Dėl neįprastų darbdavio įvaizdžio kampanijų jau atpažįstama automatizuotos rinkodaros sprendimus kurianti bendrovė „Omnisend“ pristato naują kampaniją. Šįkart įmonė kreipiasi į visus Paulius ir Paulinas, kurie svarsto apie karjeros pokyčius, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Esame paskaičiavę, kad mūsų įmonėje dirba net 10 Paulių – nuo inžinierių iki viceprezidentų: tai – didžiausias bendravardžių skaičius, kuris galbūt galėtų būti ir didesnis. Tačiau pas mus visi yra Pauliai, bet ne dėl vardo, o požiūrio į darbą ir klientų lūkesčius. Tad jei ir tu esi Paulius, Paulė ar Paulina, o ir moki programuoti, esi laukiamas pas mus“, – sako „Omnisend“ darbdavio prekės ženklo specialistė Monika Auglytė. Ji papildo, jog norint dirbti įmonėje, net ir nebūtina turėti…

Šiandien dauguma kasdien naudojasi išmaniaisiais telefonais, socialiniais tinklais ir kitomis skaitmeninėmis paslaugomis, o jaunesnėms kartoms tai įprasta nuo vaikystės. Tačiau vyresniems žmonėms interneto pasaulis ne visuomet toks savaime suprantamas – vieni geba juo puikiai naudotis, kitiems jis išlieka iššūkis. „Būtent ši grupė dažnai tampa sukčių ir kibernetinių nusikaltėlių taikiniu. Jie naudojasi tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės ne visuomet geba atskirti patikimus šaltinius nuo apgaulingų, lėčiau reaguoja į įtartinas situacijas ar gali netyčia atskleisti asmeninę informaciją. Toks pažeidžiamumas kelia grėsmę jų finansams, privatumui ir net pasitikėjimui internetu. Todėl labai svarbu ne tik pačių vyresnio amžiaus žmonių atsargumas, bet ir artimųjų pagalba, siekiant sustiprinti jų saugumą skaitmeninėje erdvėje“, – sako Donatas Drakickas,…

Kai darbo pasiūlymai tampa vis vienodesni, išsiskirti darosi vis sunkiau. Lankstus darbo grafikas, hibridinis modelis, karjeros augimas ar papildomos naudos šiandien jau nebe išimtis, o standartas. Tarpusavyje konkuruoja ne tik įmonės, bet ir jų komunikacijos šablonai. „Žmonės nebenori girdėti vien apie tai, ką darbdavys siūlo. Nes dauguma siūlo labai panašiai, todėl kandidatai renkasi industriją, darbo specifiką, nebe naudas ir pridėtinę vertę. Didžiausia pridetinė vertė tampa kultūra, ją pamatyti – pajusti ir nori būsimi darbuotojai, net dar prieš sprendimą kandidatuoti“, – pabrėžia „Ignitis grupės“ darbdavio įvaizdžio vadovė Ieva Venskuvienė.  „Kultūra – tai ne dokumentas ar kampanija, o tie nerašyti ir neapčiuopiami dalykai, kuriuos galime pajusti, tik pabuvę organizacijos viduje. Todėl mes,…

Šiemet priimtos pensijų reformos pasekmės lietuvių ateičiai gali būti itin skaudžios, jei pasitvirtintų naujausi ekonomistų scenarijai. Skaičiuojama, kad net 60 proc. (apie 1,2 mlrd. eurų) gyventojų atsiimtų lėšų gali būti skirtos vartojimo reikmėms – kasdieniams pirkiniams įsigyti*. Tai reikštų, kad ne vienerius metus senatvei kauptas lėšas gyventojai išleistų greitai ir be plano, kaip savo gyvenimo kokybe rūpinsis sulaukę pensinio amžiaus. Preliminariais skaičiavimais SEB banko ekonomistai nustatė, kad gyventojams nuo kitų metų atsiėmus apie 35 proc. viso pensijų kaupimo fonduose sukaupto turto tai sudarytų apie 2 mlrd. Eurų*. Remiantis prielaida, kad apie 60 proc. tokių lėšų būtų skirta vartojimui, trumpalaikėms reikmėms gyventojai išleistų apie 1,2 mlrd. eurų. „Ekonomistų atlikta analizė atrodo…

Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) skirtos išlaidos Lietuvoje pernai augo 6,5 proc. Didžiausią indėlį į šį augimą įnešė valdžios sektoriaus ir aukštojo mokslo investicijos – jos užtikrino stabilų rezultatą ir sustiprino ilgalaikį pagrindą šalies verslo inovacijoms bei tarptautinei plėtrai. Inovacijų agentūros ekspertai įžvelgia, kad įmonės MTEP pradeda matyti kaip ilgalaikę investiciją, o ne laikinus valstybės ar Europos finansuojamus projektus, tačiau siekiant transformuoti ekonomiką būtinos reikšmingesnės investicijos.  „Kaip maža šalis negalime remtis vien tradicinėmis pramonės šakomis – privalome kurti pažangius produktus ir sprendimus, kurie užtikrintų mūsų sėkmę pasaulinėse rinkose. Esame užsibrėžę tikslą iki 2030 m. reikšmingai padidinti MTEP investicijas ir pasiekti Europos Sąjungos vidurkį. Tam būtina stiprinti inovacijų ekosistemą: daugiau…

Ketvirtadienį, rugsėjo 25 d., apie 14 val., Kaune, Vyčio Kryžiaus g., Aleksoto mikrorajone, statybvietėje įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe. Atliekant vamzdyno klojimo darbus galimai dėl vandentiekio avarijos įmirkusiame molingame grunte iškastoje 1,75 m gylio iškasoje vertikaliais šlaitais, nuslinko iškasos šlaitas ir prispaudė darbuotoją. Iškasos šlaitai nebuvo sutvirtinti, nors tokie darbai priskiriami prie didelės rizikos. Darbuotojas buvo skubiai išlaisvintas, pradėtas gaivinimas, tačiau, medikams konstatavus mirtį, jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Kauno skyriaus darbo inspektoriai nedelsdami pradėjo įvykio tyrimą, renka įvykiui reikšmingą informaciją, siekdami nustatyti nelaimės priežastis ir aplinkybes. „Šis įvykis dar kartą parodo, kad darbų organizavimo iškasose problemos išlieka vienos aktualiausių statybos sektoriuje. Darbdaviai privalo imtis visų būtinų…

Šį penktadienį, rugsėjo 26 d., Vilniuje vyko „Baltic Brand Forum 2025“, kurio kulminacija tapo mylimiausių Baltijos šalių prekių ženklų paskelbimas aštuoniose kategorijose. Šiemet dėl pripažinimo varžėsi Latvijos, Lietuvos ir Estijos prekių ženklai, remiantis plačiausiu regione prekių ženklų ir gyvenimo būdo tyrimu „Brand Capital“. Lietuvoje nugalėtojais tapo: ·       Greičiausiai augantis prekės ženklas – „LRT“ ·       Žaliausias prekės ženklas – „Lietuvos geležinkeliai“ ·       Žmogiškiausias prekės ženklas – „LRT“ ·       Mylimiausias prekės ženklas – „Swedbank“ ·       Mylimiausias vietos gamintojo prekės ženklas – „Vytautas“ ·       Mylimiausias žiniasklaidos prekės ženklas – „LRT“ ·       Geriausio kainos ir vertės santykio prekės ženklas – „Norfa“ ·       Labiausiai rezonansinis prekės ženklas – „Kino pavasaris“ Bendroje Baltijos šalių lentelėje nugalėtojais tapo:…

Nuo trečiadienio, spalio 1 d., elektros vartotojų laukia pokyčiai – „Nord Pool“ elektros biržoje kaina bus nustatoma ne kas valandą, kaip buvo iki šiol, o kas 15 minučių. Tikimasi, kad pokyčiai sudarys sąlygas rinkoje greičiau suderinti elektros gamybą ir vartojimą, taip mažinant vadinamuosius disbalanso kaštus. Tuo pačiu – užtikrinti patikimesnį elektros tiekimą. Ekspertai sako, kad pokyčiai palies ir elektros vartotojus. Elektros energija Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, prekiauja „Nord Pool“ biržoje. Iki šiol joje elektros energiją buvo galima įsigyti už jos valandinę kainą. Nuo spalio 1 d., įsigaliojus pokyčiams, kaina kis kas 15 minučių. „Biržoje kiekvieną dieną, iki 14 val. Lietuvos laiku, susiformuoja elektros kaina sekančiai dienai. Kainą lemią…