„Pasikeitus geopolitinei realybei Trijų Jūrų regiono šalių bendradarbiavimo svarba išaugo ne tik iš ekonominės, bet ir saugumo perspektyvos. Transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros bendri investiciniai projektai padeda užtikrinti tvirtą ekonomikos augimą ir konkurencingumą bei didinti atskirų valstybių bei viso regiono atsparumą. Kartu matome potencialą didinti investicijas į gynybos pramonės pajėgumų stiprinimą – Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikimo kontekste vykstančiame Verslo forume pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak ministrės, dėl trečius metus besitęsiančio rusijos pradėto karo Ukrainoje privalome investuoti į gynybos pramonę ir inovacijas europiniu lygmeniu. Puiku, jog šia kryptimi jau matome teigiamus pokyčius. Pirmą kartą Lietuvos gynybos pramonė galės naudotis europiniais fondais – gauti paskolas gynybos srities projektams iš…
Nustebino elektros sąskaita? Ekspertas atskleidžia, kas lemia didesnes išlaidas elektrai ir kaip jas sumažinti
Sulaukus elektros sąskaitos ne vienam vartotojui kyla klausimas – kaip ir vėl išnaudojome tiek daug elektros? Dažnai net nesusimąstome, kad nemažą dalį kilovatų „išdeginame“ tiesiog dėl neteisingų vartojimo įpročių. Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko, siekdami efektyviai mažinti sąnaudas, pirmiausia turime suprasti, kurie įrenginiai sunaudoja daugiausia elektros ir kokius inovatyvius sprendimus galime pasitelkti norėdami nebesulaukti nemalonios staigmenos kitą mėnesį. Didžiausi elektros energijos „rijikai“ Pasak specialisto, statistiškai net 14 proc. visos elektros sąskaitos sudaro skalbimo įrenginių – skalbimo mašinų, drabužių džiovyklių ir indaplovių – sąnaudos. „Ypač daug energijos išnaudojama šių įrenginių naudojamam vandeniui kaitinti, taigi sutaupyti galima skalbiant drabužius žemesnėje temperatūroje. Taip pat patariama rinktis „ECO“…
Pirkimo sutartis žodžiu bus galima sudaryti už didesnę vertę
2024 m. balandžio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis nutarta nuo gegužės 1 d. padidinti supaprastinto pirkimo sutarties maksimalią vertę, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. Pagal priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, pirkimo sutartis žodžiu galės būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršys 15 tūkst. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Iki šiol ši vertė galėdavo siekti iki 10 tūkst. eurų. Galiojantis įstatymas išimtį nustatė tik prekių ir paslaugų, skirtų moksliniams tyrimams ar eksperimentinei veiklai, pirkimo atvejais, kai pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma jos vertei neviršijant 15 tūkst. eurų. Atskiruose Viešųjų…
„Alwark“ metiniai rezultatai: nuomojamos įrangos paklausa per metus išaugo beveik dešimtadaliu
Krovos, sandėliavimo, uostų, oro uostų bei komunalinės technikos paslaugas teikianti įmonė „Alwark“ skelbia, kad bendrovės pajamos 2023 m. siekė 31,6 mln. Tuo metu „Alwark“ įmonių grupės konsoliduotos pajamos pasiekė 74 mln. ir augo 2,5 proc., lyginant su 2022 m. Didžiausias augimas matomas technikos nuomos sektoriuje – išnuomotų įrangos vienetų kiekis paaugo daugiau nei 10 proc., lyginant su 2022 m. Augantis nuomos poreikis „Alwark“ grupės išnuomotos technikos kiekis 2023 m. pasiekė 1606 įrangos vienetus, todėl, palyginus su 2022 m., augo iki 11,5 proc. Tuo metu 2023 m. Lietuvoje veikiančios įmonės „Alwark“ išnuomoti įrangos vienetai, lyginant su 2022 m., paaugo nuo 928 iki 1021, tad pokytis taip pat ryškus – siekė daugiau…
„Avia Solutions Group” 2023 m. audituoti finansiniai rezultatai – EBITDA augo 36 proc. iki 392 mln. Eur
„Avia Solutions Group“, didžiausia pasaulyje ACMI (orlaivių nuoma su įgula, technine priežiūra ir draudimu) paslaugas teikianti įmonių grupė, pranešė 2023 m. audituotus finansinius rezultatus: grupės grynasis pelnas augo 5,5 karto iki 68,2 mln. Eur., koreguota EBITDA – 36 proc. iki 392 mln. Eur., pajamos – 22 proc. iki 2,3 mlrd. Eur. Daugiausia pajamų bendrovė generavo Europoje (67 proc.), Azijoje (20 proc.) bei Š. ir P. Amerikos regionuose (6 proc.). Pernai metais aviacijos įmonių grupė toliau tęsė investicijas į orlaivių parką ir papildė jį 27 orlaiviais – iki 200 lėktuvų. Iš viso jame metų pabaigoje buvo: 159 keleiviniai ir 41 krovininis lėktuvas. 2023 m. grupės pajamos iš ACMI paslaugų keleiviniais orlaiviais…
Dirbtinio intelekto integravimas organizacijose – iššūkis kiekvienam CEO
