Liepos 31-ąją Kauno Dariaus ir Girėno stadioną sudrebins vienas laukiamiausių vasaros koncertų – į Lietuvą atvyksta pasaulinė muzikos žvaigždė Pitbull. Bilietai į pasirodymą buvo išpirkti likus daugiau nei pusmečiui iki koncerto, o dėl milžiniško susidomėjimo paskelbtas ir papildomas atlikėjo koncertas Kauno „Žalgirio“ arenoje lapkritį. Tačiau panašu, kad „Mr. Worldwide“ į Lietuvą atvyksta ne tik su muzika. Šalies parduotuvių lentynose jau pasirodė ir naujausias atlikėjo projektas – funkcinis gaivusis gėrimas „Vita POP“, prie kurio Pitbull prisijungė kaip strateginis partneris. Pasitelkdamas savo pasaulinę platformą, jis aktyviai prisidės prie „Vita Pop“ žinomumo didinimo – nuo skaitmeninių kampanijų, integracijų koncertuose ir gyvuose renginiuose iki bendradarbiavimo su turinio kūrėjais. Slovakų verslininkų Matus Vavercak ir Laura…
Elektroninė prekyba klesti: pensijų lėšos atvėrė pinigines
Galimybė atsiimti dalį II pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų turėjo poveikį ne tik namų ūkių finansams, bet ir vartojimui. Naujausi „Luminor“ banko duomenys rodo, kad po šio pokyčio labiausiai augo elektroninės prekybos kategorijos: namų aplinkos, grožio, augintinių ar laisvalaikio prekių sektoriai. Kaip šis vartojimo impulsas atsispindi versle, komentuoja „Luminor” banko elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas. Labiausiai augusių e. prekybos kategorijų sąraše pirmauja automobilių dalys – fiksuotas 97 proc. augimas, lyginant su metų pradžios vidurkiu, taip pat namų, remonto ir sodo prekių kategorija, augusi 78 proc., augintinių prekių parduotuvių pardavimai, augę 52 proc. Viešbučių ir apgyvendinimo paslaugų kategorija augo 43 proc., grožio ir kosmetikos – 33 proc. Juvelyrikos, laikrodžių ir tauriųjų…
Kodėl architektai šį projektą vadina kokybės lūžiu Pašilaičiuose?
Pašilaičiai šiandien išgyvena vieną didžiausių pokyčių per pastaruosius dešimtmečius. Rajone kyla nauja mokykla su baseinu, planuojamas naujas darželis, kuriamos žaliosios erdvės, skverai, gerinama infrastruktūra. Kartu su šiomis miesto investicijomis Leičių gatvėje netrukus prasidės ir vieno ambicingiausių gyvenamųjų kvartalų Vilniuje statybos. „REWO Leičiai“ projektui (I ir II etapams) jau išduotas statybos leidimas, o pirmieji darbai startuos šių metų rugsėjį. Tačiau šio projekto išskirtinumas slypi ne vien mastelyje ar investicijose. Architektai ir urbanistai jį vadina sąmoningu žingsniu, grąžinančiu miesto logiką į sparčiai augusią vakarinę Pašilaičių dalį – taip, kad gyvenimas rajone būtų ne tik patogus, bet ir kokybiškas kasdienybėje. Gyvenimui, kuriame lieka laiko Apie 3 hektarų teritorijoje trimis etapais vystomame projekte suplanuoti…
„Artea“ bankas suteikė 13,5 mln. eurų finansavimą „SG dujos“ plėtrai Lietuvoje
„Artea“ bankas skolina 13,5 mln. eurų bendrovei „SG dujos“, veikiančiai suslėgtų ir suskystintų gamtinių dujų ir biometano infrastruktūros transportui plėtros srityje. Lėšos skirtos bendrovės turimų įsipareigojimų refinansavimui ir naujų alternatyvaus kuro pildymo stočių tinklo plėtrai Panevėžio rajone, Šiauliuose, Kaune, Klaipėdoje ir Vievyje. „Investicijos į alternatyvių degalų infrastruktūrą tampa vis svarbesne transporto ir logistikos sektoriaus transformacijos dalimi. Matome augantį verslo poreikį tvaresniems ir efektyvesniems energijos sprendimams, todėl džiaugiamės galėdami prisidėti prie infrastruktūros plėtros, kuri stiprina regioninį prieinamumą ir sudaro sąlygas mažesnės taršos transporto plėtrai Lietuvoje“, – sako „Artea“ banko Verslo klientų tarnybos vadovas Rimvydas Mockus. „Šis banko mums finansavimas leis optimizuoti esamą bendrovės finansinę struktūrą ir spartinti strateginių projektų įgyvendinimą. Iki…
Kas ketvirtas gyventojas svarsto apie NT pirkimą: rinkos aktyvumą palaiko keli veiksniai
Susidomėjimas būstu Lietuvoje išlieka aukštas – 28 proc. gyventojų svarsto arba planuoja įsigyti būstą per artimiausius dvejus metus, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pasak ekonomisto, nors palūkanų normoms nustojus kristi pirkėjų aktyvumas turėtų kiek atslūgti, papildomą impulsą nekilnojamojo turto (NT) rinkai gali suteikti nuo rugpjūčio keičiami pradinio įnašo reikalavimai bei gyventojus jau pasiekusios antros pakopos pensijų kaupimo lėšos. Tvirtai apsisprendę – kas aštuntas Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad 15 proc. lietuvių svarsto galimybę įsigyti būstą, tačiau galutinio sprendimo dar nėra priėmę. Dar 7 proc. respondentų nurodė ketinantys įsigyti pirmąjį būstą, o 6 proc. planuoja pirkti antrą arba investicinį NT. 40 proc. respondentų nurodė jau turintys būstą ir nesvarstantys…
