2025 m. rugsėjį „East Capital Real Estate“ gavo statybos leidimą prekybos centro „Galleria Riga“ stogo rekonstrukcijai ir pradėjo stogo terasos techninį projektavimą. Naujoji 3200 m² ploto stogo terasa taps aukščiausia viešąja aikšte Rygoje, kur kiekvienas gyventojas ir svečias galės mėgautis unikaliu istorinio miesto centro panoraminiu vaizdu. Terasoje bus įrengti restoranai, kavinės, renginių erdvės, žaliosios oazės, poilsio zonos ir bėgimo takas. Statybos darbai prasidės 2026 m. pavasarį. Rygos UNESCO pasaulio paveldo teritorijoje esanti stogo terasa išryškins vieną iš didžiausių miesto kultūrinių vertybių – istorinę stogų panoramą. Projektas rengiamas taip, kad būtų išsaugotas unikalus miesto peizažas: naujos konstrukcijos liks nematomos iš gatvės, bet šis pasaulinio lygio paveldo vaizdas taps prieinamesnis visuomenei. Siekiant…

Rugsėjo pradžioje Vilniuje vykusiame „Sorainen“ 30-mečio renginyje politikos, verslo ir teisės lyderiai kalbėjosi apie regiono ateitį. Išsiskyrė viena aiški kryptis – gynyba. Panelinėje diskusijoje buvo iškelta mintis, kad Baltijos šalys, nors ir mažos, privalo išlikti atsparios ir parodyti, kad yra pasirengusios ginti savo laisvę. Verslo ir politikos atstovai sutarė, kad būtina prielaida atgrasymui – visuotinės gynybos stiprinimas, prasidedantis nuo mūsų visuomenių mentaliteto pokyčio. „Atsparumas nėra vien kariuomenės užduotis – tai bendras reikalas, kuris prasideda nuo mūsų pačių požiūrio. Mūsų regiono stiprybė priklausys nuo to, ar patys tikime savo ateitimi ir esame pasirengę ją ginti. Jei visuomenė suvokia, kad gynyba yra bendra atsakomybė, tampame stipresni, labiau pasitikintys savimi ir patrauklūs investicijoms bei bendradarbiavimui“,…

At the beginning of September, leaders from the worlds of politics, business and law gathered in Vilnius for law firm’s Sorainen 30th anniversary event and to discuss the future of the region. One clear dominant theme stood out: defence. The panel discussion highlighted the view that the Baltic states, although small, must remain resilient and show that they are prepared to defend their freedom. Business and political representatives agreed that a necessary prerequisite for deterrence is the strengthening of collective defence, starting with a change in the mentality of these societies. „Resilience is not just the task of the armed forces – it is a common cause that begins with…

Finansinių technologijų bendrovė „Paysera LT“ praneša apie vadovybės pokyčius – nuo šiol įmonės generalinės direktorės pareigas perima dr. Justina Šidlauskienė, pastaruosius 2,5 metų ėjusi generalinio direktoriaus pavaduotojos pareigas. „Jaučiu didelę atsakomybę ir entuziazmą perimdama „Paysera LT“ vairą. Matau aiškią kryptį – stiprinti mūsų, kaip rinkos lyderio, pozicijas e. komercijos segmente ir kurti išskirtinę patirtį tiek verslo, tiek privatiems klientams, siūlant naujus bei tobulinant esamus finansinius sprendimus. Tarp jų – netrukus startuosianti tarpusavio skolinimo platforma“, – sako J. Šidlauskienė, „Paysera LT“ generalinė direktorė. Naujoji vadovė pabrėžia, kad stabilus augimas neatsiejamas nuo aukščiausių atitikties standartų. „Finansų srityje pasitikėjimas yra kertinė vertybė, todėl vienas pagrindinių prioritetų bus vidinių procesų, rizikų valdymo ir atitikties…