Iki 2026 m. daugiau nei 100 milijonų žmonių kasdieniuose darbuose pasitelks dirbtinį intelektą ir taip prisidės prie organizacijų augimo. Šios įmonės, manoma, kad pasieks net 50% geresnių rezultatų. Kaip paskatinti darbuotojus nebijoti dirbtinio intelekto ir motyvuoti jį integruoti atliekant kasdienius darbus, komentuoja Jaroslav Sadovski, IT įmonės „Cognizant“ Lietuvos ir Lenkijos padalinių vadovas. Iššūkis kiekvienam CEO Nenuostabu, kad viena iš pagrindinių verslo galimybių vadovams 2024 m. bus paieškos, kaip maksimaliai išnaudoti dirbtinio intelekto (DI) galimybes. Jis keičia mūsų kasdienį gyvenimą bei atveria naujas galimybes verslams. Tačiau kartu tai kelia ir naujus iššūkius CEO. Verslo lyderių prioritetas turėtų būti atrasti, kaip dirbtinio intelekto programas galima pritaikyti siekiant svarbiausių verslo tikslų. Dirbtinio intelekto…
Apklausa: Lietuvos gyventojai vis dar linkę apsidrausti grynaisiais pinigais
Iniciatyva atsiskaitant mažinti grynųjų pinigų operacijų Lietuvoje prigyja vis labiau, tačiau dauguma šalies gyventojų ir toliau apsidraudžia su savimi turėdami šiek tiek grynųjų. Banknotų ir monetų atsisakymas sparčiau vyksta didžiuosiuose miestuose, jų labiau nelinkę nešiotis jauni žmonės, atskleidė „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. „Urbo“ banko inicijuotos apklausos duomenimis, visiškai grynųjų „kišenėje“ paprastai neturi vos 6 proc. šalies gyventojų, dar 3 proc. negalėjo atsakyti į užduotą klausimą, kiek grynųjų stengiasi turėti su savimi. Tuo tarpu apie 90 proc. galėtų ne tik palikti arbatpinigių, bet ir atsiskaityti už didesnius ar mažesnius pirkinius. „Finansinio skaidrumo klausimu Lietuva pažengė toli į priekį, mažindama grynųjų pinigų apimtis atsiskaitant ir ribodama dideles jų sumas. Vis dėlto, devyni…
Baltijos šalių automobilių importuotojus vienijanti organizacija siekia paspartinti nulinės taršos judumo plėtrą regione
E-mobilumo plėtra Baltijos valstybėse pastebimai atsilieka nuo kitų Europos šalių. Elektromobilius arba įkraunamus hibridus Baltijos šalyse renkasi mažiau nei 10 proc. naujų automobilių pirkėjų. Tuo metu Europos vidurkis dar 2022[1] metais viršijo 20 proc. Siekiant paspartinti e-mobilumo plėtrą ir užtikrinti, kad iki 2028 metų mažiausiai 30 proc. parduodamų transporto priemonių būtų elektrifikuotos, įkurtas regiono automobilių importuotojus vienijantis Baltijos šalių tvaraus judumo aljansas (Baltic Sustainable Mobility Alliance). „Nepaisant vykstančių viešųjų diskusijų, mes neabejojame, kad automobilių pramonės ateitis neatsiejama nuo elektrifikacijos. Baltijos šalyse e-mobilumo plėtra vyksta gana lėtai. Žingsnis po žingsnio artėjame prie momento, kai technologijos padės išspręsti tvarumo klausimus visose gyvenimo sferose – be jokio pavojaus įprastiems patogumams. Žinoma, tvarumas…
„Naujos kartos Lietuva“ planas: įgyvendinta daugiau nei du trečdaliai suplanuotų reforminių veiksmų, startavo beveik visos investicijos
Beveik 4 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ plano reformos ir investicijos įgavo pagreitį. Anot finansų viceministrės Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, jau įgyvendinta daugiau nei du trečdaliai suplanuotų reforminių veiksmų – 57 iš 79, numatytų iki 2026 m. „Džiugu, jog jau įgyvendinta didelė dalis – net 72 proc. reikšmingų reforminių veiksmų. Sparčiai auga investicijos – paskelbta kvietimų teikti projektus už beveik 2,2 mlrd. eurų bei pasirašyta projektų sutarčių už beveik 1,8 mlrd. eurų. Rodiklių pasiekimui laiku skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi planas įgyvendina ir didelę dalį svarbių reformų numatytų Vyriausybės programoje“, – teigia finansų viceministrė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė. Visgi, anot V. Česnulevičiūtės-Markevičienės, didelis vaidmuo šalies ekonomikos transformacijai tenka „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymui, kuriame…
Mokyklos kviečiamos nominuoti mokytojus-elektronikos entuziastus įmonių skatinamosioms stipendijoms gauti
Ketvirtus metus vykstančios kampanijos „Ateitis – elektronikams“ iniciatoriai, vienijantys lyderiaujančias sektoriaus įmones ir aukštąsias mokyklas Kaune, skelbia konkursą mokytojams-elektronikos entuziastams. Konkursu siekiama įvertinti mokytojų, skatinančių moksleivius domėtis perspektyvia elektronikos inžinerijos sritimi, pastangas ir darbą. Net dešimt mokytojų iš visos Lietuvos bus apdovanoti vienkartinėmis stipendijomis ir išvyka į Kauną su turtinga pažintine programa. „Kaune, istoriškai pagrindiniame Lietuvos elektronikos inžinerijos centre, įsikūrusioms įmonėms – elektronikos gigantėms – ir toliau itin trūksta elektronikos inžinierių. Todėl prieš kelerius metus verslo ir aukštojo mokslo įstaigos bei mes, miesto plėtros agentūra, suvieniję jėgas, iniciavome „Ateitis – elektronikams“ kampaniją, raginančią jaunuolius ir merginas rinktis globaliai perspektyvias elektronikos inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete ar Kauno technikos kolegijoje. Be…
