Švaraus judumo įpročių reitingas: Lietuvoje pirmauja anaiptol ne didmiesčiai Kiekvieną kartą vietoje benzinu ar dyzelinu varomo automobilio rinkdamiesi elektrinį paspirtuką Lietuvos gyventojai mažina į atmosferą išmetamą CO2 kiekį – vien per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje taip sutaupyta daugiau kaip 250 tonų CO2 ekvivalento (palyginus su benzininiu automobiliu) arba 275 tonos (palyginus su dyzeliniu automobiliu). Pabrėždami kiekvieno paspirtukininko asmeninį indėlį, susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ drauge su energijos tiekėju „Ignitis“ pateikia Lietuvos miestų švaraus judumo įpročių reitingą, nurodantį vieno aktyvaus paspirtuko naudotojo vidutiniškai sutaupomus CO2 kiekius. Pirmoje reitingo vietoje puikuojasi tauragiškiai, antri – alytiškiai, trečioje vietoje – Panevėžio paspirtukininkai. Iš viso reitinge – 11 šalies miestų, kurių gyventojams prieinamos el. paspirtukų…
Lietuva ir Jungtinė Karalystė plėtos šalių oro susisiekimą, aptartos galimybės naujai krypčiai į Heathrow oro uostą Londone
Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Jungtinės Karalystės (JK) transporto sekretorius Grant Shapps Londone pasirašė šalių susitarimo memorandumą dėl oro susisiekimo paslaugų plėtros ir aptarė galimybę organizuoti tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Heathrow oro uostų. Susitikime taip pat aptartos paramos Ukrainos transporto infrastruktūrai atstatyti ir šalies krovinių eksporto į Europos ir pasaulio rinkas efektyvių logistikos kanalų užtikrinimo galimybės. „Džiaugiuosi abipusiu Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pasiryžimu gerinti susisiekimą oro transportu – tiek užtikrinant palankias sąlygas kroviniams gabenti, tiek plečiant verslui ir turizmui svarbius tiesioginių keleivinių skrydžių maršrutus. Puikus pavyzdys – skrydžiai į Londono Sičio oro uostą, kai dėl šio patogaus susisiekimo Lietuvoje įsikūrė kelios garsios pasaulinės kampanijos, kurios pabrėžė, kad…
Naujovė Vilniaus viešajame transporte – kontrolės bilietas
Vilniaus miesto Taryba šiandien pritarė komitetuose apsvarstytam klausimui dėl galimybės vietoj baudos keleiviams rinktis kontrolės bilietą, taip pat patvirtino pakeitimus, leisiančius išplėsti bilietų rūšis. Bauda ar kontrolės bilietas Važiavimas be bilieto Vilniaus viešuoju transportu užtraukia administracinę baudą nuo 16 iki 30 eurų. Jeigu pažeidimas padarytas pirmą kartą per metus, keleivis turi galimybę mokėti pusę minimalios baudos, t. y. 8 eurus. „Susisiekimo paslaugų“ keleivių kontrolieriai vidutiniškai per mėnesį surašo apie 6000 protokolų dėl važiavimo be bilieto. Jeigu kontrolės metu keleivis neturi bilieto ar bilietas laiku nepažymėtas arba pasibaigęs jo galiojimas, jam tenka išlipti iš transporto priemonės, pateikti asmens tapatybės dokumentą ir laukti, kol bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. „Nepatogu ne tik…
Kur Vilniuje po lietaus važiuoti automobiliu pavojingiausia?
Vilniečiai tikriausiai dar puikiai prisimena po kiekvieno smagesnio lietaus atsirasdavusį Narbuto ežerą, kuriame net irklenčių mėgėjai atrasdavo pramogų. Žino ir tai, kad iš tiesų tai ne ežeras, o viena iš judresnių Vilniaus gatvių, kurioje iki lietaus vandens nutekėjimo sistemų modernizavimo periodiškai kildavo grėsmė paskandinti savo automobilį. Ir nors šis ežeras nusausintas, sostinėje gatvių, kuriuose galima pagirdyti automobilio variklį, dar yra. Probleminės vietos Vilniuje Lietaus nuotekų tinklus Vilniuje prižiūrinti bendrovė „Grinda“ nurodo, kad vien miesto centrinėje dalyje tokios vietos yra bent keturios. Dvi iš jų yra Geležinio Vilko gatvėje, ties sankryža su Žalgirio g. bei po Konstitucijos prospekto žiedu. Tiesa, numatoma, kad dar iki metų pabaigos šių dviejų vietų problema bus…
Siekiama gerinti elektromobilių įkrovimo prieigų priežiūros paslaugas
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) paslaugų teikėjus kviečia dalyvauti pakartotinėje rinkos konsultacijoje dėl elektromobilių įkrovimo prieigų priežiūros paslaugų. Rinkos konsultacijos metu gauti pasiūlymai ir komentarai bus įvertinti. Įsigyjamomis paslaugomis siekiama, kad sugadinta Kelių direkcijai priklausanti elektromobilių įkrovimo infrastruktūra būtų kuo greičiau sutvarkoma ir ją eismo dalyviai galėtų operatyviai naudotis. Pastaruoju metu Kelių direkcija susidūriau su padažnėjusiu elektromobilių įkrovimo prieigų jungčių sulaužymu. Tokie įrangos sugadinimai nėra garantiniai gedimai, kurių sutvarkymui skelbiami atskiri viešieji pirkimai. Vienos tokios elektromobilių įkrovimo prieigos jungties remontas siekia 1500–2500 eurų. Įrangos veiklos atstatymo terminui įtakos turi ne tik viešųjų pirkimų procedūros, bet ir tai, kad gamintojai sandėlių Lietuvoje neturi, o medžiagų atsiuntimas iš…
