Didelė dalis lietuvių savo mėnesinį atlyginimą išleidžia iki paskutinio cento ir visiškai nieko neatsideda į santaupas. Taupyti nenorintys ar nepajėgiantys gyventojai save stato į keblią padėtį – netekę darbo dauguma neišgyventų ilgiau nei tris mėnesius. Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa buvo siekiama sužinoti, kiek pinigų šiems kiekvieną mėnesį lieka po visų išlaidų, kiek per pastaruosius 12 mėnesių pavyko sutaupyti bei kuriam laikui jų santaupų pakaktų praradus pagrindinį pajamų šaltinį. Tyrimo duomenimis, 17 proc. darbo netekusių lietuvių santaupų užtektų trims mėnesiams. 19 proc. – mažiau nei 3 mėnesiams, o 15 proc. respondentų teigė, kad neturi jokių santaupų ar finansinių rezervų. Tuo metu pusmetį su turimu finansiniu rezervu išgyventų…
Elektrą gaminantys drabužiai, langai ir laikrodžiai – ar tai saulės elementų ateitis?
Pirmieji saulės elementai sukurti dar praeito amžiaus 6-ajame dešimtmetyje garsiajame „Bell Labs“, tačiau tam, kad jie atsirastų ant mūsų namų stogų prireikė kone 70 metų. Šiandien Lietuvoje turime virš 150 tūkst. elektros energijos gamintojų, o saulės energetika sudaro virš 15 proc. visos Lietuvoje pagaminamos elektros. Skaičiai įspūdingi, tad pasigirsta kalbų, jog ateityje elektrą gaminsime ne tik ant namo stogo, bet ją generuos ir pastatų sienos, langai, nešiojami prietaisai ar net mūsų drabužiai. „Ar tai įmanoma? Paprastas atsakymas – taip, tokie sprendimai įmanomi ir šiandien jau turime tai įgyvendinti leidžiančias technologijas. Tačiau tam, kad tai apsimokėtų ekonomiškai, turi atsirasti ir visa infrastruktūra, tiekimo grandinės, teisinis reguliavimas“, – teigia Kauno technologijos universiteto…
Atsainus požiūris ar žinių stoka: kodėl dviratininkai ir paspirtukininkai važinėja be apsaugų?
Ruduo – intensyvaus judėjimo metas ne tik automobilių vairuotojams, bet ir paspirtukais ar dviračiais keliaujantiems gyventojams. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad mikrojudumo priemones renkasi ir suaugusieji (63 proc.), ir vaikai, tarp kurių populiariausi paspirtukai (76 proc.) bei dviračiai (55 proc.). Vis dėlto, ekspertai akcentuoja opią apsaugų ignoravimo problemą – neretai šalmai, atšvaitai, signalinės liemenės paliekami namuose. Apsaugas ignoruoja ir suaugusieji, ir vaikai Tyrimų duomenys rodo, kad tik apie trečdalis (32 proc.) jaunųjų dviratininkų bei paspirtukininkų pastebimi eisme dėvintys apsaugas. Suaugę mikrojudumo priemonių naudotojai taip pat nepasižymi didesniu sąmoningumu – penktadalis (18 proc.) 18–75 m. amžiaus šalies gyventojų, važiuodami dviračiu arba paspirtuku, apsaugas dėvi tik su išlygomis, pavyzdžiui,…
Kavos įpročiai Baltijos šalyse: estai renkasi pupeles, lietuviai ir latviai – maltą kavą
Spalio 1-ąją minima Tarptautinė kavos diena primena, kad dauguma lietuvių neįsivaizduoja savo kasdienybės be šio gėrimo. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, vienas pirkėjas tinkle per mėnesį vidutiniškai įsigyja 2,4 kavos pakuotės. Populiariausiu pasirinkimu Lietuvoje išlieka malta kava, tačiau sparčiausiai auga kavos kapsulių paklausa. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis – Latvijoje stebimos panašios tendencijos, o estai labiau yra linkę patys malti kavą namuose. „Pastaraisiais metais kava Lietuvoje įsitvirtino kaip svarbi kasdienybės dalis. Vis daugiau dėmesio skiriama jos skoniui, pupelių kilmei ir įvairiems paruošimo būdams. Tradiciškai „Maximoje“ populiariausia išlieka malta kava, antroje vietoje – kava pupelėmis, trečioje – greitai paruošiami kavos mišiniai. Nors kapsulės įvairiems kavos aparatams užima tik ketvirtą vietą pagal…
Politikos, verslo ir švietimo lyderiai aptars Žemaitijos dešimtmečio perspektyvą
Spalio 3 d. Plungės Mykolo Oginskio rūmuose įvyks regioninis forumas ŽEMAITIJA 2035. 300 politikų, valstybės tarnautojų, verslo ir švietimo atstovų, jaunimo ir bendruomenių lyderių diskutuos, kaip sutelkti jėgas, kad Žemaitija taptų pirmaujančiu Baltijos jūros regionu. Forume dalyvaus Vidaus reikalų ir Energetikos ministrai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ESO, ILTE ir VIA LIETUVA vadovai, Seimo nariai, merai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentai, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius ir daugelis kitų iškilių žmonių. Diskusijas moderuos ekonomistas Marius Dubnikovas ir politologai Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili bei Ainius Lašas. „Suprantame, kad privalome sutelkti nacionalinės valdžios, savivaldybių, verslo ir švietimo jėgas, jeigu norime, kad Žemaitija išliktų patrauklia vieta gyventi ir…
NŽT organizuojamuose aukcionuose – ir valstybinės žemės nuoma
