Didžiosios Vakarų pasaulio ekonomikos susiduria su sparčiai besikeičiančia, nestabilia geopolitine, ekonomine ir technologine aplinka, tačiau sprendimų priėmėjai neranda savyje valios priimti reikiamų, kartais skausmingų, sprendimų, o spragas mėgina kamšyti trumpalaikiu išlaidavimu. Lietuvos ekonomikai kol kas pavyksta išlaviruoti neramiame pasauliniame vandenyne, tačiau situacija keisis – Lietuvai 2026-2027 metais prognozuojamas laikinas vartojimo pliūpsnis, po kurio teks išgyventi sunkias pagirias. Tokį ne itin optimistinį būsimų makroekonominių pokyčių paveikslą naujausioje ekonomikos apžvalgoje piešia „Luminor“ banko ekonomistai, kurie pastebi, kad nemaža dalis valstybių, brėždamos ekonominės politikos gaires, mieliau renkasi „mūsų amžiui užteks, o po mūsų – kad ir tvanas“ principą. Šiemet ir kitąmet Lietuvos ekonomika greičiausiai išliks Baltijos šalių lydere, fiksuodama 2,8 ir 3,4 proc.…
Vakarai tamsėja – automobilių vagys drąsėja
Tamsa yra pagrindinė automobilius apšvarinančių vagių padėjėja. Rudenėjantys orai, trumpėjančios dienos, mažiau žmonių lauke ir kiemuose, ilgesniam laikui palikti automobiliai ilgapirščiams reiškia geresnes sąlygas apvogti. Nors draudimo bendrovės „Gjensidige“ statistika rodo, kad kasmet apvagiamų automobilių skaičius mažėja, ilgapirščiai atneša nemažų nuostolių. „Gjensidige“ duomenimis, automobilių dalių vagišių padaryta žala kasmet auga – pernai ji vidutiniškai siekė 900 Eur. Nuo 2022 m. klientams draudimo bendrovė atlygino vagysčių nuostolių už 2,3 mln. eurų. Dažniausiai pavagiami automobilių bamperiai, žibintai, veidrodėliai, ir vagys išsimontuoja daugiau negu vieną detalę. Pernai tarp vagių buvo populiariausios „Audi” ir „Toyota” dalys, šiemet – „Toyota” ir „Volkswagen” detalės. Apvagiami tiek senesni, tiek nauji automobiliai, nukenčia ir tokios prabangios markės kaip…
Beveik 400 mln. eurų investicijų į žaliąsias technologijas: Lietuvos verslai mato ir iššūkius, ir galimybes
Žalioji transformacija šiandien yra vienas aktualiausių klausimų visoje Europos Sąjungoje. Inovacijų agentūros duomenimis, Lietuvos pramonė vis daugiau lėšų skiria švariųjų technologijų diegimui ir kūrimui – per pastaruosius metus investuota 376 mln. eurų, tačiau iššūkiai neapsiriboja vien finansais. Įmonės susiduria su papildomais kaštais, reguliaciniais pokyčiais ir būtinybe per trumpą laiką įgyvendinti sudėtingas reformas. Dėl to viešojoje erdvėje vis dažniau keliamas klausimas: ar žaliasis kursas yra galimybių šaltinis, ar papildoma našta? Verslams kelia iššūkių Europos Sąjungos žalioji transformacija formuoja naujas konkurencijos taisykles. Įmonėms keliami reikalavimai mažinti poveikį aplinkai, diegti energijos efektyvumo sprendimus ir užtikrinti tvaresnes tiekimo grandines. Tokie pokyčiai atveria naujų galimybių stiprinti pozicijas rinkose, tačiau kartu kelia ir daug praktinių klausimų…
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: sveikatos apsaugos ministrė politiką grindžia tikėjimu, o ne įrodymais
2025 m. rugsėjo 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Trečiadienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje viešėjusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė patvirtino sieksianti išnaikinti priemokas už medicinines paslaugas – taip tikisi sustiprinti viešąjį sveikatos sektorių. Liberalų frakcija neabejoja – ši reforma įgyvendinama nesirenkant priemonių, demonizuojant privačią mediciną ir nesilaikant įsipareigojimo bendradarbiauti su socialiniais partneriais. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnei Viktorijai Čmilytei-Nielsen atkreipus dėmesį, kad priemokas už paslaugas naikinančiomis įstatymų pataisomis nepatenkintos absoliuti dauguma medikams ir pacientams atstovaujančių asociacijų, o apie reformos rizikas įspėjo ir ISM universitetas, socialdemokratų valdoma Sveikatos apsaugos ministerija vis dėlto atkakliai laikosi socialistinės globos valstybės krypties. „Jeigu ši reforma…
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarybos pozicija dėl 2026 m. valstybės biudžeto.
