Nukritęs kompiuteris, sudužęs telefonas ar netyčia sugadintas kitas buities daiktas – tokios kasdienės situacijos dažniausiai tampa gyventojų turto žalų priežastimi. „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, 2025 m. tokie incidentai sudarė beveik pusę (42 proc.) visų registruotų turto žalų. „Per praėjusius metus iš viso išnagrinėjome virš 26 tūkst. gyventojų pranešimų apie turto žalą ir atlyginome daugiau kaip 19 mln. eurų nuostolių. Nors kalbant apie turto apsaugą dažnai galvojama apie gaisrus ar gamtines stichijas, mūsų duomenys rodo, kad gyventojai kur kas dažniau susiduria su paprastais buitiniais incidentais. Tačiau net ir sudužęs telefonas, televizorius, įskilusi kaitlentė ir panašūs atvejai gali pareikalauti nemenkų neplanuotų išlaidų“, – sako Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės klientų aptarnavimo ir…

Dėl savo ir artimųjų sveikatos bei gyvybės nerimauja didelė dalis Lietuvos gyventojų, tačiau draudimu pasirūpina tik kas trečias, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Rezultatai atskleidžia aiškų atotrūkį tarp to, kas gyventojams kelia didžiausią nerimą, ir to, kokių priemonių imamasi. Ekspertai pabrėžia, kad sprendimai, padedantys apsaugoti savo pajamas ir išlaikyti finansinį stabilumą yra svarbi finansinės sveikatos dalis. „Net du trečdaliai gyventojų teigia nerimaujantys dėl artimųjų sveikatos bei gyvybės, 46 proc. baiminasi su sveikata ir gyvybe susijusių nelaimių, o 42 proc. nerimą jaučia dėl savo pačių sveikatos. Vis dėlto, gyvybės draudimą bei draudimą nuo nelaimingų atsitikimų turi tik apie trečdalis gyventojų – likusieji dažniau pasikliauja santaupomis ar kitais asmeniniais sprendimais“, – sako…

Kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena kasmet primena apie vieną svarbiausių žmonijos išteklių – gėlą vandenį. Tačiau šiandien vis dažniau kalbama ne tik apie vandens trūkumą, bet ir jo kokybę. Viena iš mažiau matomų, tačiau itin pavojingų grėsmių – sąvartynų filtratas. Pasaulio bankas skaičiuoja, kad kasmet pasaulyje susidaro apie 2,1 mlrd. tonų komunalinių kietųjų atliekų, o iki 2050 m. šis kiekis gali viršyti 3 mlrd. tonų. Lietuvoje kasmet susidaro apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų. Toks mastas daro tiesioginį poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai: dirvožemiui, orui ir ypač vandeniui. Sąvartynų filtratas – grėsmė gėlam vandeniui ir žmonių sveikatai Filtratas – tai nuotekos, susidarančios vandeniui skverbiantis per sąvartynuose esančias atliekas. Jose…

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo forume „Kauno ir Marijampolės regionų gyvybingumas: demografijos iššūkiai ekonomikai“ akcentuota, kad demografiniai pokyčiai daro vis didesnį poveikį regionų ekonominei raidai, darbo rinkos stabilumui ir Lietuvos konkurencingumui, todėl būtini koordinuoti verslo, valdžios ir mokslo sprendimai. Demografija – ne ateities rizika, o dabarties realybė Penktadienį Kaune verslo bendruomenės, politikos, valdžios, švietimo ir mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei viešojo sektoriaus atstovai ieškojo sprendimų, kaip stiprinti šalies demografinį atsparumą ir kurti ilgalaikę valstybės raidos viziją. Atidarydamas forumą, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas Zigmantas Dargevičius sakė: „Šiandien kalbame ne apie vieną iš daugelio problemų. Kalbame apie problemas, kurios nulems Lietuvos kryptį artimiausiems dešimtmečiams. Demografija šiandien…

Vienintelė šovinių gamintoja Baltijos šalyse AB Giraitės ginkluotės gamykla pradeda eksploatuoti karinių, snaiperinių kulkų bei švininės šerdies formavimo presus. Įsigijusi šią įrangą bendrovė užbaigia svarbų gamybos proceso modernizavimo etapą – tai leis AB Giraitės ginkluotės gamyklai visas šovinių gamybai reikalingas kulkas gaminti pačiai. Giraitės ginkluotės gamykloje penktadienį apsilankęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad bendrovės gamybos ir technologijų plėtra yra strategiškai svarbi valstybei. „Ministerija, veikdama kaip aktyvus akcininkas, siekia, kad bendrovės vykdoma plėtra vyktų sklandžiai bei būtų užtikrintas patikimas šaudmenų tiekimas Lietuvos kariuomenei ir sąjungininkams. Naujieji įrengimai leis bendrovei visą gamybos procesą kontroliuoti pačiai. Tai reiškia, kad Giraitės ginkluotės gamykla galės subalansuoti visų gamybos grandžių našumą ir padidinti gamybos efektyvumą,…

