• Verslas

    Vietiniams el. komercijos žaidėjams – naujos galimybės plėstis Vakarų Europoje

    Tarptautinė, lietuviško kapitalo siuntų bendrovė „Venipak“ toliau stiprina pozicijas Vakarų Europoje – pernai įsigyta Nyderlandų el. komercijos didmenininkė „Strengholt Entertainment BV“ pakeitė pavadinimą ir nuo šiol veiks kaip „Venipak Commerce“. Šios įmonės įsigijimas buvo strateginis žingsnis, pakeitęs lietuviškos bendrovės verslo modelį logistiką papildant didmeninės prekybos el. komercijai kanalais ir visai įmonių grupei atveriantis galimybes plėstis tarptautiniu mastu bei tapti globaliu el. komercijos rinkos žaidėju. Šis sprendimas leis Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos verslams „Venipak Commerce“ pagalba pasiekti Vakarų Europos rinkas. Sandoris, atvėręs duris į Vakarų Europą Anot „Venipak“ generalinio direktoriaus Justo Šablinsko, bendrovė jau kurį laiką orientavosi į logistikos ir kliento vertikalę, norėjo užimti didesnę prekybos grandinės dalį nei vien…

  • Verslas

    Prievolė plečiama: tvarumo ataskaitas nuo šių metų turi teikti per 40 tūkst. ES įmonių

    Nuo metų pradžios nemaža dalis verslų Europos Sąjungoje įgijo naują prievolę – teikti kasmetines tvarumo ataskaitas, atskleidžiančias įmonės poveikį aplinkai. Vadinamąsias ESG (angl. Environmental, Social and Governmental) ataskaitas privalės teikti daugiau nei 40 tūkst. ES bendrovių, dar daugiau nei 10 tūkst. – ne ES įmonės, vykdančios veiklą Bendrijoje. Kriterijai prievolės taikymui Anot Simonos Petrikaitės, COBALT teisės paslaugų kontoros ESG projektų vadovės, ši prievolė nėra visiškai nauja. Daugiau nei 11 tūkst. didžiausių ES įmonių jas turėjo teikti ir anksčiau. „Skirtumas tas, kad ankstesniais metais ESG ataskaitos buvo teikiamos pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą (angl. NFRD), taikytą tik didelėms viešojo intereso įmonėms, o nuo šių metų – pagal Įmonių informacijos apie tvarumą…

  • Verslas

    Spaudos konferencijoje apie miškų politiką griežta ekspertų nuomonė – paversti urėdiją akcine bendrove prilygtų išnaikinti Lietuvos miškus

    Grėsmė Lietuvos miškams atsidurti verslo rankose yra labai reali. Miškų politika, orientuota į pelną ir konkurenciją medienos rinkoje yra tiesus kelias link dar spartesnio miškų kirtimo, tiksliau tariant – jų naikinimo. Žala gamtai, ekosistemos įvairovei yra nenuginčijama, o pokyčiai stabdyti nelegalius kirtimus būtini. Apie tai buvo diskutuojama ir spaudos konferencijoje su skirtingų sričių ekspertais, kurią paskatino visuomenės balsas ir paskelbta peticija siekiant nedelsti ir imtis veiksmų skubiai sustabdyti ir uždrausti miškų kirtimus plynai. Problematika ir medienos tiekimo mastai šokiruoja Šiuo metu net 71,7 proc. šalies miškų yra priskiriami ūkinės paskirties miškams, kurių tikslas nepertraukiamai išauginti ir tiekti kuo daugiau medienos. Net ir likusių saugomų miškų dalis nėra apsaugota nuo plynų,…

