Tarptautinė mokymo platforma „Udacity“ kartu su internetiniu universitetu „Woolf“ pasiūlė naujovę – nuotolines dirbtinio intelekto (DI) magistro studijas. Mokslai kainuoja tik 3050 Eur, o įgytas diplomas pripažįstamas Lietuvoje bei kitose šalyse. Vienintelė sąlyga – studijos vyksta anglų kalba. Tai pirmoji akredituota DI magistro programa, pagrįsta projektiniu internetinio mokymosi metodu. Šis metodas teorines žinias derina su praktiniu, darbo rinkai aktualiu turiniu. „Kiekvieno specialisto profesinis augimas ir įmonių konkurencingumas priklausys nuo to, kaip sėkmingai išmoksime, pritaikysime ir naudosime dirbtinį intelektą savo kasdieniame darbe“, – pabrėžia Zanda Arnava, informacinių technologijų bendrovės „Accenture“ Talentų studijos vadovė Baltijos šalyse. Pasak jos, galimybė studijuoti nuotoliu leidžia kiekvienam norinčiam įgyti pasaulinio lygio išsilavinimą. Akademinį laipsnį suteikia „Woolf“…
Ilgalaikiai finansiniai sprendimai: ar jau sugebame juos priimti savarankiškai?
Lietuviai apie ateitį galvoja, bet jos dažnai neplanuoja. „Artea“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad 28 proc. šalies gyventojų yra sukaupę iki vieno metinio atlyginimo pensijai, 21 proc. – nuo vieno iki keturių, o daugiau nei dešimtmečiui užtektinų santaupų turi vos 7 proc. respondentų. Ekspertų teigimu, tai rodo, jog ilgalaikis finansinis planavimas vis dar nėra daugelio žmonių prioritetas – nors apie ateitį galvojama, realūs veiksmai dažnai atidedami. „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas pabrėžia, kad tokia tendencija tampa vis didesniu iššūkiu ir pačiai valstybei. Vien iš mokesčių perskirstymo užtikrinti bazinę socialinę apsaugą darosi vis sudėtingiau, nes Lietuvoje kasmet daugėja pensinio amžiaus žmonių, o dirbančiųjų, galinčių uždirbti jų pensijoms, – mažėja.…
Kaip savaitės maisto planavimas gali padėti dešimtadaliu sumažinti produktų krepšelio kainas?
Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, lyginant su 2022 m., šiemet maisto produktų kainos Lietuvoje yra net 55 proc. didesnės – tai trečias didžiausias augimas Europoje. Lietuvoje dalies šeimų per mėnesį maistui išleidžiama pinigų suma prilygsta minimaliai algai. Vis daugiau lietuvių aktyviai ieško būdų, kaip sutaupyti ir vienas efektyviausių sprendimų – maisto ruošimas savaitei į priekį (angl. meal prep). Naujausiais ECB duomenimis, maisto kainos euro zonos šalyse vis dar yra vidutiniškai apie trečdaliu didesnės nei prieš pandemiją. Lietuvą savo produktų išlaidų šuoliu lenkia tik Estija (57 proc.). Prieš keletą metų lietuviai produktams išleisdavo apie 218 eurų arba apie penktadalį visų savo išlaidų. Ekspertai teigia, kad šiuo laikotarpiu pinigų dalis maistui yra…
Regionų verslams – neišnaudoto potencialo klausimas: kas stabdo augimą?
Lietuvos regionai pastaraisiais metais pamažu keičiasi – kuriamos naujos laisvosios ekonominės zonos, veikia pažangios gamyklos ir plečiasi vietos verslai. Vis dėlto jų augimo tempai išlieka netolygūs. Verslininkai ir politikos atstovai sako, kad regionai turi potencialo tapti stipriais ekonominiais centrais, tačiau vis dar susiduria su darbuotojų trūkumu, menkesniu finansavimu ir aiškios plėtros strategijos stoka. Regionų politikoje pasigenda verslo balso Nors apie regionų potencialą kalbama vis dažniau, reali jų įtrauktis į nacionalinę politiką, pasak diskusijų festivalyje „Būtent!“ dalyvavusių ekspertų, vis dar menka. Jų vertinimu, būtent verslo balsas turėtų tapti vienu iš regionų plėtros variklių. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Alvydo Stulpino, dėl sisteminių sprendimų trūkumo regionų verslui tenka veikti žymiai sudėtingesnėmis sąlygomis…
„DPD Lietuva“ žengia dar vieną žingsnį mažinant transporto taršą: pradėjo naudoti dyzeliną iš atsinaujinančių žaliavų
Viena didžiausių siuntų pristatymo įmonių šalyje „DPD Lietuva“ keičia savo sunkiasvorio transporto logistikos įpročius – jau kurį laiką dalį tarpmiestinių maršrutų vykdo naudojant dyzeliną, kuris pagamintas iš atsinaujinančių žaliavų. Toks sprendimas leis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas sumažinti net iki 90 proc. Siuntų pristatymo bendrovės naudojamas biodyzelinas – „Neste MY Renewable Diesel“. Tai hidrintas augalinis aliejus (HVO), gaminamas iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų, tokių kaip panaudotas kepimo aliejus ir gyvūniniai riebalai iš maisto pramonės atliekų. Lyginant su įprastu dyzelinu, šio kuro gyvavimo ciklo metu išmetama iki 90 proc. mažiau ŠESD, todėl tai reikšmingas žingsnis mažinant transporto taršą. Pasak „DPD Lietuva“ tvarumo vadovo Marko Ąžuolo, įmonė šį sprendimą pasirinko siekdama…
