„Aktyvus ir gebantis kritiškai mąstyti vartotojas – tokį Lietuvos vartotojo portretą piešia kasmet augantis vartotojų kreipimųsi į Tarnybą skaičius. Trijų ketvirčių rezultatai rodo, kad verslininkai atsakingiau vykdo savo įsipareigojimus, ir po vartotojo kreipimosi į Tarnybą ginčus su vartotojais sprendžia taikiai. Visgi, mūsų siekis – kad verslininkai aktyviau spręstų vartotojams kylančias problemas taikiai“ – teigia Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė. Per tris 2018 metų ketvirčius Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) sulaukė net 19 864 asmenų kreipimųsi, ir lyginant su ankstesnių metų laikotarpiu, šis skaičius išaugo 7 proc. Tiek vartotojai, tiek verslininkai dažniausiai informacijos ar konsultacijos kreipėsi telefonu, taip pat asmenys prašė pateikti situacijos ar teisės aktų…

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prašo gyventojų būti apdairiems ir įsitikinti, kad skaitiklių ar dujų sistemos patikrinti atvykę asmenys nėra sukčiai. ESO primena – bendrovės specialistai gyventojų niekada neprašo pinigų, netikrina gyventojų namų vidaus elektros tinklų, jų neremontuoja – jie tik gali patikrinti elektros skaitiklį, o esant dujų sistemoms, atlieka pastatų dujų sistemos techninį patikrinimą dėl sandarumo. Bendrovės darbuotojai ar įgalioti asmenys visada privalo parodyti tarnybinius pažymėjimus. ESO pasiekė pranešimai apie tai, kad sukčiai, apsimesdami dujininkais, atvykę į gyventojų namus Panevėžyje, išviliojo keletą tūkstančių eurų. ESO gyventojus kviečia būti budrius ir visada atvykusiųjų reikalauti parodyti tarnybinį pažymėjimą, atkreipti dėmesį ar jie su tarnybiniais rūbais, pasižiūrėti ar greta namo stovintis darbuotojo transportas…

Seimo narių grupė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, kad jis atsakytų į klausimus apie valstybės turto ir infrastruktūros naudojimą vystant Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslą bei konservatorių padarytus pažeidimus žemės teisės srityje.  Į klausimų sąrašą yra įtraukti klausimai apie tai, ar Premjerui žinoma, kad Landsbergių šeima verslą kuria valstybei priklausančiose biudžetinių įstaigų patalpose ir galimai išnaudoja biudžetines įstaigas. Be to, klausiama, kokia tokių patalpų kaina ir ar ji atitinka rinkos vertę bei teiraujamasi, kaip Premjeras vertina aplinkybę, kad valstybei kainuoja privatus Seimo nario G. Landsbergio verslo išlaikymas. Seimo nariai teiraujasi Premjero nuomonės, ar sąžininga ir moralu, kad visų mokesčių mokėtojų pinigai yra nukreipiami į įtakingo politiko-verslininko šeimos pelną, galimai pasinaudojant…

Nacionalinė žemės tarnyba atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie kartu su statiniais aukcionu būdu ketinamus parduoti nuomojamus valstybinės žemės sklypus ne tik klaidina visuomenę, bet ir prieštarauja teisės aktams. Valstybinės žemės nuomos teisės suteikimo, pakeitimo ar nutraukimo teisinis pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, vadovo ar jo įgalioto Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vadovo teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas. Kitiems subjektams, šiuo atveju valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkui, teisės aktuose nenumatyta teisė parduodant šiuos statinius, parduoti ir valstybinės žemės nuomos teisę. „Svarbu pabrėžti, kad valstybinės žemės sklypo nuomos teisė nėra ir niekada nebuvo pirkimo–pardavimo objektu, kai parduodami valstybės valdomame žemės sklype…

Spalio 29-osios vakarą Vilniuje vyko neįprasta gelbėjimo operacija. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesiai gelbėtojai padėjo žmonėms… išlįsti pro Gedimino kalną juosiančią tvorą. 19.02 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 buvo gautas pranešimas apie tai, kad grupė žmonių, tarp jų ir su mažamečiais vaikais, negali išeiti pro užrakintus Gedimino kalno vartus. Saugos tarnyba, neįsitikinusi, kad visi kalno lankytojai sėkmingai nusileido ir paliko teritoriją, užrakino beveik 2 metrus siekiančios tvoros vartus ir žmonės liko anapus jų. Informacija apie įvykį pirmiausia buvo perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Policijos pareigūnai, nuvykę į vietą ir susipažinę su situacija, paprašė ugniagesių gelbėtojų pagalbos. Ketinta padėti žmonėms perlipti tvorą pasinaudojant…

