• Baltijos šalių įmonėms numatoma skirti iki 138 mln. eurų lengvatinių paskolų. • EIF garantijos leis „Citadele“ bankui teikti paskolas įvairiems Baltijos šalių verslams. • Šis susitarimas yra „InvestEU“ programos dalis, kuri padidins darbo vietų skaičių, konkurencingumą ir investicijas visame Baltijos regione. Finansavimas Baltijos šalių verslui: kam jis skirtas ir kokio dydžio? „Citadele“ banko paskolos, kurių bendra suma sieks iki 100 mln. eurų, bus skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui visose Baltijos šalyse. Mikroįmonės, t. y. turinčios mažiau nei 10 darbuotojų, galės pasinaudoti iki 38 mln. eurų finansavimo galimybe. Šiuo metu mikroįmonės vaidina svarbų vaidmenį Baltijos šalių ekonomikoje – Estijoje jos sudaro 95 proc., Latvijoje – 93 proc., o Lietuvoje –…
KTU ekspertas: dirbtinio intelekto sugeneruoti vaizdai – kur prasideda kūryba, o kur tik kopija?
Vis daugiau žmonių ima eksperimentuoti su dirbtinio intelekto sugeneruotais vaizdais – vieni iš smalsumo, kiti siekdami greito rezultato socialiniams tinklams, darbui ar net verslui. Atrodo patogu: įvedi kelis žodžius ir po akimirkos turi nuotrauką. Tačiau ar kada susimąstėte, ką iš tiesų darote – kuriate, kopijuojate ar tiesiog naudojatės kitų sukurtomis idėjomis? Pasak dr. Manto Lukausko, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslininko ir „Hostinger“ dirbtinio intelekto (DI) technologijų vadovo, dauguma šiuolaikinių DI modelių, generuojančių vaizdus – ypač tų, kurie paremti difuzijos (angl. diffusion) principais – veikia pagal sudėtingą procesą. Jie „mokomi“ analizuojant milžiniškus kiekius egzistuojančių vaizdų ir jų aprašymų. Mokymosi metu modelis ne įsimena konkrečius vaizdus,…
„S&P Global Ratings“ patvirtino Lietuvos kredito reitingą
Penktadienio vakarą tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ patvirtino Lietuvos turėtą ilgalaikio skolinimosi reitingą – „A“ su stabilia perspektyva. „Standard & Poor’s“ agentūros analitikai savo pranešime akcentuoja, kad Lietuvos ekonomika išlieka atspari ir pasirengusi atlaikyti išorės veiksnius. Ekspertai tikisi, kad Lietuvos ekonomika sparčiai augs artimiausius dvejus-trejus metus, o tai padės šalies ūkiui atlaikyti neigiamus išorės veiksnius, įskaitant pasaulinės prekybos įtampą, sumažėjusią paklausą eksporto rinkose bei Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą. Stabili perspektyva taip pat atspindi agentūros lūkestį, kad karas neišplis į NATO teritoriją, taigi, ir į Lietuvą. Agentūros ekspertai pastebi, kad pernai Lietuvos ekonomika augo 2,8 proc., o šių metų pirmąjį ketvirtį – 3,4 proc. 2024 m. augimą daugiausia…
Meškiukas, kuris keičia gyvenimus: „Pepco“ ir SOS vaikų kaimai kviečia prisidėti
Europietiškas drabužių ir namų apyvokos prekių tinklas „Pepco“ pristato naują paramos meškučių kolekciją. Tai – tarptautinės iniciatyvos, vykdomos net 12-oje Europos šalių, dalis. Ši speciali prekė yra ne tik miela dovana, bet ir tiesioginis indėlis į vaikų gerovę – visas už juos gautas pelnas bus skirtas labdaros ir paramos fondui SOS vaikų kaimai Lietuva. Kaip pasakoja įmonės operacinės veiklos vadovė Baltijos šalims Erika Maželienė, ši iniciatyva prasidėjo dar 2018 m. Lenkijoje, o dabar tapo sėkmingu tarptautiniu projektu. Vien per 2024-uosius visoje Europoje buvo parduota daugiau nei 193 tūkst. meškiukų ir surinkta daugiau nei 1,3 mln. eurų, kurie skirti 10 nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su vaikais ir paaugliais. „Meškiukų populiarumas kasmet auga,…
Nuo 2026 metų mažės SGD terminalo taikomas išdujinimo tarifas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino energetikos bendrovės „KN Energies“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) pakartotinio dujinimo kintamosios dalies ir perkrovos paslaugų kainas. Išdujinimo tarifas reikšmingai mažėja nuo 1,83 iki 1,69 Eur/MWh – tai pirmasis mažesnis tarifas, nustatytas po to, kai laivas „Independence“, kurį valdo ši bendrovė, tapo Lietuvos nuosavybe. „Mažėjantis išdujinimo tarifas atspindi įmonės ir reguliuotojo pastangas didinti terminalo veiklos efektyvumą ir optimizuoti sąnaudas. Tai rodo, kad Lietuvos sprendimas įsigyti terminalą, ne tik padėjo sukurti energetinę nepriklausomybę dujų sektoriuje, tačiau ir suteikia naudą visiems vartotojams“, – sako Tarybos narys Karolis Januševičius. Taip pat patvirtintos SGD perkrovos paslaugų kainos 2026 metams – jos mažėja per 0,01 Eur/MWh. VERT posėdyje gegužės 29…
Lietuva – e. komercijos lyderė Europoje: kokios galimybės plėstis tarptautiškai?
