Jau sausio 11 d. Vilniuje, „Cyber City“ erdvėje įvyks vienas svarbiausių metų renginių – „Vilnius TechFusion Startup Awards“ apdovanojimai, kuriuose dėl geriausiojo vardo startuoliai varžysis net 7 skirtingose kategorijose. Iškilmingame renginyje bus įvertinti verslo lyderiai ir aukštųjų technologijų įmonės, labiausiai prisidėjusios prie Lietuvos startuolių ekosistemos augimo. Apdovanojimai jau šią savaitę, tad komisija skelbia svarbiausios renginio kategorijos – „Metų startuolio“ – nominantai. Jau penktus metus iš eilės vykstantys startuolių apdovanojimai siekia įvertinti ir pagerbti startuolius, įnešusius svarbų indėlį į šalies ekonomiką ir prisidėjusius prie Vilniaus vardo garsinimo visame pasaulyje. Šių aukštų tikslų nebūtų galima pasiekti be įmonių tarpusavio bendradarbiavimo. Pasak apdovanojimų komisijos narės, startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės Ingos Langaitės, 2023-ieji…
„Mantinga“ užbaigė reorganizavimą
Didžiausia duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių gamintoja Baltijos šalyse „Mantinga“ užbaigė reorganizavimo procesą. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja įmonių grupės struktūra – atsižvelgiant į veiklos sritis, įsteigtos kelios naujos įmonės, pasikeitė įmonių vadovai. „Pastaruosius metus augame sparčiai, esame išsikėlę ambicingų ateities tikslų, kurie reikalauja ir struktūrinių pokyčių įmonės viduje. Taip buvo priimtas reorganizavimo sprendimas – paskirstyti atsakomybes tarp skirtingų įmonių pagal tam tikras veiklos sritis. Įgyvendinę reorganizavimą galėsime dar efektyviau valdyti verslo vienetus, skirstyti kapitalą, valdyti rizikas bei atversime naujas galimybes įvairioms kapitalo pritraukimo priemonėms“, – komentuoja „Mantinga Group“ generalinis direktorius Mantas Agentas. Pagal nuo šių metų įsigaliojusią naują struktūrą „Mantingos“ įmonių grupę sudaro kelios įmonės: valdančioji įmonė liko…
„Co-living“ projektui sostinės Saulėtekyje finansavimą suteikė „Kreda“ grupės kredito unijos
Europoje tarp jaunų specialistų ir studentų populiarus bendruomeniško būsto konceptas „co-living“ populiarėja ir Lietuvoje, kur pastaraisiais metais įgyvendintas jau ne vienas panašus projektas. Studentų akademiniame miestelyje, Vilniaus Saulėtekio rajone, esančius senus pastatus paversti šiuolaikišku būstu kone pusei tūkstančio jaunųjų profesionalų – tokio projekto ėmėsi NT bendrovė „Sostinės parkas“, o pirmąjį jo etapą finansuoja „Kreda“ grupės kredito unijos. Vis patrauklesnis ir lietuviams, ir užsieniečiams Svečių namų sostinės Nemenčinės plente rekonstrukcijos, statybos ir įrengimo projektui, kurį dviem etapais įgyvendins bendrovė „Sostinės parkas“, sindikuotą finansavimą – beveik 5 mln. eurų investicinį verslo kreditą – suteikė „Kreda“ grupei priklausančios kredito unijos „Litas“, Raseinių kredito unija, Ignalinos kredito unija ir Jungtinė centrinė kredito unija. Pirmuoju…
Elektros rinkos barometras: dėl staiga atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje išaugo 4,5 karto. Tiek pat ji kilo ir Latvijoje, abiejose šalyse vidutiniškai pasiekdama 201,23 Eur/MWh. Estijoje kaina didėjo 5,5 karto iki 242,52 Eur/MWh. Praėjusią savaitę elektra labiausiai brango Suomijoje – vidutiniškai iki 242,73 Eur/MWh, o sausio 5 d. vidutinė paros kaina Suomijoje ir Estijoje pasiekė rekordinį lygį – 890,54 Eur/MWh. Tą dieną Lietuvoje ir Latvijoje kaina siekė 670,83 Eur/MWh. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos išliko panašiame lygyje. „Elektrum Lietuva“ siūloma žemiausia fiksuota kaina siekė 23,989 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos savaitės kaina padidėjo beveik du kartus ir sudarė 83,13 Eur/MWh. „Elektros kainų augimui praėjusią savaitę…
Seimo nario Lino Jonausko pranešimas: „Monika Navickienė privalo imtis skubių permainų II pensijų pakopoje“
2024 m. sausio 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Nuo naujų metų į antrąją pensijų fondų pakopą „Sodrai“ įtraukus dar beveik 68 tūkstančių gyventojų, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas viešai ragina socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę skubiai imtis permainų antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje. „Ministrė turėtų ieškoti būdų, kaip sustabdyti pakartotinį, net ir dalyvauti kaupime anksčiau atsisakiusių žmonių įtraukinėjimą į susikompromitavusią antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą“, – teigia L. Jonauskas. Nuo sausio 1 d. į antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą automatiškai įtraukiami tie asmenys, kurie iki šiol papildomai pensijai niekados nekaupė ir yra jaunesni nei…
