Kaip ir kasmet, nauji metai daugeliui asocijuojasi su nauja pradžia ir naujai užsibrėžtais tikslais. 2024-aisiais metais Baltijos šalių gyventojai nori išmokti geriau planuoti savo biudžetą, kad galėtų daugiau sutaupyti, o populiariausias taupymo tikslas – išvykti į kelionę, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikto Baltijos šalių gyventojų apklausos tyrimo duomenys. Lietuviai nusiteikę ieškoti papildomų pajamų šaltinių Geriau planuoti biudžetą, skirti daugiau dėmesio išlaidų valdymui ir jų sumažinimui – populiariausias finansinis tikslas visose Baltijos šalyse: Lietuvoje 2024 m. tai daryti pasiryžę 33 proc., Latvijoje – 29 proc., Estijoje – 33 proc. apklaustųjų. Taip pat nemaža dalis respondentų planuoja susirasti papildomą darbą ar kitą papildomų pajamų šaltinį – tokį atsakymą rinkosi 16 proc. respondentų…
Finansų ministrė G. Skaistė: „Užtikriname reikiamas sąlygas strateginių darbų įgyvendinimui“
Finansų ministrė Gintarė Skaistė įvertino trečiuosius kadencijos metus, negailėjusius iššūkių, neapibrėžtumo, tačiau leidusius ne tik kryptingai siekti būtinų pokyčių, bet ir įgyvendinti strateginės reikšmės projektus. „Šiemet išlikęs neapibrėžtumas tiek geopolitikoje, tiek ir tarptautinėje ekonomikoje kūrė negatyvų kontekstą, todėl buvo reikalingi sprendimai ne tik amortizuojantys situaciją trumpuoju laikotarpiu, bet ir kuriantys reikiamas sąlygas ilgalaikių strateginių tikslų pasiekimui. Džiaugiuosi, kad šie darbai duoda vaisių“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė. Biudžetas atliepiantis kylančius iššūkius Sąžiningai įvertinus turimas galimybes ir mūsų tvirtiems įsipareigojimams – auginti ir stiprinti Lietuvą – nepasikeitus, 2024 metų biudžetas atliepia esminius prioritetus – švietimas, žmonių pajamų didinimas, saugumo stiprinimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančios investicijos. Po kelių pastarųjų metų sukrėtimų,…
2024-aisiais – du svarbūs pokyčiai antros pakopos pensijų fonduose
Nuo 2024‑ųjų sausio 1 d. didės valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonde. Be to, į kaupimą bus automatiškai įtraukiami dalis gyventojų, įskaitant to atsisakiusius 2021-aisiais. Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. Nuo kitų metų pradžios, skaičiuojant valstybės skatinamąsias įmokas visiems kaupiantiesiems bus atsižvelgiama jau į 2022‑ų, o ne į 2021‑ų metų vidutinį atlyginimą. „Valstybės įmokų tarifas į antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių fondus skaičiuojamas nuo užpraėjusių metų VDU, kuris 2022-aisiais siekė truputį daugiau nei 1,8 tūkst. eurų.…
RRT: pagrįstos Registrų centro sąnaudos – daugiau nei 16 mln. Eur
Registrų centrui už 2021 m. neatlygintinai teikiamus duomenis ir registruojamus registro objektus iš valstybės biudžeto gali būti skirta ne didesnė nei 16,2 mln. Eur suma. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šių sąnaudų suma kasmet auga. 2020 m. Registrų centrui pripažinta pagrįsta sąnaudų suma siekė 11,2 mln. Eur. Tuo metu šiemet pripažinta pagrįsta sąnaudų suma yra 43,1 proc. didesnė, palyginti su 2021 m. 2022 m. RRT buvo nustačiusi, kad už 2021 m. neatlygintinai teikiamus duomenis ir registruojamus registro objektus Registrų centrui iš valstybės biudžeto lėšų gali būti skirta ne didesnė nei 15,1 mln. Eur suma. Tuo metu 1,1 mln. Eur suma buvo pripažinta nepagrįsta. Šis RRT sprendimas buvo apskųstas teismui ir…
Panevėžio plėtros agentūra: veriasi vis daugiau galimybių atrasti miestą ir jo potencialą
Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“ jau trejus metus rūpinasi miesto verslo sąlygų gerinimu, turizmo plėtra, įvaizdžiu ir žinomumu. Komanda įsitikinusi, kad Panevėžys – patogus tiek geriausios gyvenimo kokybės ieškančioms jaunoms šeimoms, paklausios specialybės siekiantiems asmenims, tiek apie verslo pradžią svarstantiems antrepreneriams ar plėtros strategijas kuriantiems investuotojams. Kad ši žinia sklistų kuo plačiau, „Panevėžys NOW“ kasmet rengia verslo aplinkos apžvalgas. Šiemet ji pristatyta drauge su miesto išskirtinumus atskleidžiančiu leidiniu „Panevėžys – AUGANTIS, PRODUKTYVUS, PAŽANGUS IR GERO LAISVALAIKIO MIESTAS“. Kokias žinutes išgrynino agentūros komanda, skaitykite straipsnyje. Nauja 2022 m. verslo apžvalga ir leidinys Panevėžio plėtros agentūra kasmet rengia tyrimus ir apžvalgas, atskleidžiančius, kokį poveikį miesto vystymuisi daro iniciatyvos, numatytos miesto strateginės plėtros…