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) gauna įvairių klausimų dėl valstybinės žemės nuomos aukcione, todėl dalinamės, kokia tvarka yra išsinuomojama kitos paskirties valstybinę žemę aukcionuose. „Organizuojant valstybinės žemės nuomos aukcionus siekiama ne tik papildyti savivaldybių biudžetus, bet ir garantuoti skaidrumą bei lygias galimybes visiems dalyviams. Šiemet tokių aukcionų surengta per 100“, – sako Gabrielė Valentaitė, NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vedėja. Sprendimus nuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus aukciono būdu priima ir sutartį sudaro valstybinės žemės sklypo patikėtinis: – miestų ir miestelių teritorijose sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius; – kai valstybinės žemės…
Investicijoms į bioekonomikos verslus – 30 mln. eurų
Gera žinia norintiems investuoti į žemės ūkio produktų perdirbimą – nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d. truksiančiam kvietimui teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“ skirta 30 mln. Eur. Padidintas paramos dydis projektui – bus galima gauti iki 10 mln. Eur tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Svarbu ir tai, kad iki 30 proc. padidintas galimas didžiausias paramos intensyvumas nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės didelėms įmonėms (anksčiau buvo 20 proc.). Už gautą investicinę paramą juridiniai asmenys, užsiimantys ar ketinantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimu į inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės produktus, galės statyti ar rekonstruoti jų…
Technologijos sporte: žaidimo strategiją parenka treneris ar dirbtinis intelektas?
Technologijos vis labiau skinasi kelią į sporto pasaulį. Dirbtinis intelektas (DI) ir duomenų analizės įrankiai aktyviai naudojami profesionalų – jie padeda atrasti talentingus jaunuosius sportininkus, treneriams modeliuoja situaciją aikštelėje ir padeda kurti žaidimo strategijas. DI taip pat pasitelkiamas norint suasmeninti gerbėjų apsilankymo varžybose ir komandos palaikymo patirtį – visa tai padeda klubams daugiau uždirbti. Varžomasi technologijomis „Šiuolaikiniame sporte švieslentė pasakoja vieną istoriją, tačiau už jos vykta gilesnis, technologijomis paremtas žaidimas. Svarbu duomenis paversti veiksmais – pirmiausia rinkti tinkamus duomenis, pasitelkti dirbtinį intelektą žaidimo scenarijams modeliuoti ir priimti tikslius, ilgalaikį poveikį turinčius sprendimus, kad būtų gerinami rezultatai“, – pabrėžia Ivo Almanis, „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse. Jungtinėse Valstijose populiariausio amerikietiško futbolo…
Papildomos naudos – vis svarbesnės: ką Baltijos šalių darbdaviai siūlo be atlyginimo?
Komentuoja „Figure Baltic Advisory“ konsultantė Aušrinė Ambrolaitytė Atlygio paketas – svarbus kiekvienam darbingo amžiaus asmeniui. Deja, vis dar nemaža dalis dirbančiųjų atlygio visumą sieja tik su baziniu mėnesiniu atlyginimu ir finansiniais priedais. Tačiau greta jų egzistuoja ir kitos, ne ką mažiau svarbios – papildomos naudos. Ar šios naudos skiriasi Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse? Nors neretai vadinamos tik „minkštąja“ dalimi, šios naudos vis dažniau tampa vienu pagrindinių darbdavio patrauklumo ir darbuotojų išlaikymo veiksniu. Bazinį atlyginimą moka visi, tačiau būtent papildomos naudos yra ta priemonė, kuri leidžia atskleisti organizacijos savitumą, požiūrį į darbuotojus ir netgi tampa konkurenciniu pranašumu. Papildomos naudos: kiek joms skiriama? Skaičiuojama, kad papildomos naudos Baltijos šalyse sudaro vidutiniškai…
Teisinių paslaugų rinkoje – naujas žaidėjas: Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė su partneriais įkūrė advokatų kontorą „Esteem“
Daugiau kaip du dešimtmečius teisės srityje dirbanti advokatė Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė kartu su partneriais įkūrė advokatų kontorą „Esteem“. Kontora planuoja teikti konsultacijas Lietuvos ir tarptautinėms įmonėms bei investuotojams pirkimo-pardavimo, jungtinės veiklos, nuomos sandoriuose ir plėtros projektuose nekilnojamojo turto, energetikos ir infrastruktūros srityse, prisidėti prie viešosios ir privačios partnerystės projektų, vystant viešąją ir socialinę infrastruktūrą, bei konsultuoti teisinio reguliavimo klausimais šiuose sektoriuose. Profesinė patirtis ir lyderystė 24 metų darbo patirtį turinti S. Oliškevičiūtė-Cicėnienė 12 metų dirbo advokatų kontoroje „Ellex“, pastaruosius 12 metų – „Cobalt“, kur vadovavo Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupei. Advokatė turi ilgametę patirtį konsultuojant Lietuvos ir užsienio investuotojus didžiausiuose rinkoje nekilnojamojo turto, energetikos ir infrastruktūros sandoriuose ir projektuose. S. Oliškevičiūtė-Cicėnienė tarptautiniuose…