Sprendžiamas Šiaulių oro uosto likimas
Šiaulių miesto savivaldybėje įvyko svarbus susitikimas dėl Šiaulių oro uosto veiklos perspektyvų. Ministerijų, kariuomenės, Šiaulių savivaldos ir verslo atstovai diskutavo apie galimybes išsaugoti tarptautinio oro uosto statusą, užtikrinti kariuomenės ir NATO poreikius bei milijoninių verslo investicijų ateitį. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas balandžio mėnesį oficialiu raštu kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas priimti sprendimus dėl Šiaulių oro uosto ateities. Reaguojant į tai, įvyko pirmasis rimtas darbinis susitikimas, kuriame dalyvavo Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų, Lietuvos kariuomenės, SĮ „Šiaulių oro uostas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės atstovai. Susitikime nemažai diskutuota apie civilinio keleivių terminalo problemą. Šiuo metu civilinei aviacijai skirtas terminalas yra įrengtas kariškiams priklausančiame pastate, kurį kariuomenė nori naudoti savo reikmėms ir nebepratęs…
„Urbo“ bankas pirmąjį ketvirtį uždirbo 50 proc. daugiau pelno nei prieš metus
Per metus iki kovo 31 dienos lietuviško kapitalo „Urbo“ banko suteiktų paskolų apimtys išaugo 30 proc., banke laikomų indėlių portfelis tuo pačiu periodu padidėjo daugiau nei penktadaliu. Pirmąjį šių metų ketvirtį bankas uždirbo 1,8 mln. eurų grynojo pelno – 50 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai. Pasibaigus pirmajam šių metų ketvirčiui „Urbo“ išduotų paskolų suma pasiekė 572 mln. eurų (prieš metus – 438,9 mln. eurų). Banko grynosios palūkanų pajamos per pirmąjį ketvirtį pasiekė 6,3 mln. eurų ir buvo 10 proc. didesnės nei tuo pačiu 2025 m. periodu. „Urbo“ banko administracijos vadovo Mariaus Arlausko teigimu, nors šių metų pradžioje metinė infliacija Lietuvoje spartėjo – nuo 2,8 proc. sausį iki 4,4…
Žmonės su negalia vis dar negauna pirmo šanso: apie tai viešai kalbės verslo lyderiai
Žmonės su negalia Lietuvoje vis dar rečiau gauna net galimybę ateiti į darbo pokalbį, sako žmonių su negalia įtraukties srityje jau beveik du dešimtmečius dirbanti „Rimi Lietuva“. Apie didžiausius barjerus darbo rinkoje, darbdavių baimes ir realias įtraukties praktikas gegužės 21 dieną prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ kalbės SOPA vadovė Jurga Kuprytė, „Draugiški autizmui“ įkūrėja ir rašytoja Barbora Suisse, paralimpietis Danas Sodaitis bei „Rimi Baltic“, „Danske Bank“ ir „Telia“ atstovai. Problema dažnai slypi ne žmogaus galimybėse Nors Lietuvoje vis daugiau kalbama apie įvairovę ir įtrauktį, žmonių su negalia dalyvavimas darbo rinkoje vis dar išlieka vienu mažiausių Europoje. Ekspertai sako, kad didžiausia problema dažnai nėra žmogaus gebėjimai ar motyvacija – daug dažniau…
Būsto įperkamumas gerėja, bet pirkėjus stabdo kita kliūtis – pradinis įnašas
Būsto įperkamumas Lietuvoje pastaruoju metu gerėjoir padėtis jau beveik grįžo į priešpandeminį lygį, to priežastis – itin sparčiai augantys atlyginimai. Deja, būsto kainos augo ir toliau, o dėl to vis didesnei daliai pirkėjų didžiausia kliūtimi tampa pradinis įnašas. Perkant 50 kv. metrų būstą Vilniuje, pradiniam įnašui gali prireikti apie 25 000 eurų. Tokiai ar didesnei sumai sukaupti, net ir gaunant gerą atlyginimą, gali prireikti dešimtmečio, o per tą laiką būsto kainos toliau kils. Vis dėlto tai nereiškia, kad būstas tampa nepasiekiamas, – tereikia įdėti daugiau pastangų ir kūrybiškumo, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Pradinio įnašo pakeitimai galios tik daliai pirkėjų Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. perkantiems pirmąjį būstą pakaks 10…
Valstybės kontrolė: valstybė turi ne tik priimti sprendimus, bet ir tinkamai juos įgyvendinti
2025 m. įgyvendinta 87 proc. Valstybės kontrolės rekomendacijų, tačiau beveik kas ketvirtas pokytis vėluoja dėl stringančių teisėkūros, viešųjų pirkimų ir informacinių sistemų procesų. Auditai parodė, kad dalies valstybės finansinių duomenų patikimumo negalima patvirtinti: sisteminės problemos kartojasi viešųjų finansų, nacionalinio saugumo, valstybės rezervų, strateginių projektų ir viešųjų paslaugų srityse. Užbaigiant 2014–2020 m. ES investicijų auditų ciklą, nustatytas didžiausias klaidų lygis per visą laikotarpį– daugiau nei 14 proc., todėl Lietuva valstybės lėšomis turėjo padengti daugiau kaip 216 mln. Eur. Šiandien Seime pristatydama Valstybės kontrolės 2025 m. veiklos ataskaitą, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė perspėjo, kad dalis sisteminių problemų valstybėje kartojasi metų metus, o kritinių sprendimų įgyvendinimas – per lėtas. Lietuva šiandien vienu metu…