„Elektrum Lietuva“: išaugusi hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje per savaitę sumažino 57 proc.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse krito 57 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 46,97 Eur/MWh. Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos taip pat daugiausiai mažėjo. „Elektrum Lietuva“ siūloma žemiausia fiksuota kaina nukrito iki 23,924 ct/kWh, fiksuojant ją 7 mėnesiams. Praėjusią savaitę elektros kainos sumažėjo ir visose „Nord Pool“ prekybos zonose. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina buvo 57,51 Eur/MWh, Vokietijoje – 41,65 Eur/MWh, Olandijoje – 51,17 Eur/MWh. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos savaitės kaina, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 48 proc. iki 42,22 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimui įtakos turėjo stipresnė vėjo energijos gamyba, kuri Šiaurės šalyse išaugo 44 proc., o Baltijos regione – 100…
Crypto Hub Lithuania tapo partnerėmis su Latvijos ir Estijos asociacijomis
Crypto Hub Lithuania asociacija, kurios tikslas – gerinti kriptovaliutų ir decentralizuotų finansų ekosistemą Lietuvoje, plečia ir stiprina savo partnerių gretas. 2023-iųjų metų gegužę įkurta Crypto Hub Lithuania asociacija sudarė strateginę partnerystę su kaimyninės Latvijos blockchain asociacija (The Latvian Blockchain Association) bei Estijos Web3 rūmais (Estonian Web3 Chamber). Crypto Hub Lithuania asociacijos vadovas Evaldas Krampas yra įsitikinęs, jog bendradarbiavimas nuolat besivystančioje kriptovaliutų ir blokų grandinės technologijos sferoje yra ypač svarbus. „Sujungę jėgas su Latvijos blockchain asociacija ir Estijos Web3 rūmais mes ne tik sustiprinome savo pozicijas, bet ir parodėme Baltijos šalių vienybę. Virtualių valiutų rinka patirs neišvengiamus pokyčius, kuriuos atneš naujasis MiCA reguliavimas. Kartu galime atstovauti tiek rinkos dalyvių, tiek virtualių…
„Narvesen“ plėtra: metai užbaigiami nauja parduotuve ypatingoje Vilniaus vietoje
Per minutę pagriebtas užkandis tikrai neturi būti prastas – tą pasiryžęs įrodyti parduotuvių tinklas „Narvesen“, metus užbaigiantis parduotuvės ką tik atnaujintame Vilniaus geležinkelio stoties pastate atidarymu. Tai yra šiais metais jau spėjusio įsitvirtinti naujo koncepto miesto parduotuvė – skubantiems, tačiau kokybės kartelės dėl to nuleisti nenorintiems klientams. Ši parduotuvė yra jau penktoji, veikianti pagal atnaujintą konceptą, ir 46-ta „Narvesen“ tinkle. „Mūsų planuose – daugiau atnaujintų tinklo parduotuvių, kuriose klientai gali įsigyti pamėgtų kavos gėrimų, sveikesnių ir įvairių užkandžių. Atgyjantis, dinamiškai besikeičiantis Stoties rajonas ir, pagaliau, pati Geležinkelio stotis, vis augant skaičiui žmonių, atrandančių keliones traukiniu, neabejotinai yra strateginė vieta daugeliui verslų“, – sako „Narvesen“ ir „Caffeine“ valdančios įmonės „Reitan Convenience…
1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai: pramonei – 10 mln. eurų atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia papildomą 10 mln. eurų kvietimą Lietuvos pramonės įmonėms atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti. „Pirmuoju kvietimu jau paskirstėme 10 mln. eurų finansavimą 7-ioms energijai imlioms šalies įmonėms. Toliau spartiname verslo perėjimą prie atsinaujinančių išteklių naudojimo ir antruoju kvietimu sudarome sąlygas modernizuoti savo veiklą. Turime tikslą – sukurti žalesnę ir atsparesnę valstybę, todėl šiomis investicijomis kuriame dar daugiau galimybių Lietuvos pramonei“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Šiuo 10 mln. eurų kvietimu gali pasinaudoti pramonės įmonės, dalyvaujančios ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje. Didžiausia projektui skiriama finansavimo suma – 2,5 mln. eurų. „Naudodamos šias investicijas vienos iš daugiausiai energijos suvartojančių Lietuvos pramonės įmonių galės įsirengti…
DELFI.LT SAVININKĖ TURĖS GAUTI KONKURENCIJOS TARYBOS LEIDIMĄ ARBA PARDUOTI „LRYTAS“ AKCIJAS
Konkurencijos taryba pripažino, kad Estijos bendrovė „Ekspress Grupp“, valdanti naujienų portalą delfi.lt, pažeidė Konkurencijos įstatymą, kai nepranešusi institucijai ir negavusi jos leidimo įsigijo įmonę „Lrytas“, valdančią naujienų portalą lrytas.lt. Tyrimas buvo pradėtas šių metų rugpjūčio 8 d., įvertinus bendrovės „15min“ pateiktą pareiškimą ir surinkus pakankamai duomenų, leidusių įtarti, kad 2022 m. gruodžio 9 d. „Ekspress Grupp“ sandoriui, kurio metu įsigijo 100 proc. „Lrytas“ akcijų, reikėjo gauti Konkurencijos tarybos leidimą, nes įmonių pajamos viršijo Konkurencijos įstatyme nustatytas ribas. Įstatyme numatyta, kad apie planuojamą sandorį privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti jos leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių bendrovių suminės bendrosios pajamos Lietuvos Respublikoje paskutiniais prieš sandorį metais yra didesnės negu 20 mln. Eur…
