Ar Jūs kada nors susimąstėte apie tai, kad aplinka, kurioje Jūs mokotės, įtakoja Jūsų grojimo gitara įgūdžius? Jei dabar pagalvojote apie tai ir nusprendėte, kad taip ir yra, vadinasi Jums dar yra kur pasireikšti… Mes priprantame mokytis groti patogioje mums aplinkoje, kur laikome gitaras ir visas reiklalingas priemones. Tai padeda mums lengviau imtis pamokų ir dažnai motyvuoja didesniam užsiėmimų skaičiui. Bet, daugelis „sofinių“ gitaristų užsidarydami savo kambariuose nesupranta vieno paprasto dalyko, kad būdami vieni patys su savimi ir savo muzika, praranda pagrindinį stimulą – konkurenciją. Sveika konkurencija visada gimdo kritiką, o kritika (gera kritika, o ne paprasčiausias apipylimas purvu) skatina taisyti klaidas ir tobulinti grojimo įgūdžius. Pradedantys gitaristai, net jei…
Vaikų psichologija. Nuo ko prasideda draugystė?
Mažylių draugystė prasideda vaikų žaidimo aikštelėje. Kištis į bendravimo procesą reikia labai atsargiai. Vargu ar reikia atvesti savo atžalą prie kito mažylio ir tarti: „žaiskite kartu“. Vaikai gali net pradėti žaisti, sėdėdami šalia vienoje smėlio dėžėje, bet kiekvienas žais su savo kibirėliu. O, suaugusiam gali susidaryti iliuzija, kad vaikai bendrauja. žaidiminis bendravimas – tai vienas kito įtakojimas, vieningo siužeto vystymas kartu. Mamai vertėtų pastovėti šalia ir pasižiūrėti, kas iš tiesų smėlio dėžėje vyksta? Jei tikslas yra išmoktyti savo vaiką bendrauti, tai bendravimą su kitomis mamomis, matyt, teks kuriam laikui nutraukti. Pats geriausias variantas, jei mama sugebės kartu su savo vaikais pažaisti. Tiks visi negudrūs žaidimai. Kavonės pvz., geros dar ir…
Vaikų psichologija. Ilgas kelias autentiškumo link.
Kiekvienas iš mūsų prisimename tą išskirtinį jausmą, kuris sako, jog esame savimi. Tas jausmas paprastai apima tada, kai elgiamės taip, kaip norime elgtis, esame ten, kur norime būti. Tai momentas, kuris sujungia mūsų vidinius troškimus ir išorinį pasaulį. Vadinasi, tam, kad tokių momentų būtų daugiau, tereikia vidinių troškimų ir atitinkamos jų realizacijos. Atrodytų toks paprastas ir logiškas receptas. Bet kodėl tada tie autentiški momentai būna tokie reti? Ir kodėl apskritai jaučiamės taip atitolę nuo savęs? Didžiausiu autentišku pavyzdžiu, greičiausiai, galėtų būti vaikai. Stebėdami vaikus akivaizdžiai galime tai matyti ir iš jų mokytis. Kiekvieną savo norą jie bando realizuoti iš karto. Jie nepaiso jokių taisyklių ir ima iš gyvenimo viską. Jie…
Vaikų psichologija. Besąlygiškos ir sąlyginės tėvų meilės
Neužtenka vaikus tiesiog mylėti. Mes turime juos mylėti besąlygiškai. Turime juos mylėti tokius, kokie jie yra, o ne už tai, ką jie daro. Tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Tai kartais tampa iššūkiu, nes šiandien iš įvairių tribūnų dažnai raginama elgtis kaip tik visiškai priešingai – mes skatinami auklėti vaikus sąlygiškai: rodyti švelnumą, kai jie geri, nustoti jį rodžius, kai jie tokie nėra. Derėtų nepamiršti, jog vienas svarbiausių veiksnių, darančių didžiausią įtaką vaikų elgesio formavimuisi, yra tėvų pritarimas ir pripažinimas, arba – priešingai – nepritarimas. Geriausias atlygis vaikui – tai parodytas dėmesys, pagyrimas ir meilė. Tačiau kai vaikas elgiasi blogai – pagyros turi būti laikinai nutrauktos, kol vaikas neatsiprašys.…
Vaikų psichologija. Kas išeis iš mano vaiko? (I dalis)