  • Verslas

    Po bandymų RRT laboratorijoje iš rinkos pašalinti 21 tipo įrenginiai ir aparatai

    Praėjusiais metais Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nustatė mažiau gaminių tipų, kurie neatitiktų techninių reglamentų esminių reikalavimų. Po akredituotoje laboratorijoje atliktų bandymų iš prekybos buvo pašalinti 7 tipų radijo ryšio įrenginiai ir 14 tipų elektriniai bei elektroniniai aparatai. 2022 metais buvo pašalinta daugiau įrenginių – atitinkamai 14 ir 18 tipų. Tarp pašalintų įrenginių atsidūrė WiFi stiprintuvas, PMR racija, radijo mikrofonas, radijo bangomis valdomi žaislai, sulčiaspaudė, šaldytuvai su sensoriniu valdymu, LED lemputės ir maitinimo blokai. Iš viso per metus RRT akredituotoje laboratorijoje buvo išbandyti 54 tipų radijo ryšio įrenginiai ir 50 tipų elektriniai bei elektroniniai aparatai. 2022 metais buvo išbandyta po 40 tipų paimtų iš rinkos įvairių įrenginių ir aparatų. Papildomai 2023…

  • Verslas

    Klaipėdos LEZ: pusės milijardo mokestinė nauda miestui ir valstybei

    Per paskutinius 10 metų Klaipėdos LEZ veikiantys investuotojai sumokėjo 66 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – didžioji šių lėšų dalis pateko būtent į uostamiesčio biudžetą. Per šį laikotarpį LEZ investuotojai sumokėjo dar ir 500 mln. Eur PVM bei „Sodros“ mokesčių, patekusių į valstybės bei socialinės apsaugos biudžetus.  Vien per 2022 m. – paskutinius metus, už kuriuos šiuo metu turimi išsamūs duomenys – Klaipėdos LEZ investuotojai sumokėjo 12,9 mln. Eur GPM. Kadangi daugumą Klaipėdos LEZ darbuotojų dalį sudaro klaipėdiečiai, didžioji dalis šio mokesčio pateko į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą.  Be to, vien per 2022 m. Klaipėdos LEZ investuotojai į valstybės biudžetą sumokėjo 80 mln. Eur pridėtinės vertės mokesčio ir dar…

  • Verslas

    Ministrės Pirmininkės inicijuotame susitikime – partijų lyderių, institucijų atstovų ir Trišalės tarybos narių pasitarimas dėl gynybos finansavimo

    Pirmadienį Vyriausybės rūmuose įvyko Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės inicijuotas susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo, kuriame dalyvavo parlamentinių partijų, pasirašiusių nacionalinį susitarimą dėl gynybos, lyderiai, krašto apsaugos, finansų bei užsienio reikalų ministrai, susijusių Seimo komitetų, Prezidentūros, NVO atstovai, verslą ir profesines sąjungas atstovaujantys Trišalės tarybos nariai. Susitikimas skirtas Lietuvos numatytų ilgalaikių įsipareigojimų stiprinant krašto apsaugą finansavimo aptarimui. „Valstybės saugumas yra bendras mūsų visų interesas, jo užtikrinimui numatyti ambicingi, tačiau realias ir arti esančias grėsmes atitinkantys planai, kartu su sąjungininkais prisiimti įsipareigojimai. Tai – valstybės ir visų jos piliečių bendro labo klausimas ir nesaugios kaimynystės diktuojama realybė, su kuria gyvensime artimiausioje ateityje, todėl apie gynybos finansavimo šaltinius prasminga diskutuoti ir ieškoti sutarimo…

  • Verslas

    Ūkininkams išvažiavus – įspūdžiai liko: kokiomis moderniomis technologijomis „kvėpuoja“ dabartinis žemės ūkis?

    Praėjusią savaitę Vilnių drebinant protestuojančių ūkininkų technikai, daugelis miestiečių negalėjo atsistebėti jos modernumu. Prašmatnios kabinos ir išmanios sistemos žaibo greičiu ištrynė mūsų stereotipus apie neva praėjusio amžiaus ritmu gyvuojančias žemdirbystę bei gyvulininkystę. Tačiau „Telia“ ekspertai atskleidžia, jog naujoviški įrengimai tėra nedidelė modernėjančio žemės ūkio paveikslo dalis – į šią sritį vis labiau žengia tos pačios miestiečių plačiai naudojamos 5G, daiktų interneto (IoT) ir dirbtinio intelekto (DI) technologijos. Remiantis naujausiais „Market Statsville Group“ (MSG) skaičiavimais, išmaniojo ūkininkavimo sprendimų rinka iki 2033 m. kasmet vidutiniškai augs net dešimtadaliu, kol galiausiai žemės ūkis taps nebeatsiejamas nuo aukštųjų technologijų. Tikėtina, jog dirbti žemę tuomet bus galima nė neišsitepant batų ir nuo savo ūkio būnant…