Automobilio plovimas tik vandeniu – galite pridaryti daugiau žalos negu naudos
Per Lietuvą ritasi karščio banga ir atrodytų, kad mažiausias rūpestis turėtų būti automobilių priežiūra, kuriai vasarą, rodos, turėtų reikti mažiau pastangų. Tačiau būtent dabar didžiausi kėbulo priežiūros priešai yra žiedadulkės, vabzdžių ir paukščių paliekamos dėmės, kelio apnašos ir lipnūs medžių sakų sluoksniai, kurie gali pažeisti net ir automobilio spalvą. Paprasto plovimo vandeniu neužtenka, o nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų gresia baudos. Tad norint užtikrinti automobilio švarą, ilgaamžiškumą ir išvengti nereikalingų nemalonumų, svarbu juo pasirūpinti tinkamai ir karštuoju metų laiku. Siekiant, kad automobilis gerai atrodytų ir ilgai tarnautų, jam reikia atlikti ne tik techninę apžiūrą, bet ir reguliariai patikrinti kėbulą, alyvos, langų skysčių kiekius bei kruopščiai nuplauti. „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų tinklo…
Per karščius sostinės gatvėse ribojamas sunkiasvoris transportas
Įsivyravus itin karštiems orams, sostinės savivaldybė ėmėsi gatvių dangų apsaugos – laikinai riboja didelio gabarito sunkiasvorių transporto priemonių judėjimą miesto gatvėmis dienos metu, kai temperatūra pakilusi + 25 °C ir aukščiau. Taip prevenciškai stengiamasi išvengti galimų asfalto dangų pažeidimų, mat esant itin aukštai oro temperatūrai kelio danga įkaista, suminkštėja, o papildomai ją dar veikiant sunkiasvorių transporto priemonių ratams, gali formuotis pažaidos, provėžos. Kol ryškesnis atvėsimas neprognozuojamas, didelio gabarito sunkiasvorėms transporto priemonėms leidimai judėti miesto gatvėmis išduodami ankstyvo ryto, vakaro ar nakties metui, priklausomai nuo vežėjo pasirinkto maršruto. Tokių leidimų judėti Vilniaus gatvėmis per šiuos metus jau išduota daugiau kaip 500, per mėnesį – apie 100. Pranešimą paskelbė: Aurelija Dermantė, Vilniaus…
Vidutinio greičio matavimo sistemos – ankstyvi, tačiau teigiamus pokyčius žadantys rezultatai
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) naujai įrengtos vidutinio greičio matavimo sistemos (toliau – VGMS) jau rodo teigiamus pokyčius. Rezultatai gauti ankstyvoje VGMS eksploatacijos stadijoje, įvertinus statistinius duomenis, gautus iš 56 ruožų, kuriuose praėjusiais metais įdiegti VGMS. Per penkerius metus, t. y. nuo 2016 iki 2020 m., ruožuose, kuriuose nuo 2021 m. jau veikia 56 naujos VGMS, eismo įvykių metu buvo sužeisti 407 ir žuvo 36 eismo dalyviai. Tai yra vidutiniškai apie 80 sužeistų ir apie 7 žuvusius per vienerius metus. Po to, kai minėtuose 56 ruožuose pradėjo veikti VGMS, per vienerius, 2021 m., buvo sužeisti 26 ir žuvo 2 eismo dalyviai. Statistiškai vertinant šiuose ruožuose maždaug…
Neslūgstanti karščio banga Lietuvoje: ką privalo žinoti vairuotojai, norėdami sumažinti nelaimingų įvykių tikimybę
Jau beveik savaitę iš Lietuvos nesitraukia svilinantis karštis. Nors tokios vasaros daugelis laukia, tačiau vairuotojams ir jų sveikatai tai – tikras iššūkis. „Lietuvos draudimo“ ekspertas pastebi, kad tokiomis karštomis dienomis yra keletas patarimų, į ką turėtų atkreipti dėmesį vairuotojai. Nukentėti gali ne tik jie, bet ir keleiviai bei pati transporto priemonė, todėl papildomas atsargumas išties svarbus. Sumažėjusi koncentracija turi įtakos vairavimo kokybei Vairuojant labai svarbi yra koncentracija, tačiau karštomis dienomis susitelkti gali būti sudėtinga. Įkaitusioje aplinkoje tirštėja kraujas, sutrinka kraujotaka, o visa tai yra glaudžiai susiję su smegenų veikla. „Lietuvos draudimo“ ekspertas sako, kad karštomis dienomis išties pastebima daugiau smulkių eismo įvykių. „Tokiomis karštomis dienomis vairuotojai turėtų dar labiau saugoti…
Autoįvykis su užsieniečiu: ką daryti, kad žalos atlyginimas būtų sklandus?
Nors kelių eismo taisyklės daugelyje pasaulio valstybių yra labai panašios, vairavimo sąlygos gali labai skirtis dėl vairavimo kultūros skirtumų ir kitų aplinkybių. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos kelių policijos duomenys rodo, jog užsieniečiai Lietuvoje tampa maždaug 5 proc. eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, kaltininkais. Svetur – pavojų keliuose daugiau Tyrimų duomenys rodo, kad nelaimės kelyje yra dažniausia mirties priežastis išvykus į užsienio šalis. Tad neturėtų stebinti, kad užsieniečiai sukelia maždaug vieną iš dvidešimties ir Lietuvoje įvykstančių eismo įvykių. Lietuvos policija informuoja, kad 2021 m. beveik 5 proc. visų Lietuvoje registruotų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (139 iš 2809), kaltininkai buvo užsieniečiai. Per šiuos eismo įvykius žuvo 10, sužeisti 157 asmenys. „Natūralu…
