Lietuvos paštas primena, kad nuo ateinančių metų sausio 1 d. įsigalioja nauji universaliosios pašto paslaugos tarifai privatiems klientams. Dėl jų bus pakoreguotos tiek Lietuvos viduje, tiek į užsienį siunčiamos korespondencijos ir siuntinių kainos. Didesnes, nuo 500 g iki 2 kg sveriančias registruotas siuntas į kai kurias užsienio šalis bus galima siųsti pigiau. Nuo 4 iki 16 proc. sumažės kainos, siunčiant minėtas siuntas populiariausiomis kryptimis – į JAV, Nyderlandus, Kanadą, Australiją ir Italiją. Bendra vidutinė į užsienį siunčiamų pašto siuntinių kaina mažės 0,90 Eur, arba 3 proc. Siunčiant į užsienį neregistruotą mažąją korespondenciją iki 20 g svorio (laiškus ir atvirlaiškius), siuntimo kainos populiariausiomis kryptimis bus vidutiniškai nuo 11 iki 22…
Savo rankomis pabėgimų bunkerį įkūrusi A. Rumbutytė neįsivaizduoja gyvenimo be Klaipėdos
Jau 7 metus Klaipėdoje gyvenanti paveldo specialistė, originalių idėjų nestokojanti verslininkė Augustė Rumbutytė uostamiestyje žinoma kaip pabėgimų bunkerio „Escape Bunker 1944“ įkūrėja. Kaune ir Vilniuje anksčiau gyvenusi moteris šiuo metu neįsivaizduoja savęs kitur nei mieste prie jūros – kur tvyro ramybė, atostogų nuotaika, nėra bruzdesio ir nuolatinio skubėjimo. „Kartais sakoma, kad Klaipėdoje trūksta kultūros, veiklų, pramogų, bet su laiku supratau, kad visko čia yra tiek, kiek gali suvartoti vienas žmogus – pakankamai“, – įsitikinusi A. Rumbutytė. Paveldo specialistė pasakoja daug metų besidomėjusi nekilnojamuoju, o ypač kariniu nekilnojamuoju paveldu. Įgijusi teorinių žinių Vilniaus universiteto Paveldosaugos magistro studijose bei praktikos Kauno tvirtovės VII forte bei IX forto muziejuje, Augustė sako natūraliai pajutusi…
Klimato rizikos valdymas: kuriems verslo sektoriams kyla didžiausia grėsmė
Besikeičiantis klimatas neišvengiamai paliečia kiekvieną – tiek žmones, tiek valstybines institucijas, tiek verslą. Tačiau kai kurioms ekonomikos šakoms kylanti grėsmė yra didesnė nei kitoms. Kuriuos verslo sektorius klimato kaita gali paveikti labiausiai, kokios įmonėms kyla rizikos bei kaip jas galima suvaldyti, pasakoja Greta Petrošiūtė, „Luminor“ banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė. Audros, sausros, potvyniai ir kitos ekstremalios oro sąlygos, kurios dažnėja keičiantis klimatui, nuo 1980-ųjų metų Europos ekonomikai kainavo pusę trilijono eurų – tai sudaro beveik dešimt metinių Lietuvos BVP, skaičiuoja Europos aplinkosaugos agentūra. Konsultacijų bendrovės „Deloitte“ vertinimu, šiuo metu yra penki verslo sektoriai, kurie yra pažeidžiamiausi dėl klimato kaitos. Tai žemės ūkis, tradicinė energetika, sunkioji pramonė ir gamyba, transporto…
„Milsa“ grupė ruošiasi esminiams pokyčiams: naujos gamyklos investicijos sieks 10 mln. eurų
Viena didžiausių dolomito ir granito skaldos gamintojų Lietuvoje „Milsa“ grupė į naujos gamyklos statybas investuos apie 10 mln. eurų. Tokia suma net tris kartus viršija ankstesnes kasmetines investicijas. Bendrovės tikslas – suprojektuoti visiškai naują technologinę liniją, kurios našumas būtų net du kartus didesnis už jau esamas gamybines linijas. Klovainiuose šiuo metu veikia 5 stacionarios ir 3 mobilios gamybos linijos. Pasak „Milsa“ grupės generalinio direktoriaus Manto Makulavičiaus, šiuo metu projektuojama dar viena gamybos linija, kuri ne tik padidins produktų gamybos pajėgumus, bet ir pakeis senąsias. „Naujosios gamybinės linijos įrengimui skirta didžioji dalis mūsų investicijų. Ši gamybinė linija bus projektuojama karjero dugne, o jos našumas sieks net 800 tonų per valandą.…
Donatas Parulis. Pacientai perka brangesnius vaistus – ar nauja valstybės vaistų politika pajėgi tai pakeisti?
Paskutiniais kadencijos metais Sveikatos apsaugos ministerija imasi įgyvendinti dar prieš trejus metus patvirtintą Vyriausybės programą. Šiuo metu galiojančią vaistų politiką, kurią patvirtino dar ankstesnės kadencijos Vyriausybė, turėtų pakeisti Vaistinių preparatų politikos veiksmų planas, kuriame numatytomis priemonėmis siekiama racionaliau valdyti viešuosius finansus. Tikslas geras, tačiau siekiant, kad naujasis planas netaptų dar vienu tuščiu dokumentu ar darbu dėl varnelės, jo pasiektų rezultatų skaičiavimo kriterijai turėtų būti kur kas ambicingesni. Problema dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PDSF) lėšų neracionalaus valdymo yra didelė. Sveikatos apsaugos ministerija konstatuoja, kad pacientai tik pagal 41 proc. receptų įsigijo priimtiniausius kainos atžvilgiu vaistus su mažiausia paciento priemoka. Taigi pagal likusius 59 proc. receptų buvo įsigyjami brangesni kompensuojamieji vaistai – tai…
Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui nuo naujųjų metų didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį 20 proc.