PRANEŠIMAS SPAUDAI Kauno ir Marijampolės regionų verslo atstovai, kuriuos jungia Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, supranta atsakomybę dėl Lietuvos ekonomikos stiprinimo, konkurencingumo augimo, šalies saugumo ir jo visapusiško tvirtinimo. Teikiame 2025 m. rugsėjo 9 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarybos posėdyje priimtą poziciją dėl 2026 m. valstybės biudžeto. POZICIJA DĖL 2026 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO PROJEKTO Šalies verslo įmonės, kurių sumokėti mokesčiai suformuoja didžiąją dalį valstybės pajamų, tikisi teisingų, ekonomikos tvarumą, plėtrą, visuomenės raidą užtikrinančių veiksnių. Pastarojo laikotarpio geopolitiniai pokyčiai, muitų karai, ekonomikos lėtėjimas – verčia sunerimti verslo bendruomenę ir gerokai aktyviau stebėti valstybės valdymo procesus, efektyviai paskirstant viešuosius finansus. Likus keliems mėnesiams iki metų pabaigoje tvirtinamo valstybės 2026…
Beveik 400 mln. eurų investicijų į žaliąsias technologijas: Lietuvos verslai mato ir iššūkius, ir galimybes
Žalioji transformacija šiandien yra vienas aktualiausių klausimų visoje Europos Sąjungoje. Inovacijų agentūros duomenimis, Lietuvos pramonė vis daugiau lėšų skiria švariųjų technologijų diegimui ir kūrimui – per pastaruosius metus investuota 376 mln. eurų, tačiau iššūkiai neapsiriboja vien finansais. Įmonės susiduria su papildomais kaštais, reguliaciniais pokyčiais ir būtinybe per trumpą laiką įgyvendinti sudėtingas reformas. Dėl to viešojoje erdvėje vis dažniau keliamas klausimas: ar žaliasis kursas yra galimybių šaltinis, ar papildoma našta? Verslams kelia iššūkių Europos Sąjungos žalioji transformacija formuoja naujas konkurencijos taisykles. Įmonėms keliami reikalavimai mažinti poveikį aplinkai, diegti energijos efektyvumo sprendimus ir užtikrinti tvaresnes tiekimo grandines. Tokie pokyčiai atveria naujų galimybių stiprinti pozicijas rinkose, tačiau kartu kelia ir daug praktinių klausimų…
Dvyliktosios emisijos metu gynybos obligacijų išplatinta už beveik 19 mln. eurų
Žmonės, verslas ir kitos organizacijos dvyliktosios emisijos platinimo metu įsigijo gynybos obligacijų už 18,8 mln. eurų, sudaryti 968 sandoriai. Pernai pradėjus gynybos obligacijų platinimą, per dvylika emisijų pirkėjai iš viso įsigijo šių obligacijų už beveik 129 mln. eurų. Dvylikta gynybos obligacijų emisija platinta rugsėjo 1–15 d., bus išperkama – 2026 m. rugsėjo 16 d., už ją bus mokama 2 proc. metinių palūkanų. Minėtu laikotarpiu „Swedbank“ sudarytos 637 sutartys įsigyti gynybos obligacijų už 10,8 mln. eurų, SEB sudaryta 331 sutartis už 8 mln. eurų. Gynybos obligacijos yra tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), skirti gynybos poreikiams finansuoti. Gynybos obligacijų išskirtinumas yra tas, kad valstybė skolinasi iš žmonių ir verslo pigiau nei rinkose, o pastarieji…