Kiekvienas turbūt kartais susimąstome – kas iš to mano vaiko išeis? Kaip jam padėti ar nors nepakenkti? Kaip suprasti, į ką jis linkęs? Pabandykite pirmiausia atidžiau stebėti vaiko elgesį. Nesprauskite dirbtinai jo į vienokius ar kitokius rėmus. Jeigu ji arba jis dar lankydamas darželį nurodinėja kam kur sėstis, nedrausminkime ir nebarkime. Nes gal būt jis elgiasi taip, kaip jam diktuoja prigimtis. Nenulaužkime to trapaus daigelio. Gal tai liudija apie potraukį ir gebėjimą organizuoti, vadovauti. Gal iš jo išaugs geras vadybininkas ar politikas. Užuot malšinę ir tramdę, kad vaikas būtinai būtų toks „kaip kiti”, patikėkime jam vis didesnius uždavinius. Tik neišsiduokite, kad matote savo mažojo žmogelio polinkius. Dar anksti, jis pats…
Vaikai tuo ir skiriasi nuo suaugusių, kad jie viską mato. (I dalis)
Vaikai tuo ir skiriasi nuo suaugusių, kad jie viską mato. Jie paprastai apie tai nekalba, todėl kad mus, suaugusius, savo tėvus, myli. Bet vaikai viską mato: kaip mama pyksta ant tėčio, kaip ji kenčia be meilės, be vyro dėmesio ir išsilieja ant savo vaikų. Ant ko gi dar jai išsilieti? Vaikai dažnai sąmoningai išveda mamą iš kantrybės, kad ši nutrūktų ir nuleistų garą, sumažintų savo sieloje pykčio. Vaikai tai daro dėl jos… Jie taip pat mato, koks pažemintas, silpnas ir apgailėtinas yra jų tėvas. Ir visai nesvarbu, ar jis juos aprėkia, ar geria, ar tiesiog tyliai sėdi kamputyje. Jie mato, kaip nepaprastai jam trūksta moters meilės. Kaip jame neliko nei…
Vaikų psichologija – kaip rasti su jais bendrą kalbą? (I dalis)
Kaip galvojate, kam mes paprastai darome didžiausią įtaką? Teisingai – tiems, su kuo yra geriausi santykiai. Ne išimtis ir vaikai: kuo geresni mūsų santykiai su vaikais, tuo didesnę įtaką jų gyvenime galime turėti. Taigi, pabandykime savęs paklausti – ko labiausiai reikia mano vaikui? Ar esame linkę neklaužadą bausti, ar pabandyti jį suprasti? Ne vieniems jauniems tėvams greičiausiai iki skausmo yra pažįstama situacija, kai jų mažametis užsiožiuoja prekybos centre prie žaislų skyriaus. Jei nereaguojama į jo reikalavimus ir yra bandoma išsivesti nepatenkinus jo norų – kyla isterija, klyksmai, atskirais atvejais netgi spardymasis ar kritimas ant žemės. Niekaip nepavyksta jo įkalbinti nei gražumu nei piktuoju. Pirma tėvų reakcija paprastai būna impulsyvus noras…
Vaikų psichologija – kaip rasti su jais bendrą kalbą? (II dalis)
Tęsinys „Vaikų psichologija – kaip rasti su jais bendrą kalbą? (I dalis)” Deja, suaugę su savo vaikais mes paprastai elgiamės lygiai taip pat (kartais ir blogiau), kaip kad mūsų tėvai elgėsi su mumis. Blaškomės, nerandame būdų, kaip tapti autoritetais, priekaištaujame, pykstame, įsakinėjame, nurodinėjame… O, jei kartais kyla kaltės jausmas, kad nesusivaldėme ir pasielgėme neteisingai, bandome atsipirkti žaislais ir perdėtai imame vaikus lepinti pramogomis. Vienas iš efektyviausių auklėjimo metodų yra leisti pajusti vaikui jo elgesio padarinius. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nevalgo – palikti jį tą kartą alkaną. Jei nesusitvarko kambario – nepadėti jam susirasti savo daiktų. Tai naudinga pirmiausia dėl to, jog vaikas yra aktyvus proceso dalyvis ir turi galimybę rinktis. Be…
Vaikų psichologija. Kaip išmokyti vaiką nebijoti gydytojo.
Vaikui gimus į jo gyvenimą ateina ne tik mylintys mama ir tėtis, skaitlingi giminės, draugai, bet ir pediatras, kuris privalo prižiūrėti vaiko sveikatą ir imtis atitinkamų priemonių jam susirgus. Deja, ne visi vaikai ramiai perneša medicininę apžiūrą, o kai kurie vos pamatę gydytoją, ima audringai protestuoti. Paprastai mažyliai iki 3-4 mėnesių neutraliai priima pediatro vizitus ir leidžiasi apžiūrimi. Kiek vyresni vaikučiai jau sunerimsta, pamatę baltą gydytojo chalatą, ypač jei jie įsidėmėjo, kad jis yra susijęs su skausmingais adatų dūriais, skaumsu ir nemaloniais pojūčiais. Kai vaikas skiepijamas, tėvams būna visai nepaprasta išlaikyti besipriešinantį žmogutį, kuris niekaip negali suprasti kodėl visuomet tokia švelni mama dabar jėga geležinėmis rankomis jį laiko, o ne…