Nuo 2009 metų kasmet vasario 11-ąją Europos Sąjungoje minima Europos skubios pagalbos numerio 112 diena. Šią dieną visuomenei primenama apie telefono numerį 112 ir galimybę juo išsikviesti skubią pagalbą. Vasario 11-oji šiai dienai pažymėti pasirinkta neatsitiktinai, nes vienuoliktosios dienos ir vasario – antrojo metų mėnesio – skaitmenys sudaro seką 112. Skubios pagalbos numeris 112 veikia visose Europos Sąjungos šalyse. Juo galima išsikviesti policiją, ugniagesius gelbėtojus ir greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Šis numeris veikia ir daugelyje kitų Europos valstybių: Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Serbijoje, Makedonijoje, Juodkalnijoje, Ukrainoje, Gruzijoje ir kt. Telefono numeriu 112 taip pat galima išsikviesti skubią pagalbą Rusijoje ir Turkijoje. Vienodo skubios pagalbos telefono numerio atsiradimą Europoje lėmė didėjantis keliautojų…
Skolos išieškojimas ne teismo tvarka: Lietuvoje reikalinga padėties analizė
Norint atsakyti į klausimą, ar Lietuva, siekdama tobulinti vartotojų teisių apsaugą skolų išieškojimo ne teismo tvarka procese, turėtų pasirinkti specialiojo teisinio reguliavimo būdą, mokslininkai rekomenduoja pirmiausia atlikti realios Lietuvos vartotojų socialinės, ekonominės ir teisinės padėties analizę. Tokia išvada paskelbta Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkių Salvijos Kavalnės ir Kristinos Bernotaitės mokslo studijoje „Vartotojų teisių apsauga išieškant skolas ne teismo tvarka: užsienio valstybių patirtis“, kurią LTI mokslininkės atliko įgyvendindamos Teisingumo ministerijos programą. Jei Lietuvoje būtų nutarta kurti specialųjį teisinį reguliavimą, LTI mokslininkės rekomenduoja įstatyme aiškiai reglamentuoti tokius aspektus kaip reikalavimai skolos išieškojimo iš vartotojų ne teismo tvarka paslaugas teikiantiems subjektams, jų veiklos ir priežiūros principai, atsakomybė už netinkamą teisės akto nuostatų vykdymą,…
Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Teismas dėl Zigmo Vaišvilos ir Audriaus Nako susikirto su VSD“.
Renginio tipas: Spaudos konferencija Renginio data: Trečiadienis, 2018 m. sausio 31 d. Renginio pradžia: 13:00 Renginio pabaiga: Trečiadienis, 2018 m. sausio 31 d. Renginio vieta: Seimo Spaudos konferencijų salėje Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Teismas dėl Zigmo Vaišvilos ir Audriaus Nako susikirto su VSD“. Dalyvauja buvęs Seimo narys Audrius Nakas. Pranešimą paskelbė : Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Kodėl nuteistųjų socialinė reabilitacija ne visada sėkminga?
Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai, vykdydami Teisingumo ministerijos programą, atliko nuteistųjų socialinės reabilitacijos priemonių sistemos tyrimą bei pateikė savo išvadas, atkreipdami dėmesį į probleminius aspektus. Dr. Rūta Vaičiūnienė bei dr. Vaidas Viršilas atlikto tyrimo rezultatus paskelbė mokslo studijoje „Laisvės atėmimo vietose taikomų socialinės reabilitacijos priemonių sistemos analizė, probleminiai taikymo aspektai“. LTI mokslininkų atlikta Lietuvos laisvės atėmimo vietose taikomų priemonių analizė atskleidė keletą svarbiausių probleminių sričių. Pirma – socialinės reabilitacijos būrio viršininkams tenka daug funkcijų, numatytas didelis darbo krūvis, todėl jiems neįmanoma savo darbe taikyti korekcinių programų. Mokslininkai, atlikę tyrimą, mano, kad yra būtinas būrio viršininkų funkcijų perskirstymas. Kitas probleminis aspektas – būrio viršininkai nėra motyvuoti dirbti su programomis, kadangi paprasčiausiai…
Vilniečiams – platesnės pirminės teisinės pagalbos galimybės
Vilniaus gyventojai nuo sausio 29 dienos valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos galės kreiptis ne tik į savivaldybę, bet ir į Vilniaus universiteto (VU) Teisės kliniką. Tai sudarys sąlygas nemokama pagalba pasinaudoti greičiau ir patogiau. Pačiame miesto centre įsikūrusioje VU Teisės klinikoje individualios konsultacijos teikiamos ne tik gyvai, bet ir nuotoliniu būdu – telefonu, el. paštu arba „Skype“. Nemokama pirmine teisine pagalba galės pasinaudoti visi Vilniaus mieste gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų ar turimo turto. Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ar savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų (išskyrus procesinius dokumentus) parengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka,…
Per metus sumažėjo automobilių dalių vagysčių, tačiau išaugo nuostoliai
