Kauno apygardos teismas rugsėjo 13 d. išnagrinėjo nukentėjųsių asmenų apeliacinį skundą dėl pirmos instancijos teismo sprendimo. Nukentėję asmenys prašė teismo pripažinti rasistinį išpuolį neapykantos nusikaltimu. Kauno apygarodos teismas pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvo nustatyta, kad du jaunuoliai, kurie kovo mėnesį Kaune prie parduotuvės kasos nėščiai moteriai grasino, kad „uždarys ją į bagažinę ir jos laukia Strazdauskaitės likimas“, o jos vyrą, indų kilmės Airijos pilietį, pravardžiavo „babajumi“ ir liepė vykti į savo šalį, padarė tik viešosios tvarkos pažeidimą. Aukštesnės instancijos teismas tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinius argumentus nuprendė, kad kaltinamieji viešoje vietoje tyčiodamiesi iš nukentėjusiojo dėl jo rasės , vartodami necenzūrinius žodžius bei bandydami suduoti smūgius nukentėjusiajam,…

Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė Seimui pristatė Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio pataisų projektą Nr. XIIIP-1087, kuriuo siekiant užtikrinti adekvačią ne pagal pajamas gyvenančių asmenų, kurie negali pagrįsti turimų pajamų kilmės, taip pat piktybiškai, pakartotinai mokestinių prievolių nevykdančių mokesčių mokėtojų atsakomybę. „Nenustatytos kilmės pajamos kasmet sudaro beveik gerą trečdalį gyventojų mokestinių patikrinimų metu nustatytų pajamų. 2016 metais tokios pajamos sudarė 26 mln. eurų, šiemet mes jau už pirmąjį 2017 metų pusmetį vėlgi tokios nenustatytos kilmės pajamos siekia 12 mln. eurų. Neteisėtas praturtėjimas, kaip ir kiti piktybiniai mokestiniai pažeidimai, daugeliu atvejų yra tiesiogiai susiję su šešėline ekonomika, kuri daro milžinišką žalą mūsų valstybei, atima iš mūsų visuomenės tikėjimą…

Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė Seimui pristatė Baudžiamojo kodekso pataisų projektą Nr. XIIIP-1066, kuriuo siūloma didinti pinigines baudas už visas nusikalstamas veikas ir ypač griežtinti atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Pasak vyriausiosios patarėjos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai konstatavo, kad Lietuva neužtikrina adekvačių bausmių už korupciją. Per šių metų pirmą pusmetį paskirtų baudų vidurkis už sunkius korupcinius nusikaltimus yra 3 tūkst. 300 eurų, t. y. 6 % nuo galimo baudos maksimumo. „Absurdiška, bet kuo sunkesnės nusikalstama veika, tuo paskirtos baudos procentinė šalis mažesnė, vadinasi, kaltininkai nesulaukia adekvataus jų veiksmų vertinimo, skiriamos minimalios baudos neatgraso, o įsigalėjęs nebaudžiamumas ne tik didina visuomenės nusivylimą valstybe, be ir diskredituoja teisingumą“,…

Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretus, priėmė nutarimus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų, pasibaigus jų įgaliojimų laikui. Seimas atleido Sigitą Gurevičių iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Už šį sprendimą (projektas Nr. XIIIP-1090), kuris įsigalios 2017 m. lapkričio 14 d., slaptai balsavo 88 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 3 parlamentarai. Seimas pritarė Virginijos Čekanauskaitės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Slapto balsavimo rezultatai: už tai numatantį nutarimą (projektas Nr. XIIIP-1091) balsavo 89 Seimo nariai, prieš – vienas, susilaikė 3 parlamentarai. Pranešimą paskelbė : Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Dažname iškvietime, į kurį vyksta policijos pareigūnai, liudininkai ar nukentėjusieji yra mažamečiai ar nepilnamečiai vaikai. Lietuvoje prasidėjo kitose šalyse pripažintas projektas „Meškiuko terapija”, kurio tikslas – įvykio vietoje suteikti emocinę paramą įvairiuose incidentuose atsidūrusiems vaikams. Jau rugsėjo pirmosiomis savaitėmis organizuojamo labdaros projekto „Meškiuko terapija“ metu bus renkamos lėšos pliušinių meškiukų pirkimui į patruliuojančių policijos pareigūnų automobilius. Tai kitose šalyse jau patikrinta ir visuomenės teigiamai priimta akcija, kurios pagrindinis tikslas – nuraminti stresą ar šoką patyrusį vaiką. Policijos pareigūnas dažniausiai yra pirmas asmuo, kuriam įvykio vietoje tenka su vaiku bendrauti, paguosti ir jį nuraminti. Visiems vaikams puikiai pažįstamas žaislas – pliušinis meškiukas – padeda stabilizuoti vaiko emocinę būklę, o policijos pareigūnas…

