Seimas pritarė siūlymui, kad asmenys, perkantys išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugų korteles, privalo pateikti savo asmens duomenis. „Jau dabar įstatymas numato operatoriams pareigas saugoti ir, esant reikalui, atskleisti teisėsaugos institucijoms duomenis tų abonentų, kurie sudaro ilgalaikes sutartis, ir tokių yra absoliuti dauguma. Tačiau yra tam tikra pilkoji zona, kai galima įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, naudotis ryšio priemonėmis ir būti nežinomam. Statistika rodo, kad absoliuti dauguma nusikalstamų veikų yra padaroma, kuomet naudojamas telefonas su šiomis SIM kortelėmis. Tokios kortelės sėkmingai cirkuliuoja įkalinimo įstaigose, sudarydamos galimybes skambinti, ypač senyvo amžiaus žmonėms, kurie patikliai atskleidžia savo bankų prisijungimo duomenis ir netenka įspūdingų sumų; jas naudoja kontrabandininkai, pranešėjai apie neva padėtus sprogmenis ir…
Registruojamų elektromobilių skaičius Lietuvoje per dešimt mėnesių išaugo 60 proc.
Naujų elektromobilių registracijų skaičius 2023 m. spalį Lietuvoje išaugo 80,5 proc., lyginant su 2022 m. tuo pačiu mėnesiu – užregistruota 240 naujų elektromobilių. Per dešimt 2023 m. mėnesių Lietuvoje iš viso užregistruota apie 1730 naujų elektromobilių, t. y. 56,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Naujų elektromobilių registracijų skaičiaus augimas Lietuvoje procentaliai mažiausias iš Baltijos šalių – Latvijoje per 10 šių metų mėnesių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. užregistruota 80,7 proc. daugiau naujų elektromobilių, Estijoje – net 97,2 proc. Lietuva pagal elektromobilių registracijų augimą ES užima 16-tą vietą, tačiau skaičiuojant vienetais, Lietuvoje elektromobilių vis dar registruojama daugiausiai iš visų Baltijos šalių. Elektromobilių Europos Sąjungoje daugėja Elektromobilių…
1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai: energijos vartojimo efektyvumui pramonės įmonėse didinti – 40 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija didina investicijas į Lietuvos pramonę ir skelbia dar vieną 40 mln. eurų kvietimą mažinti taršą. Įmonės šiomis lėšomis galės diegti energijos vartojimo efektyvumą didinančias technologijas ir taip 30 proc. ar daugiau sumažinti kenksmingo anglies dioksido išmetimą į aplinką. Tai antrasis kvietimas pagal priemonę, įtrauktą į Lietuvos ekonomikai numatytą 1 mlrd. eurų planą, kuriuo siekiama sukurti daugiau galimybių Lietuvai. „Kovodama su klimato kaita, Europos Sąjunga jau dabar griežtina aplinkosaugos reikalavimus pramonės įmonėms, kad jos mažiau terštų aplinką ir sumažintų į aplinką išmetamų kenksmingų dujų kiekį. Kadangi šie ES reikalavimai įmonėms dėl taršos tik griežtės, todėl, matydami poreikį ir svarbą, dar šiais metais skelbiame kvietimą, kuris buvo suplanuotas…
Seimas 20 proc. padidino neapmokestinamąjį pajamų dydį
2023 m. gruodžio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas nusprendė neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 122 eurais – nuo 625 iki 747 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Lietuvoje iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. žmonių. Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-3129(2) vieningai balsavo 127 Seimo nariai. Kaip pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, NPD padidinimas drauge su minimalios mėnesinės algos didinimu pajamas į rankas minimalią mėnesinę algą uždirbančiam asmeniui padidins 75,22 eurų, iš jų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo – 24,4 euro. Vyriausybė minimaliąją mėnesinę algą (MMA) yra nusprendusi padidinti 10 proc. – nuo 840 iki…
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 12,7 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi penktosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 12,7 mln. eurų, sudaryta 1020 sandorių. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų. Šiemet atnaujinus VTL platinimą, per penkias emisijas gyventojai įsigijo VTL už 176,3 mln. eurų. Penktosios emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti gruodžio 4-18 d. Ši emisija bus išperkama 2024 m. gruodžio 19 d. VTL platinami per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB bankus. Per minėtą laikotarpį „Swedbank“ sudarytos 907 sutartys įsigyti VTL už 11,5 mln. eurų, SEB – 113 sutarčių už 1,2 mln. eurų. Preliminariame VTL išleidimo tvarkaraštyje numatoma, kad šešta emisija bus platinama 2024…
Stabiliai auganti „Alvas“ įmonių grupė šiemet pasirengusi fiksuoti 7 proc. didesnę – 65 mln. eurų apyvartą
