Civiliniame kodekse reglamentuojama, kad vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. jie nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, yra garantuojama teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant testamento turinio. Minėti įstatyminiai įpėdiniai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Mirusiojo vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui ir tėvams (įtėviams) išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, jeigu tokie asmenys palikėjo mirties dieną yra nepilnamečiai, nedarbingi dėl savo amžiaus (pensinio amžiaus) ar dėl sveikatos būklės (neįgalumo), jeigu asmuo yra palikėjo sutuoktinis ir augina bendrą savo ir palikėjo nepilnametį vaiką ir tada, kai įsiteisėjusio teismo sprendimu iš palikėjo šiems asmenims buvo priteistas išlaikymas. Esant tokioms aplinkybėms, šiems asmenims turi būti išduotas privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimas.
Kiti asmenys, pretenduojantys į palikimą ir manantys, kad toks paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas nepagrįstai, gali kreiptis į teismą, ginčydami palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodami tuo, kad palikėjo mirties dieną šiems asmenims išlaikymas nebuvo reikalingas.
Teisė į privalomąją palikimo dalį gali būti pripažinta ir kitais atvejais. Tačiau tokiu atveju išlaikymo reikalingumas nėra įstatymo preziumuojamas ir turi būti nustatytas teismo tvarka. Asmenys, pretenduojantys į privalomąją palikimo dalį, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.
Pastaruoju metu Teisingumo ministerijoje gauta nemažai skundų dėl notarų veiksmų, išduodant paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį liudijimus. Primename, kad paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas yra vienas iš notarinių veiksmų, nustatytų Notariato įstatymo, todėl Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų vertinti atliekamų notarinių veiksmų teisėtumą arba atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrįstumą. Šių veiksmų pagrįstumo tikrinimas yra teismų kompetencija, todėl dauguma skundų dėl notarų veiksmų, kuriuos gauna Teisingumo ministerija, turėtų būti skirti teismams.
Informuojame, kad suinteresuotas asmuo, kuris mano, jog atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą.
Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu notaras išdėsto atsisakymo priežastis raštu ir išaiškina jo apskundimo tvarką. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, fizinio asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, juridinio asmens pavadinimas ir buveinės adresas, notarinis veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminas. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras pasirašo ir patvirtina savo vardiniu herbiniu antspaudu.