Rekordinis Lietuvos pasiekimas: pasauliniame inovacijų indekse – 33 vieta
Šalių pasiekimus inovacijų srityje matuojančiame Pasauliniame inovacijų indekse (angl. Global Innovation Index) Lietuva per metus kilstelėjo dviem laipteliais aukščiau ir tarp 139 valstybių užėmė 33 vietą. „Lietuva inovacijų srityje reikšmingai pasistūmėjo į priekį, o tai atsispindi ir pasauliniame inovacijų indekse. Jame užimta aukšta vieta yra dar reikšmingesnė, įvertinus pasaulyje vyraujantį ekonominį neapibrėžtumą ir nemažėjančius geopolitinius iššūkius, kurie reikšmingai veikia mūsų regiono investicinę aplinką. Nepaisant šių aplinkybių, žengiame teisinga kryptimi. Svarbu ją išlaikyti ir toliau nuosekliai kurti aukšta pridėtine verte grįstą šalies ekonomiką“, – sako laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Lukas Savickas. Prie aukštos Lietuvos pozicijos Pasauliniame inovacijų indekse labiausiai prisidėjo geri mūsų šalies vertinimai žmogiškųjų išteklių (3 vieta…
J. Eimontas. Aruodai bus dar pilnesni: derliaus prognozės šturmuoja naujas aukštumas
Jau tapo tradicija, kad pasaulio rinkos vėl sulaukia naujienų apie vis didinamas šių metų derliaus prognozes. Nors pilnesni aruodai džiugina perdirbėjus ir gamintojus, rinkos į tai reaguoja žemesnėmis javų kainomis. Rugsėjo 12 d. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Žemės ūkio departamentas paskelbė kasmėnesinę ataskaitą, kurioje gerokai didinamos kviečių derliaus prognozės. Į ataskaitoje pateiktas prognozes atitinkamai sureagavo tiek atviroji MATIF kviečių birža, tiek ir Čikagos prekybos valdybos (CBOT) birža. JAV Žemės ūkio departamentas padidino pasaulinio kviečių derliaus prognozes iki 816,2 mln. tonų, arba 9,3 mln. tonų daugiau. Didžiausias augimas prognozuojamas Australijoje (+3,5 mln. tonų), Europos Sąjungoje (ES) (+1,9 mln. tonų) ir Rusijoje (+1,5 mln. tonų). Departamentas taip pat padidino ir kviečių eksporto,…
Aukštoji geodezija – nematomas pamatas, kurį Lietuvoje kuria LiMAP
Geodezija ilgą laiką buvo suvokiama kaip matininkų darbas su ruletėmis ir teodolitais. Tačiau šiandien ši sritis tapo aukštųjų technologijų centru, jungiančiu mokslą, inžineriją ir miestų kūrimo vizijas. Vilniuje ir Kaune įsikūrusi įmonė LiMAP, veikianti nuo 2016 metų, parodė, kad geodezija gali būti moderni ir dinamiška, pritaikoma prie didžiausių infrastruktūros projektų. Įmonės projektai šiandien apima ne tik Lietuvą ar kitas Europos šalis, bet galima paminėti ir Azerbaidžaną, Omaną bei Jungtinę Karalystę, o tarptautinę komandą sudaro beveik 100 įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų. LiMAP naudodama LiDAR bei fotogrametrijos technologijas per vieną dieną geba išmatuoti iki 200 km infrastruktūros, pateikdama itin detalią informaciją projektų planavimui ir kelių būklės vertinimui. Tos pačios technologijos šiandien…