Savo nusikalstamo amato neatsisakantys ilgapirščiai lietuviams vis dar kelia galvos skausmą. Policijos suvestinėse kone kiekvieną dieną galima rasti bent po keletą įrašų apie viename ar kitame šalies mieste apvogtą ar nuvarytą transporto priemonę. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, pernai Lietuvoje dėl vagių padarytos žalos buvo užfiksuota beveik 500 klientų pranešimų. Nors ši statistika, lyginant su 2016 metais, yra kiek geresnė, tačiau dėl brangstančių detalių, įrangos bei remonto paslaugų nukentėjusiems klientams praėjusiais metais išmokėta bent 45 tūkst. eurų daugiau išmokų. Taikosi į „turtingus“ automobilius Kaip pasakoja R. Bieliauskas, mados tarp vagių pastaraisiais metais nesikeičia – jie didžiausią dėmesį kreipia į transporto priemones, aprūpintas…
Pernai Žvėryne, Vilniaus mieste, nustatyta itin daug valstybinės žemės užėmimo atvejų
Reaguodami į gyventojų pranešimus ir skundus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos specialistai aktyviai tikrina pateiktą informaciją dėl, kaip įtariama, užimtos valstybinės žemės. Vilniaus miesto Žvėryno mikrorajone pernai metais buvo atlikti 23 patikrinimai. Beveik visais atvejais patikrinimų metu buvo nustatyta pažeidimų. Dalis nustatytų pažeidėjų kaltę pripažįsta, pažeidimus geranoriškai pašalina – buvo patrauktos tvoros, stovėjusios valstybinėje žemėje netoli Birutės g. 2C ir Birutės g. 4, Vilniuje. Tačiau yra ir tokių, kurie prašymus atlaisvinti valstybinę žemę piktybiškai ignoruoja, išsisukinėja ir kitaip ginasi, nepaisydami to, kad kaimynai mato, jog žeme yra naudojamasi. Pavyzdžiui, NŽT ne kartą yra vykdžiusi žemės naudojimo valstybinę kontrolę adresu Birutės g. 18D Vilniuje, tačiau galimas pažeidėjas gynėsi,…
Pirmąją 2018-ųjų dieną daugiausia pagalbos prašymų sulaukta tuoj po vidurnakčio
2018 m. sausio 1 d. Bendrasis pagalbos centras (BPC) užregistravo mažesnį pagalbos prašymų skaičių nei prieš metus. Iš viso pirmąją šių metų dieną buvo registruota 10490 skambučių, parengta ir perduota 4432 prašymai apie pagalbos poreikį. Palyginimui, 2017 m. sausio 1 d. registruota 12049 skambučiai ir 4907 pagalbos prašymai. Didžiausia tiek šių, tiek praėjusių metų sausio 1 d. pagalbos prašymų dalis buvo susijusi su policijos kompetencijai priskiriamais įvykiais. Užregistruota 2519 prašymų skirtų policijai, 1725 – greitajai medicinos pagalbai, 121 – priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Daugiausia skambučių sulaukta tuoj po vidurnakčio. Per pirmąją 2018-ųjų metų valandą užregistruota 726 skambučiai, per antrąją – 600, o vėliau kas valandą jų skaičius vis mažėjo. Mažiausiai skambučių…
Tyrimas: ar Lietuvos gyventojai susiduria su priekabiavimu darbo vietose?
Dr. Giedrius Žvaliauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) VPAI mokslo darbuotojas Spalio mėnesį kilusi ir visame pasaulyje garsiai nuvilnijusi #MeToo banga atkreipė dėmesį į seksualinio priekabiavimo problemą. Tačiau priekabiavimas gali turėti ir daugiau veidų, kaip patyčios, fizinis ir psichologinis smurtas bei kitos formos. Ar dažnai pasitaiko atvejų, kai dirbantieji susiduria su priekabiavimu darbo vietoje? Kiek šis reiškinys paplitęs Lietuvoje? Darbas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių aktyvių darbo rinkos dalyvių gyvenimo kokybę. Jis ne tik užtikrina stabilias pajamas, leidžia realizuoti idėjas, bet ir lemia tiek asmeninį tobulėjimą, tiek visuomenės progresą. Tačiau egzistuoja ir tamsioji su darbu susijusi pusė, kai darbinės situacijos pobūdis gali virsti nepasitenkinimo gyvenimu šaltiniu, kai, pavyzdžiui, užgriūva per dideli…
Prezidentė pritaria ES Teisingumo Teismo teisėjo kandidatūrai
Trečiadienis, gruodžio 13 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo pritaria Vyriausybės siūlomai Irmanto Jarukaičio kandidatūrai į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus. Beveik dviejų dešimtmečių mokslinio darbo patirtį turintis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, socialinių mokslų srities teisės krypties daktaras I. Jarukaitis yra apgynęs disertaciją tema „Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika: narystės konstituciniai pagrindai“. Mokslininkas vertinamas kaip vienas labiausiai patyrusių aukštos kvalifikacijos tarptautinės teisės ekspertų Lietuvoje. I.Jarukaitis yra dirbęs Europos Komisijos Informacinės visuomenės generaliniame direktorate, daugiau nei 12 metų – Europos teisės departamente prie Teisingumo ministerijos. 2010 m. buvo paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, penkerius metus ėjo teismo pirmininko pavaduotojo pareigas ir laikinai, pusantrų metų, vadovavo šiam…