Nuolat besikeičiančioje e. prekybos aplinkoje vis daugiau įmonių atsigręžia ir į tarptautinę e. prekybą, kuri tampa svarbiu verslo augimo veiksniu. Prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulinė tarptautinės e. prekybos rinka pasieks beveik 8 trilijonus JAV dolerių ir reikšmingai viršys vidaus augimo rodiklius. Remiantis naujai publikuotais „Eurostat“ duomenimis, 2023 m. 23,8 proc. ES įmonių vykdė internetinę prekybą. Iš jų išsiskiria Lietuva, kurioje, tyrimo duomenimis, e. prekyba užsiėmė 42,1 proc. įmonių. Ji lenkia ES šalis, tokias kaip Airija ir Danija, taip pat Baltijos kaimynes: 2023 m. Estijoje e. prekyba užsiėmė apie 25 proc., Latvijoje – vos mažiau nei 20 proc. įmonių. Nors Lietuva lyderiauja e. komercijoje, vietos rinkoje vartotojams vis dar trūksta…
Prekybos tinklas „Iki“ pernai pelną kreipė į investicijas – skyrė virš 55 mln. Eur, suma tvarumo projektams išaugo daugiau nei dvigubai
IKI Lietuva, UAB, valdančios vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų šalyje, pajamos 2024 metais augo iki 934,06 mln. eurų. Tai – 5 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Pelną „Iki“ nukreipė investicijoms į tinklo plėtrą, parduotuvių atnaujinimus, apsipirkimo patirties gerinimo ir tvarumo projektus. „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė pažymi, kad 2024-ieji pasižymėjo svarbiais investiciniais projektais, kurie leidžia tinklui veikti efektyviau ir tvariau. Pernai jiems skirta virš 55 mln. Eur. „Praėję metai neapsiėjo be iššūkių – pavyzdžiui, neplanuotai išaugo įvairių prekių savikainos. Tačiau mums pavyko toliau augti ir stiprinti savo pozicijas. Tą pasiekėme nenukrypdami nuo savo tikslų – nuolat gerinti apsipirkimo patirtį ir didinti veiklos efektyvumą. Todėl pernai investavome į galimybę būti…
Senųjų Vilniaus oro uosto terminalų erdves rekonstruos įmonė „KRS“: keleivių lauks modernios erdvės ir daugiau paslaugų
Lietuvos oro uostai (LTOU) pasirašė rangos darbų sutartį su statybos ir inžinerijos įmone „KRS“, kuri kompleksiškai modernizuos vidaus erdves senuosiuose Vilniaus oro uosto terminaluose. LTOU viešąjį pirkimą minėtam projektui paskelbė dar 2024 metų pabaigoje. Atlikus visas reikiamas pirkimų procedūras – pasirašyta rangos sutartis, kurios vertė viso 15 mln. eurų (be PVM). Viso numatyta, kad pertvarkos bus atliktos maždaug 10 tūkst. kv. metrų ploto erdvėse – nuo grindų iki stogo, kuris irgi bus rekonstruojamas. Teigiama, kad senųjų terminalų išplanavimas ir technologiniai sprendimai jau negalėjo užtikrinti sėkmingos suplanuotos oro uosto plėtros bei atliepti augančio keleivių skaičiaus, kokybinių poreikių. Sostinės oro uosto pokyčių tęsinys Projekto metu numatyta dviejų terminalų (T2 ir T3), kurie…
Siekė tvarumo, o gavo netikėtos naudos – Klaipėdos miesto bitės tapo verslo kultūros dalimi
Klaipėdos mieste jau įsibėgėjo antrasis miesto bičių „darbo sezonas“. Ant įmonės „Aros Marine“ stogo įrengtuose aviliuose gyvenančios bitės darbuojasi miesto parkuose bei gėlynuose. Klaipėda puikiai tinka miesto bitininkystei – tvirtina „Aros Marine“ žmonių ir organizacinės kultūros departamento vadovė Greta Galminė. „Kiek mums žinoma, kol kas esame vienintelė įmonė Klaipėdoje ant stogų įkurdinusi avilius. Taigi mums teko savotiškas eksperimentas, kuris puikiai pavyko. Jaudinomės, ar bitėms tiks Klaipėdos miestas, bet jos jaučiasi puikiai. Pernai ištyrėme medų ir sužinojome, kad jis nepriekaištingos kokybės. Vėliau džiaugėmės, kad bitės sėkmingai peržiemojo. Dabar galime paraginti ir kitas įmones prisidėti prie šio gamtai draugiško projekto“, – sako G. Galminė. Ant Klaipėdoje, Liepų gatvėje esančio įmonės „Aros Marine“…
Į Kibernetinio saugumo subjektų registrą įtrauktos 1443 organizacijos: nesilaikantiems reikalavimų gresia baudos
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) sudarė naująjį Kibernetinio saugumo subjektų registrą, į kurį įtrauktos 1443 organizacijos. Šios organizacijos, besivadovaudamos atnaujintu Kibernetinio saugumo įstatymu, privalės atitikti griežtesnius kibernetinio saugumo reikalavimus ir užtikrinti didesnį atsparumą galimoms grėsmėms. Siekiant padėti identifikuoti organizacijoms taikomus reikalavimus ir įvertinti pasiruošimą juos atitikti sukurtas nemokamas internetinis įrankis. Į naująjį Kibernetinio saugumo subjektų registrą patenka organizacijos iš 11 ypatingos svarbos ir 7 kitų itin svarbių sektorių. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą TIS2 (angl. NIS2) visos jos privalės užtikrinti aukštesnius kibernetinio saugumo standartus. Įstatymas ne tik sustiprino kibernetinio saugumo reikalavimus, bet ir išplėtė sektorių, kuriems jie taikomi, sąrašą. Be jau anksčiau privalomus reikalavimus vykdžiusių energetikos, finansų, sveikatos, skaitmeninės…