  • Verslas

    Vienas kvalifikacijos keitimo projektas valstybės biudžetui atneš 51 mln. papildomų eurų

    Lietuva, nuolat investuodama į programuotojų parengimo programas, gali ne tik sumažinti trūkstamų darbuotojų deficitą, padidinti valstybės patrauklumą užsienio investuotojams, bet ir gerokai padidinti mokesčių surinkimą. Tokią išvadą padarė programavimo akademija „CodeAcademy“, sėkmingai įgyvendinusi darbuotojų perkvalifikavimo projektą ir įvertinusi jo poveikį.      Lietuvoje pirmaujanti programavimo akademija “CodeAcademy“, ruošianti programuotojus, yra įgyvendinusi įvairių projektų, skirtų darbuotojų perkvalifikavimui. Įvertinusi jų poveikį programavimo akademijos komanda teigia, kad programuotojų rengimas perkvalifikuojant darbuotojus kuria naudą ne tik patiems darbuotojams, bet ir verslui bei visai Lietuvos valstybei. „Paskaičiavus ir įvertinus konkretų poveikį, turime konstatuoti, kad perkvalifikavimas į programuotojus sukuria vertę ne tik pačiam darbuotojui, kuris gali daugiau uždirbti, bet ir verslo įmonėms, kurioms labai trūksta IT srities…

  • Verslas

    Tyrimas: ką iš tiesų apie darbdavio prisidėjimą prie pensijos mano darbuotojai

    Tai, kad darbdavys gali papildyti savo darbuotojų trečios pakopos pensijų fondą, šiandien žino 4 iš 10 Lietuvos gyventojų  – keliais procentiniais punktais daugiau, nei 2021-aisiais. Kartu su darbdavio pensijos žinomumu keičiasi ir tokio pensijų kaupimo būdo vertinimas, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Ką Lietuvos gyventojai iš tiesų mano apie darbdavio prisidėjimą prie jų ateities pajamų, komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Didžiausia dalis Lietuvos gyventojų sutinka, kad darbdavio įmokos į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondą padeda užtikrinti jų saugesnę ateitį ir kad tai rodo rūpestį darbuotojais ilgalaikėje perspektyvoje. Taip mano po 40 proc. apklaustųjų. Prieš dvejus metus analogiškos apklausos metu su šiais teiginiais sutiko atitinkamai po 33 ir…

  • Verslas

    „PRO BRO Group“ jungiasi prie iniciatyvos „Radarom“: skirs po 1 Eur nuo kiekvieno plovimo

    Švaros paslaugų bendrovių grupė „PRO BRO Group“, valdanti prekės ženklą „Švaros broliai“, jungiasi prie LRT inicijuojamos paramos iniciatyvos „Radarom“, skirtos apsaugoti Ukrainos karius. Visą mėnesį nuo kiekvieno vienkartinio automobilio plovimo „PRO BRO Express“ tunelinių plovyklų tinkle bendrovė skirs 0,5 Eur „Radarom“ iniciatyvai, o akcijos pabaigoje visą surinktą sumą padvigubins. „Vienijame gausią švaros bendruomenę – kasdien mūsų paslaugomis naudojasi tūkstančiai klientų, todėl kartu susitelkę galime būti dar vienu, patogiu kanalu teikiant pagalbą Ukrainos kariams. Todėl prisijungiame su iniciatyva „Su kiekvienu plovimu – Radarom“ ir klientų vizitus konvertuosime į saugaus kario paketus ukrainiečiams“, – sako Evaldas Kinderis, „PRO BRO Group“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius. Prie palaikymo iniciatyvos „Su kiekvienu plovimu –…