Maisto produktų importu, gamyba, prekyba, eksportu ir logistika užsiimanti „Alvas“ įmonių grupė, kurią sudaro 4-ios įmonės, šiemet planuoja pasiekti 65 mln. eurų bendrą apyvartą – 7,2 proc. didesnę, palyginti su 2022-aisiais. Pastaraisiais metais į savo energetinę nepriklausomybę bei gamybą aktyviai investavusi grupė kitąmet suplanavo siekti dar vieno svarbaus tarptautinio maisto standarto „IFS Broker“ (angl. International Featured Standard) sertifikato. Į jį nusitaikė „Alvas ir Ko“, kuri užsiima maisto produktų, konditerijos gaminių, žaliavų ir maisto priedų didmenine prekyba. „Nors pagrindinė gamybos įmonė turi BRCGS sertifikatą, kuris užtikrina aukščiausius kokybės ir maisto saugos standartus, tačiau nuspręsta su laiku eiti link visų priklausančių „Alvas“ įmonių grupei aukščiausio lygio standartizavimo. Didėjant tiekimo grandinės globalizacijai ir…
Lietuvos verslo angelai šiemet dažniau investavo į startuolius
Daugiau kaip 350 investuotojų vienijančios Lietuvos verslo angelų asociacijos „LitBAN“ nariai šiemet atliko 375 investicijas į startuolius arba trečdaliu daugiau nei pernai. Vidutinė verslo angelo šiemet investuota suma – apie 28 tūkst. Eur – atitiko Europos vidurkį, o kitąmet Lietuvos angelai planuoja didinti investavimo apimtis. „LitBAN“ tinklui priklausantys verslo angelai – privatūs asmenys, investuojantys savo lėšas ir žinias į ankstyvos stadijos inovatyvius verslus – šiemet iš viso investavo 10,5 mln. Eur, rodo kasmetinės asociacijos narių apklausos rezultatai. 70 proc. šios sumos buvo investuota į Lietuvos startuolius, nors pernai šalies verslo angelai „namų“ rinkoje investavo tik 57 proc. Visa Lietuvos verslo angelų šiemet investuota suma buvo 27 proc. mažesnė nei pernai,…
Nuo sausio – nauji universaliųjų pašto paslaugų tarifai
Lietuvos paštas primena, kad nuo ateinančių metų sausio 1 d. įsigalioja nauji universaliosios pašto paslaugos tarifai privatiems klientams. Dėl jų bus pakoreguotos tiek Lietuvos viduje, tiek į užsienį siunčiamos korespondencijos ir siuntinių kainos. Didesnes, nuo 500 g iki 2 kg sveriančias registruotas siuntas į kai kurias užsienio šalis bus galima siųsti pigiau. Nuo 4 iki 16 proc. sumažės kainos, siunčiant minėtas siuntas populiariausiomis kryptimis – į JAV, Nyderlandus, Kanadą, Australiją ir Italiją. Bendra vidutinė į užsienį siunčiamų pašto siuntinių kaina mažės 0,90 Eur, arba 3 proc. Siunčiant į užsienį neregistruotą mažąją korespondenciją iki 20 g svorio (laiškus ir atvirlaiškius), siuntimo kainos populiariausiomis kryptimis bus vidutiniškai nuo 11 iki 22…
Savo rankomis pabėgimų bunkerį įkūrusi A. Rumbutytė neįsivaizduoja gyvenimo be Klaipėdos
Jau 7 metus Klaipėdoje gyvenanti paveldo specialistė, originalių idėjų nestokojanti verslininkė Augustė Rumbutytė uostamiestyje žinoma kaip pabėgimų bunkerio „Escape Bunker 1944“ įkūrėja. Kaune ir Vilniuje anksčiau gyvenusi moteris šiuo metu neįsivaizduoja savęs kitur nei mieste prie jūros – kur tvyro ramybė, atostogų nuotaika, nėra bruzdesio ir nuolatinio skubėjimo. „Kartais sakoma, kad Klaipėdoje trūksta kultūros, veiklų, pramogų, bet su laiku supratau, kad visko čia yra tiek, kiek gali suvartoti vienas žmogus – pakankamai“, – įsitikinusi A. Rumbutytė. Paveldo specialistė pasakoja daug metų besidomėjusi nekilnojamuoju, o ypač kariniu nekilnojamuoju paveldu. Įgijusi teorinių žinių Vilniaus universiteto Paveldosaugos magistro studijose bei praktikos Kauno tvirtovės VII forte bei IX forto muziejuje, Augustė sako natūraliai pajutusi…
Klimato rizikos valdymas: kuriems verslo sektoriams kyla didžiausia grėsmė
Besikeičiantis klimatas neišvengiamai paliečia kiekvieną – tiek žmones, tiek valstybines institucijas, tiek verslą. Tačiau kai kurioms ekonomikos šakoms kylanti grėsmė yra didesnė nei kitoms. Kuriuos verslo sektorius klimato kaita gali paveikti labiausiai, kokios įmonėms kyla rizikos bei kaip jas galima suvaldyti, pasakoja Greta Petrošiūtė, „Luminor“ banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė. Audros, sausros, potvyniai ir kitos ekstremalios oro sąlygos, kurios dažnėja keičiantis klimatui, nuo 1980-ųjų metų Europos ekonomikai kainavo pusę trilijono eurų – tai sudaro beveik dešimt metinių Lietuvos BVP, skaičiuoja Europos aplinkosaugos agentūra. Konsultacijų bendrovės „Deloitte“ vertinimu, šiuo metu yra penki verslo sektoriai, kurie yra pažeidžiamiausi dėl klimato kaitos. Tai žemės ūkis, tradicinė energetika, sunkioji pramonė ir gamyba, transporto…