Šiandien aplinkos ministras Kęstutis Navickas svarstymui Seime pristatė pasiūlymą, kaip pertvarkyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas. Ministro sudarytos darbo grupės pateiktame plane siekiama sukurti vieną efektyviai dirbančią įstaigą – Aplinkos apsaugos departamentą, kuriam būtų priskirti keturi regioniniai padaliniai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Tokiam pasiūlymui praėjusį mėnesį jau pritarė Vyriausybė. Šia pertvarka siekiama geresnio nusižengimų aplinkai išaiškinimo, tolygesnio darbo krūvių paskirstymo, geresnių inspektorių darbo sąlygų. Naujoje aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemoje būtų daug lengviau koordinuoti sudėtingus aplinkos procesus, sutelkti pareigūnų pajėgumus ir sumažinti naštą verslui. „Vienas didžiausių dabartinės sistemos trūkumų – nėra aiškaus aplinkos apsaugos kontrolės planavimo ir vykdymo, vienodo aplinkosauginių reikalavimų traktavimo, dėl ko sudaromos netolygios sąlygos ūkinei…

Antradienis, rugsėjo 12 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) vicepirmininku Linu-Alexanderiu Sicilianu ir EŽTT teisėju Egidijumi Kūriu. Susitikime aptarti žmogaus teisių apsaugos stiprinimo klausimai, teisės viršenybės principui kylantys iššūkiai, bendradarbiavimas su EŽTT. Prezidentės teigimu, tęsiantis karinei agresijai Ukrainoje ir matant įžūlų karinės galios demonstravimą Europoje, EŽTT vaidmuo yra ypač svarbus. Tvirta ir patikima žmogaus teisių apsauga padeda pažaboti agresiją ir stiprina taikos bei saugumo pamatą žemyne. Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog ciniški bandymai menkinti EŽTT autoritetą pamina teisės viršenybės principą ir neturi pateisinimo. Pagarba Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintoms vertybėms bei jas ginantiems EŽTT sprendimams yra kiekvienos demokratinės valstybės…

Gerbiami svečiai, ponai ir ponios, už šio pastato sienų galite pamatyti gražią Vilniaus miesto architektūrą. Ji atspindi mūsų visuomenės atmintyje išsaugotus šimtmečius. Tai – tvirčiausias mūsų kovos už laisvę pagrindas. Didžiuojamės, kad per visą istoriją Lietuva niekada nesusitaikė su jokia prieš ją nukreipta agresija. Laisvė ir teisės viršenybė – mūsų svarbiausios vertybės. Man labai malonu pasveikinti Jus mūsų šalyje, Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongrese. Visus čia susirinkusius vienija viena misija – skatinti ir ginti konstitucinį teisingumą visame pasaulyje. Esminis konstitucinio teisingumo ir plačiąja prasme visos modernios civilizacijos pagrindas yra teisės viršenybė. Čia, Lietuvoje, mes žinome apie teisės viršenybės vertę ne tik iš teisės vadovėlių ar politinių deklaracijų. Žinome apie…

Antradienis, rugsėjo 12 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresą „Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“. Pirmą kartą Europoje vykstančiame tokio masto renginyje dalyvauja daugiau kaip 300 konstitucinės teisės specialistų iš 90 pasaulio šalių. Lietuva šiai konferencijai organizuoti pasirinkta neatsitiktinai. Mūsų šalies Konstitucinis Teismas aktyviai dalyvavo steigiant Pasaulio konstitucinės justicijos konferenciją ir nuolat bendradarbiauja su kitų valstybių konstituciniais teismais. Pasak Prezidentės, Lietuva puikiai žino, kad teisės viršenybės esmė – tai ne „aklas“ teisės aktų skaitymas, o pamatinės vertybės. Jokios teisės viršenybės negali būti, jeigu paminamas žmonių orumas ir atimamos laisvės, jeigu jiems tenka gyventi bijant dėl savo gyvybės, baiminantis patirti kankinimus, netekti namų,…

2014 m. Vyriausybės sudaryta darbo grupė išvadose pasiūlė Aplinkos ministerijai nagrinėti galimybes keisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, siekiant sudaryti prielaidas taikos sutartims neteisėtų statybų bylose ir taip užbaigti teisminius ginčus bei išvengti valstybės biudžeto išlaidų. Deja, iki šiol ministerijai pavaldžiai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) nepavyksta suderinti parengtų korektūrų su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (KPD). Pakeitimai turėjo būti padaryti atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, tuo pačiu užtikrinant, kad nenukentėtų Kuršių nerijos vertė, o neteisėtais teismų pripažinti pastatai būtų pritaikyti prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio. Pasak aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės, VSTT atliko didžiulį darbą ir rado galimus subalansuotus sprendimus, kuriems pritaria visos institucijos, tačiau atsisako derinti KPD. „Parengtos…