Finansų viceministrė V. Markevičienė: „Lietuvos ekonomiką pastiprinome daugiau kaip 1 mlrd. eurų“
Europos Sąjungos (ES) investicijos išlieka vienu svarbiausių valstybės viešųjų investicijų šaltinių. Praėję metai buvo rekordiniai naujų investicijų Lietuvoje prasme – į mūsų šalies ekonomiką įlieta daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Pasak finansų viceministrės Vaidos Markevičienės, praėjusiais metais pasinaudojant ES struktūrinių fondų ir „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšomis, įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams išmokėta 1 mlrd. 355 mln. eurų. Tai didžiausia išmokėta suma investicijoms per pastarąjį dešimtmetį. Prioritetas buvo skiriamas toms sritims, kurios svarbios kuriant didesnę pridėtinę vertę vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu: moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, ypač versle. Taip pat informacinių technologijų plėtrai bei didesniam energetiniam saugumui. „Labai svarbu, kad visos ES investicijos prisideda prie ilgalaikio Lietuvos ekonomikos…
Modernizuota valstybės iždo sistema
Finansų ministerijai įdiegus valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemą, sudarytos galimybės centralizuotai valdyti valstybės lėšas, užtikrinant efektyvų jų valdymą, naudojimą, papildomą lėšų kontrolę bei vieningą mokėjimų vykdymą. Šiuo metu sąskaitas valstybės ižde turi 229 iš beveik 500 biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurios į naująją sistemą turi pereiti pagal Valstybės iždo įstatymą. Likusios įstaigos prie šios sistemos laipsniškai prisijungs iki 2028 m. „Įdiegti pažangūs bankiniai sprendimai šalies iždo sistemoje atveria naujas galimybes efektyviam ir racionaliam valstybės piniginių išteklių valdymui. Ši sistema leidžia panaudoti laikinai laisvą likvidumą, mažinti trumpalaikį skolinimąsi ir skolinimosi išlaidas bei investuoti turimas lėšas, taip pat eliminuojama kredito rizika“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. Praėjusių metų birželį pradėjusi…
Nuo šių metų tvarumo ataskaitos tapo privalomos: nuo ko pradėti ruošti pirmąją įmonės tvarumo ataskaitą?
Europos Sąjungoje (ES) priimti teisės aktai išplėtė ratą įmonių, kurioms jau nuo šių metų reikės teikti privalomas tvarumo ataskaitas. Natūralu, kad bendrovėms kyla daug klausimų – nuo ko reikėtų pradėti ir ką svarbu žinoti, norint pasiruošti tinkamai ir laiku? Socialinės atsakomybės ar tvarumo ataskaitas dauguma įmonių iki šiol galėjo teikti savanoriškai, tačiau pradedant 2024 m. tvarumo ataskaitos laipsniškai tampa privalomos dar didesnei daliai įmonių ir turės būti rengiamos pagal naujus ES patvirtintus standartus. Dėl šios priežasties verslai jau šiandien turėtų skirti daugiau dėmesio savo veiklos poveikio vertinimui ir tvarumo strategijai bei pasirengimui raportuoti. Tvarumo ir komunikacijos ekspertas Donatas Kuras pasakoja, kad vienos įmonės, išgirdusios apie pokyčius, domisi gresiančiomis baudomis nepateikus…
Tyrimas: tarp Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo prioritetų – darbo vietų išsaugojimas
Daugelis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) atstovų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse ateinančiais metais yra linkę sutelkti ypatingą dėmesį ne tik į infliaciją ir kaštų augimą, bet ir į darbo vietų išsaugojimą, rodo nauja „Luminor“ banko užsakymu atlikta SVV įmonių vadovų apklausa. Paklausti, kuriai sričiai ateinančiais metais SVV įmonėms reikės skirti daugiausia dėmesio, 38 proc. apklaustųjų Lietuvoje įvardijo infliaciją, kylančias energijos bei kuro kainas. Latvijoje ir Estijoje rezultatai yra panašūs – atitinkamai 41 ir 40 proc. respondentų minėjo šią sritį. Palyginimui, balandžio mėnesį atliktos analogiškos apklausos metu šią sritį rinkos gerokai daugiau respondentų. Lietuvoje – 47 proc., Latvijoje – 54 proc., o Estijoje – net 58 proc. Apklausa atskleidė…
Lietuvos oro uostų aviacijos srautai 2023 metais augo: aptarnauta daugiau nei 6 mln. keleivių
Lietuvos oro uostai per 2023 metus aptarnavo daugiau nei 6 mln. keleivių, tai yra net 12 proc. daugiau nei 2022 metais. Fiksuojama, kad skrydžių skaičius per 2023 metus taip pat augo – buvo 4,5 proc. didesnis negu prieš metus ir viršijo 53 tūkstančius. „Jei lygintume ne bendrą skaičių, o 2023 metų keleivių srautus specifiškai į Vakarų šalis su tais, kurie ta pačia kryptimi buvo 2019 metais – mes jau esame pralenkę prieš pandemiją buvusias apimtis. Aviacijos bendras vaizdas per pastaruosius kelerius metus mūsų regione yra stipriai pasikeitęs, skrydžiai Rytų kryptimis nebevyksta, todėl tapo sudėtinga lyginti pernykštę situaciją su, pavyzdžiui, 2019 metų padėtimi ir jos bendrais rodikliais. Kalbant bendrai – augimo…