Daugelis sako, kad pastebėję smurtą artimoje aplinkoje reaguotų, tačiau susidūrus su tokia situacija realybėje dažnai pirmiausia aplanko abejonės – ar tai tikrai smurtas, ar verta kištis ir kaip tai padaryti saugiai. Tokiais atvejais žmonės vis dažniau kreipiasi patarimo į specialistus. Pasak Pagalbos moterims linijos vadovės Vilniuje Virginijos Ratiukienės, vis dažniau skambina ne tik smurtą patiriantys, bet ir jų draugai, kaimynai ar kolegos – žmonės, kurie pastebi nerimą keliančius ženklus ir ieško atsakymo, kaip padėti. Pagalbos moterims linija emocinę ir anoniminę pagalbą teikia trimis būdais: telefonu, laiškais ir internetiniu pokalbiu. Praėjusiais metais Pagalbos moterims linijos savanorės budėjo daugiau nei 25 tūkst. valandų, o per metus sulaukta apie 27,5 tūkst. skambučių. Taip…

Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Šiais metais Lietuvoje atsivėrė galimybė gyventojams išsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Pirmieji išimti pinigai į banko sąskaitas atkeliaus jau balandį. Tai labai primena Estijos patirtį, kai analogiška pensijų reforma buvo įgyvendinta 2021 metais. Tuomet ir ten vyko aktyvios diskusijos apie tai, kaip tas lėšas galima panaudoti tikslingiausiai. Pamokos iš Estijos: kur nukeliavo pensijų pinigai? Estijoje 2021 metais reforma į ekonomiką paleido didžiulę kapitalo bangą. Nors iš pradžių baimintasi neigiamų pasekmių, itin rimtų makroekonominių sukrėtimų pavyko išvengti. Gyventojų išsiimti pinigai šalyje pasiskirstė į tris pagrindines kategorijas: –apie 25 proc. lėšų atiteko tiesioginiam vartojimui; –apie 25 proc. buvo skirta esamoms skoloms ir įsipareigojimams padengti;…

Šiandien Lietuvos banko, Finansų ministerijos, ILTE, Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovai aptarė naują Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtą priežiūros modelį, kurį siūloma taikyti nacionaliniam plėtros bankui ILTE.  Naujasis priežiūros modelis grindžiamas aukščiausiais Europos Sąjungos bankinės veiklos standartais: jame stiprinama rizikų priežiūra, vidaus kontrolė, skaidrumas, skaitmeninis saugumas ir aiškiai apibrėžiamos institucijų atsakomybės. Rengiant modelį taip pat remtasi EIB ir ERPB ekspertų įžvalgomis bei rekomendacijomis. „Nacionalinio plėtros banko veikla turi remtis aiškiais, moderniais, tarptautinėje rinkoje pripažintais priežiūros standartais, kurie stiprina atsakomybės ir skaidrumo principus, užtikrina tvirtą rizikų valdymą ir sudaro patikimą pagrindą tolesnei ILTE plėtrai. Dėkoju tarptautiniams partneriams EIB ir ERPB ekspertams, Lietuvos bankui…

Lietuvoje vis daugiau logistikos įmonių pradeda elektrifikuoti savo transportą. Nors vietinėje rinkoje klientų spaudimas išlieka ribotas, verslą keistis skatina globalūs tvarumo tikslai ir besiplečianti įkrovimo infrastruktūra. Tarp tokių įmonių – ir „DHL Lietuva“, jau kelerius metus nuosekliai didinanti elektromobilių dalį savo parke. Kaip pasakoja „DHL Lietuva“ atstovai, šalyje veikiantys klientai dar retai reikalauja, kad siuntos būtų pristatomos elektra varomomis transporto priemonėmis, tačiau įmonė nusprendė ne laukti rinkos spaudimo, o veikti iš anksto. „Lietuvoje rinkos spaudimo beveik nėra – retas klientas to prašo ar akcentuoja. Tad mūsų veiksmai labiau grindžiami korporatyvine politika. Žiūrime į pasaulines tendencijas ir siekiame atitikti bendrus koncerno tvarumo tikslus“, –teigia„DHL Lietuva“generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas. Įmonė pirmuosius elektromobilius…