruodžio 14 d. pradėjo veikti pirmasis elektromobilių įkrovimo parkas šalia naujos „Maxima“ parduotuvės Anykščiuose. Kaip teigia „Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta, tai vienas iš šešių planuojamų „Ignitis ON“ elektromobilių įkrovimo parkų mūsų šalyje ir pirmos 22 „Ignitis ON“ tinklo prieigos Anykščiuose. Anykščiuose, šalia ką tik atidarytos „Maxima“ parduotuvės (Kalno g. 6), įrengta ir veikia net 11 įkrovimo stotelių, kuriose vienu metu gali įsikrauti net 22 elektromobiliai, nes viena elektromobilio įkrovimo stotelė turi ne mažiau kaip dvi prieigas. Iš viso 4 įkrovimo prieigos numatytos itin greito įkrovimo – 150 kW ir net…
Lietuvė meno rinkos ekspertė Ornela Ramašauskaitė – tarp meno investavimo lyderių pasaulyje
Nors Lietuva yra itin maža šalis, bet jos meno kūrėjai žinomi visame pasaulyje. Šalia menininkų į lyderių gretas įrašomi ir dar labiau nišinės srities atstovai – lietuvė meno rinkos ekspertė, investavimo į meno kūrinius konsultantė Ornela Ramašauskaitė „Wealth & Finance Awards 2023“ pripažinta „Lydere meno gerovės valdymo srityje“ (Leading Female Figure in Art Wealth Management), o jos vadovaujama įmonė „artXchange Global“ „LUX Global Excellence Awards 2023“ gavo „Investavimo į meną stratego Europoje“ (Art Investment Strategist of the Year – Europe) apdovanojimą. Šie apdovanojimai įrašo Lietuvą į meno rinkos žemėlapį, kuris apima ne tik estetiką, bet jungia kultūrą su ekonomiką. Pasaulinė meno rinka nustebina įspūdingais meno kūrinių pardavimais, o investavimas į…
Paaiškėjo, kuris siuntų pristatymo būdas populiarėja ir kas bendro tarp internete apsiperkančių lietuvių bei estų
Artėjant šventėms, lietuviai, latviai ir estai aktyviai apsipirkinėja internete – tarptautinė siuntų bendrovė „Venipak“ lapkritį Baltijos šalyse fiksavo siuntų rekordą pristatydama virš milijono siuntų. Gausiausiai pirko lietuviai ir estai, o vis daugiau pirkėjų šiemet rinkosi siuntos pristatymą paštomatu. Beveik penktadaliu didesnis siuntų skaičius „Venipak“ logistikos vadovas Karolis Kanapinskas pastebi, kad Baltijos šalyse apsipirkinėjimo internetu įpročiai yra gana panašūs – remiantis spalio mėnesį atlikto KOG instituto tyrimo duomenimis, internetu kas 3–4 savaites apsiperka daugiau nei penktadalis lietuvių, latvių ir estų. Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad siuntų skaičius per didžiųjų išpardavimų savaitę Baltijos šalyse, lyginant su paprastos dienos vidurkiu, šiemet buvo 19 proc. didesnis nei pernai. „Pristatydami virš milijono siuntų,…
Simona Striževska. Infliacija Europoje krenta greičiau nei prognozuota
Lapkritį euro zonos metinės infliacijos duomenys gerokai sumažėjo ir sparčiai artėjo prie pageidaujamos 2 proc. ribos. Kokios yra naujausios finansų analitikų prognozės dėl infliacijos 2024 m. ir kokio palūkanų mažinimo galime tikėtis iš Europos Centrinio Banko (ECB)? Infliacija euro zonoje ir toliau mažėja Lapkričio mėnesį metinė infliacija euro zonoje sumažėjo daugiau nei tikėtasi ir nukrito iki 2,4 proc. (spalį siekė 2,9 proc.). Infliacijos lėtėjimą lapkritį daugiausia lėmė lėtesnis metinis maisto produktų kainų augimas ir mažesnė grynoji pagrindinė infliacija. Metinė grynoji pagrindinė infliacija sumažėjo nuo 4,2 proc. spalį iki 3,6 proc. lapkritį. Tuo metu metinis energijos išteklių kainų kritimas išliko gana stabilus ir atėmė apie 1,5 procentinio punkto iš metinės infliacijos.…
RRT: ilgai laukti pašto rinkos reguliavimo pokyčiai
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šiemet inicijavo Pašto įstatymo pokyčius. Galiojantis Pašto įstatymas buvo priimtas prieš 10 metų ir nuo to laiko nebuvo iš esmės peržiūrėtas. Per tą laiką vartotojų poreikiai ir pašto rinka nuo popierinės korespondencijos ir jos reguliavimo transformavosi į konkurencingą elektroninės prekybos ir siuntų pristatymo rinką. „Naujų technologijų plėtra, inovacijos, kintantys naudotojų poreikiai lemia nuosekliai mažėjančius tradicinių laiškų kiekius, sparčiai auga pašto siuntinių kiekiai, keičiasi pašto paslaugos naudotojų poreikiai ir pašto paslaugos teikimo pobūdis“, – dėsto RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius. Jo teigimu, Pašto įstatymo pokyčiai inicijuoti siekiant trijų esminių tikslų: naudotojų interesų užtikrinimo, universaliosios pašto paslaugos (UPP) ekonominio tvarumo ir efektyvaus pašto sektoriaus reguliavimo. „Dabartinio įstatymo…
RRT: ilgai laukti pašto rinkos reguliavimo pokyčiai
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šiemet inicijavo Pašto įstatymo pokyčius. Galiojantis Pašto įstatymas buvo priimtas prieš 10 metų ir nuo to laiko nebuvo iš esmės peržiūrėtas. Per tą laiką vartotojų poreikiai ir pašto rinka nuo popierinės korespondencijos ir jos reguliavimo transformavosi į konkurencingą elektroninės prekybos ir siuntų pristatymo rinką. „Naujų technologijų plėtra, inovacijos, kintantys naudotojų poreikiai lemia nuosekliai mažėjančius tradicinių laiškų kiekius, sparčiai auga pašto siuntinių kiekiai, keičiasi pašto paslaugos naudotojų poreikiai ir pašto paslaugos teikimo pobūdis“, – dėsto RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius. Jo teigimu, Pašto įstatymo pokyčiai inicijuoti siekiant trijų esminių tikslų: naudotojų interesų užtikrinimo, universaliosios pašto paslaugos (UPP) ekonominio tvarumo ir efektyvaus pašto sektoriaus reguliavimo. „Dabartinio įstatymo…
Prezidentas: Vyriausybės pažadai mokytojams kitąmet nebus pamiršti
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. „Valdžia turi dirbti žmonių labui, o valstybės biudžetas – atitikti jų poreikius, spręsti struktūrines valstybės problemas, didinti valstybės saugumą ir gerovę. Biudžeto sudarymo metu valdančioji dauguma neišnaudojo visų galimybių geriau atliepti valstybės ir gyventojų poreikius. Tiesa, dalį kritikos Vyriausybė išgirdo ir biudžetą patobulino. Palankiai vertinu, kad biudžete numatyta galimybė kitais metais atsiradus sąlygoms padidinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms. Taip pat, nors ir vienkartiniu sprendiniu, biudžeto proceso finiše Vyriausybė padidino finansavimą šalies keliams. Labai nedaug buvo padidintas ir vaikų neformaliojo ugdymo finansavimas. Tačiau apskritai dėmesys vaikus auginančioms šeimoms liko per mažas“, – teigė Prezidentas. Šalies…