Šiandien Seimas vienbalsiai pritarė Finansų ministerijos teiktam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo nuo 2024 m. sausio 1 d. maksimalus taikytinas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) didinamas 20 proc. iki 747 eurų. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, Seimo pritarimas ministerijos siūlymui leis minimaliąją mėnesinę algą (MMA) uždirbantiems kitais metais gauti 75,2 euro didesnes mėnesines pajamas „į rankas“, arba 902,4 euro per metus. „Išlaikome nuoseklią Vyriausybės kryptį didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir artinti jį prie minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas 20 proc. nuo ateinančių metų pradžios ne tik garantuos MMA uždirbantiems didesnes pajamas, bet ir mažins darbo jėgos apmokestinimą mažiausias pajamas uždirbantiems. Tai yra tikslinė priemonė, nukreipta į…
Lietuvių pasiruošimas kalėdiniam stalui: taupiausi šiauliečiai
Žiemos šventės ne vienam iš mūsų kasmet pastebimai paplonina piniginę: daug išlaidų tenka dovanoms, kalėdiniams papuošimams ir švenčių stalui. Šiuo laikotarpiu itin aktualu tampa taupyti. Ko galime pasimokyti iš sutaupyti kalėdiniam stalui pasiryžusių Lietuvos gyventojų ir kokius dažniausius būdus jie renkasi? „Lidl Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa liudija, kad dažniausiai pasitaikantys taupymo būdai yra akcijų stebėjimas, kainų lyginimas ir savikontrolė. „Visi norime Kalėdas pasitikti šventiškai – pakviesti svečius į puošnius namus prie gardžiais patiekalais nukrauto stalo, tačiau turbūt niekas nesvajoja naujus metus pasitikti su ištuštėjusia banko sąskaita. Todėl ruošiantis šventėms svarbu atrasti balansą tarp norų ir galimybių bei nepamiršti naudingų taupymo sprendimų“, – teigia „Lidl Lietuva“ komunikacijos…
Padėk Doup po Kalėdų eglute: padovanok artimajam praktišką ir ekologišką dovaną
Kalėdos artėja vis greičiau, o kartu su jomis – artumo, meilės ir dovanų metas! Ar jau išsirinkote dovanas savo artimiesiems? Jeigu to padaryti dar nepavyko, Doup siūlo praktišką ir universalią dovaną – skaitmenines korteles, kurios padės visiems, nuo studento iki itin savo srityje įsitvirtinusio verslininko. Kas yra Doup vizitinės kortelės? Doup kortelės išsiskiria klasikiniu dizainu, patogia forma ir itin priimtina kaina. Už vieną kortelę jums reiks sumokėti mažiau nei už keturis kavos puodelius – tai ya puiki investicija į ateitį, atverianti duris naujoms pažintims ir tvirtiems verslo santykiams. Ant kortelės esantis QR kodas leis perduoti asmeninę informaciją jį nuskanavus, o į kortelę įtaisytas NFC čipas dar lengviau palengvins darbus. Priglaudus…
Ar 2024-aisiais visi turėsime keturių darbo dienų savaitę Lietuvoje?
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja 2023 metų pabaiga skatina apžvelgti praėjusius dvylika mėnesių ir sutelkti dėmesį į ateitį. Pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiais itin suaktyvėjo poreikis lanksčiau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Neretai tai paskatina vis aktyvesnes diskusijas apie trumpesnę darbo savaitę pasaulyje bei Lietuvoje. Įdomu, ar 2024-aisiais visi turėsime keturių darbo dienų savaitę Lietuvoje? Keturių darbo dienų savaitės modelis: 100:80:100 Keturių darbo dienų savaitės pagrindinė idėja remiasi principu 100:80:100. Šiame modelyje laikomasi nuostatos, kad darbuotojams mokamas tokio pat dydžio darbo užmokestis, kaip ir dirbant penkias darbo dienas per savaitę: jis atitinka modelyje 100 proc. dydį. Kita vertus, darbo krūvis darbuotojui sąlyginai…
Apklausa: 30 procentų verslų Lietuvoje nėra prisitaikę prie žmonių, turinčių negalią
Beveik trečdalis (29 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje veikiantys verslai yra visiškai neprisitaikę teikti paslaugas žmonėms turintiems negalią. Vos 3 proc. apklaustųjų tiki, kad prie negalią turinčių žmonių poreikių yra prisitaikę visi verslai, o didžiausius lūkesčius Lietuvos gyventojai kelia stambiesiems verslams, rodo „Telia“ inicijuota visuomenės požiūrio į žmones su negalia apklausa, kurią atliko tyrimų bendrovė „Rait“. Lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, 28 proc. apklaustų respondentų teigė, kad jų darbovietė niekaip neprisideda prie žmonių su negalia gerovės, 27 proc. pastebėjo tik pavienes iniciatyvas nukreiptas į negalią turinčius žmones, o vos 11 proc. mano, kad jų darbovietė šiai temai skiria dėmesio ir kelia svarbius klausimus. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų negali atsakyti,…