„Via Lietuva“ skelbia, kur dar šiemet vyks darbai pėsčiųjų ir dviračių takuose
„Via Lietuva“ prioritetų sąraše ne tik naujai tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, bet ir jau esamos darnaus judumo infrastruktūros atnaujinimas. Pagal šiais metais pasirašytas sutartis iki kitų metų rudens planuojama atnaujinti ir sutvarkyti apie 21,3 km takų. „Labai svarbu, kad planuojant susisiekimo infrastuktūros atnaujinimo darbus, nepamirštami ir dviratininkai bei pėstieji. Kuo kokybiškesni jiems skirti keliai ir takai, tuo saugesnės kelionės. Džiugu tai, kad bus atnaujinama regionuose esanti pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra“, – sako susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė. „Darnaus judumo projektams skiriame didelį dėmesį. Pagal galimybes plečiame ir geriname pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą. Tikimės, kad patogūs ir saugūs takai paskatins žmones rinktis netaršų ir sveikatai palankų judėjimą dviračiu ar pėsčiomis“,…
„DPD Lietuva“ žengia dar vieną žingsnį mažinant transporto taršą: pradėjo naudoti dyzeliną iš atsinaujinančių žaliavų
Viena didžiausių siuntų pristatymo įmonių šalyje „DPD Lietuva“ keičia savo sunkiasvorio transporto logistikos įpročius – jau kurį laiką dalį tarpmiestinių maršrutų vykdo naudojant dyzeliną, kuris pagamintas iš atsinaujinančių žaliavų. Toks sprendimas leis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas sumažinti net iki 90 proc. Siuntų pristatymo bendrovės naudojamas biodyzelinas – „Neste MY Renewable Diesel“. Tai hidrintas augalinis aliejus (HVO), gaminamas iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų, tokių kaip panaudotas kepimo aliejus ir gyvūniniai riebalai iš maisto pramonės atliekų. Lyginant su įprastu dyzelinu, šio kuro gyvavimo ciklo metu išmetama iki 90 proc. mažiau ŠESD, todėl tai reikšmingas žingsnis mažinant transporto taršą. Pasak „DPD Lietuva“ tvarumo vadovo Marko Ąžuolo, įmonė šį sprendimą pasirinko siekdama…
„airBaltic“ 2025 m. III ketv. grynasis pelnas siekė 6 mln. eurų
Pagrindiniai faktai: 2025 m. III ketv. (palyginti su 2024 m. III ketv.): • Grynasis pelnas –6 mln. eurų (-34,3 mln. eurų). • Pajamos –244,7 mln. eurų (+3,7 proc.). • Keleiviai – 1,5 mln. (-5,1 proc.). • Iš viso skrydžių – 23,9 tūkst. (+4,9 proc.). 2025 m. pirmieji devyneri mėnesiai (palyginti su 2024 m.): • Grynasis pelnas – 4,2 mln. eurų, palyginti su 48,5 mln. eurų nuostoliu 2024 m. • Pajamos – 594,3 mln. eurų (+3,3 proc.). • Keleiviai – 3,9 mln. (+1,7 proc.). • Iš viso skrydžių – 60,2 tūkst. (+5,9 proc.), iš kurių ACMI 24 tūkst. (+11,7 proc.). Ryga. Šiandien Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ surengė skambutį su investuotojais,…
Rygos oro uostas pristatė 2025–2050 m. plėtros planą
RIX Rygos oro uostas pristatė naują 2025–2050 m. plėtros planą, kuriame numatyta ilgalaikė oro uosto vystymo vizija, pagrindinės infrastruktūros plėtros kryptys ir teritorijos, reikalingos tolesniam augimui. Šis 25 metų planas apima strategines investicijas, skirtas skatinti šalies ekonominį augimą, stiprinti tarptautinį susisiekimą ir užtikrinti modernią bei patogią kelionių patirtį. Įgyvendinus planą, Ryga sieks įsitvirtinti tarp svarbiausių transporto centrų Šiaurės Europoje. „Rygos oro uosto plėtra – tai investicija į Latvijos ateitį. Ji reiškia naujas darbo vietas, stipresnę ekonomiką ir platesnes galimybes visam regionui, – sako Laila Odiņa, RIX Rygos oro uosto valdybos pirmininkė. – Šis planas yra aiškus kelrodis, kaip tapti moderniu, tvariu judumo centru, gebančiu prisitaikyti prie keleivių poreikių ir aviacijos…
Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 2026 – 2028 m. valstybės biudžeto projektui
2025m. lapkričio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Lapkričio 5 d. posėdyje Švietimo ir mokslo komitete buvo svarstomi įstatymų projektai dėl 2026–2028 metų švietimo, mokslo ir sporto srities biudžeto. Komitetas pritarė 2026–2028 metų biudžeto projektui ir pateikė papildomus siūlymus: · siekiant įgyvendinti parlamentinių partijų Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030), Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinių sutarčių nuostatas dėl mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, skirti papildomų lėšų šių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. 11,5 proc.; · finansuoti 7–10 ir I–IV…