Kai kalbama apie ekonomikos skatinimą, dalis žmonių kaip pagrindinius viso to variklius įvardija technologijas, pramonę ar užsienio investicijas, o kultūra šiame sąraše dažnai lieka kažkur paraštėse – svarbi, bet ne esminė. Visgi jaunoji karta garsiai primena, kad toks požiūris klaidingas – kultūra gali būti ne tik graži dekoracija, bet ir reali jėga, auginanti ekonomiką. Tai patvirtina ISM Ekonomikos bakalauro programos absolventės, „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Šarūnės Abromaitės istorija. Jos bakalauro tyrimas, kurio vadovas ISM dėstytojas, tyrėjas dr. Marius Kušlys, sulaukė neeilinio įvertinimo – buvo išpublikuotas tarptautiniame akademiniame žurnale. Toks pripažinimas bakalauro darbui – retenybė, dažniausiai tokio lygio publikacijas pasiekia magistro ar doktorantūros tyrimai. „Kai sulaukiau žinios apie publikaciją, be galo…

Lietuvos auginimo terpių gamintojai siūlo taikyti pažangesnį durpynų naudojimo modelį – užuot laukus, kol durpynas bus visiškai išeksploatuotas, vykdyti pelkių rekultivaciją dalimis, lygiagrečiai su durpių išgavimu. Tokia praktika jau taikoma užsienyje, o Lietuvoje galėtų tapti svarbiu žingsniu siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Pasak Auginimo terpių gamintojų asociacijos (ATGA) vykdomojo direktoriaus Giedriaus Kavaliausko, šiuolaikinė durpių pramonė nebėra orientuota vien tik į žaliavos gavybą – didžioji dalis veiklos yra susijusi su augalų auginimui skirtų terpių gamyba, o tvarumas tampa kertiniu principu. „Durpynai gali būti ne tik naudojami, bet ir atkuriami. Asociacijai priklausančių įmonių pareiga yra išeksploatuotuose plotuose atstatyti pelkinį režimą, todėl jau dabar ieškome sprendimų, kaip dalimis pradėti rekultivaciją…

Pasikeitus Kelių eismo taisyklių (KET) nuostatoms, „Via Lietuva“ prie kelių mokesčio (vinječių) kontrolės kamerų valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose įrengia informacinius stendus. Jie vairuotojams aiškiai praneša apie vykdomą transporto priemonių stebėseną ir duomenų rinkimą. Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad prieš tokius įrenginius privaloma statyti kelio ženklus Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Tačiau nuo šių metų tokie ženklai įrengiami tik prieš greitį matuojančius įrenginius.  Siekdama užtikrinti vairuotojų informuotumą apie kitus pažeidimus fiksuojančius įrenginius, „Via Lietuva“ keliuose įrengia specialius stendus su informacija apie vykdomą stebėseną ir duomenų rinkimą. „Mūsų tikslas – kad eismo dalyviai jaustųsi informuoti ir žinotų, kuriose kelio atkarpose vykdoma kontrolė. Tai užtikrina skaidrumą, didina pasitikėjimą ir padeda vairuotojams geriau…

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse augo: Lietuvoje 52 proc., iki 80,07 EUR/MWh, Latvijoje 50 proc., iki 80,07 Eur/MWh, o Estijoje 25 proc., iki 69,79 EUR/MWh.  Vidutinės elektros energijos kainos Vokietijoje augo net 78 proc. – iki  90,93 EUR/MWh, o Lenkijoje ūgtelėjo  13 proc. – iki 99,86 EUR/MWh.  „Baltijos šalyse praėjusios savaitės elektros energijos kainos pokyčius lėmė sumažėjusi vėjo jėgainių gamyba, tad daugiausiai elektros buvo pagaminta šiluminėse elektrinėse. Nuolatinį tiekimą užtikrino importo srautai iš Skandinavijos, o eksporto apimtys iš Lietuvos reikšmingai sumažėjo. Tai dar tik kartą įrodo, kad elektros kainas daugiausia lemia gamybos šaltinių balansas ir srautai tarp atskirų regionų“, – sako energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“…