Kuigi varguste ja sissetungide määrad on langemas üle kogu Euroopa, ei tohiks rutakalt oma valvsust vähendada. Nii ametivõimud kui ka turvasüsteemide loojad julgustavad koduomanikke suurendama kodu turvalisust, eriti, kui kodus ei ole veel usaldusväärset turvasüsteemi. Eurostati andmete kohaselt on röövide määr langenud 2012-2016 vahemikus 24% üle kogu Euroopa Liidu. Veelgi enam, sissetungide määr on langenud 10%, Eesti on seejuures üks riikidest, kus on kõige vähem sissetunge 100 000 inimese kohta: umbes 100 juhtumit 2016. aastal. Ehkki statistika on positiivne, ei ole veel põhjust rõõmustamiseks. Märkimisväärne langus võib tuleneda asjaolust, et aina rohkem koduomanikke on paigaldanud koju turvasüsteeme nagu seifid või turvakaamerad. Erinevad uuringud on näidanud, et kurjategijad väldivad kodusid, kus on…

„Konstitucija dar netapo kiekvieno iš mūsų savastimi, o daugeliui yra tik kažkoks kažkada priimtas dokumentas“ – taip Konstitucijos reikšmę lietuviui apgailestaudamas apibrėžia prof. Vytautas Nekrošius. „Konstitucija – negarantuoja laimės, o tik leidžia jos siekti, ir tik nuo mūsų tik priklauso, ar ją pagausime“ – cituodamas JAV prezidentą B. Frankliną Konstitucijos potencialą bando parodyti prof. Vytautas Mizaras. „Aš turiu teisę abejoti, ar valdžia elgiasi pagal Konstituciją, atimdama iš manęs teisę sudaryti eilinę pirkimo-pardavimo sutartį“ – teigia prof. Egidijus Šileikis. Ar suvokiame Konstitucijos vietą savo gyvenime? Ar ją gintumėme išorinių ar vidinių pavojų akivaizdoje? Šie ir panašūs klausimai ketvirtadienio popietę sklandė nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, kurioje vyko baigiamoji Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU…

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondo“ (EFHR) spalio 29 d., pirmadienį, rengia konferenciją, kurios metu bus kviečiama diskutuoti dėl tautinių mažumų padėties Lietuvoje. Nors 2000 m. Lietuva be jokių išimčių ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, tokiu būdu išreikšdama sutikimą užtikrinti dokumente išvardintas teises, nuo 2010 m. valstybėje nėra galiojančio tautinių mažumų įstatymo. Ar toks įstatymas yra reikalingas? Kokiu būdu valstybė privalo ir gali užtikrinti tautinių mažumų teises? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus susitikimo metu mėgins atsakyti tarptautinių organizacijų atstovai, teisės ekspertai ir kiti konferencijos dalyviai. “Tautinių mažumų teisės Lietuvos teisės aktuose”; “Nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių tautinių mažumų teises, rengimas: kas, pasak Europos Tarybos yra teisinga, o kas – klaidinga”;…

Seimo narė A. Širinskienė kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prašydama įvertinti portale www.delfi.lt pasirodžiusią informaciją, jog A. ir G. Landsbergių šeimos verslui priklausantis darželis informavo nutraukiantis sutartis dėl vaikų ugdymo su šeima, kuri išdrįso prabilti apie Landsbergių verslo etiką ir skaidrumą (https://www.delfi.lt/news/daily/education/landsbergienes-darzelio-reakcija-i-neigiama-nuomone-isdrisusios-sukritikuoti-mamos-vaikus-meta-lauk.d?id=79242099). Kreipimesi Seimo narė A. Širinskienė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina asmenų lygybę ir draudžia varžyti žmonių teises, juos diskriminuoti įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucija taip pat gina pamatinę žmogaus teisę – žodžio laisvę. „Atvejai, kai dėl tėvų pažiūrų ar išreikštos nuomonės nukenčia vaikai, kai jie netenka galimybės lavintis, kaip kad įvyko „Vaikystės sode“, kur vaikai vos ne tiesiogine to žodžio prasme metami į gatvę…

Spalio 2-oji žinoma kaip Angelų sargų diena. Šią dieną savo profesinę šventę mini policija. Tačiau tik nedaugelis žino, kad spalio 2-ąją savo gimtadienį švenčia ir Bendrasis pagalbos centras (BPC), 2003 metų spalio 2 dieną įregistruotas dabartiniame Juridinių asmenų registre. Ir nors netrukus jis pradės skaičiuoti jau šešioliktuosius savo veiklos metus, visuomenėje vis dar egzistuoja nemažai su BPC susijusių mitų. 1 mitas: sunaikinta gera sistema, kai pagalbos tarnyboms būdavo skambinama tiesiogiai telefono numeriais 01, 02 ir 03. Dviženkliai numeriai tiko tik fiksuotam ryšiui. Mobilaus ryšio operatoriai naudoja skirtingas trijų skaitmenų kombinacijas, kurios sunkiau įsimenamos. Vieną numerį, veikiantį visuose – tiek fiksuoto, tiek mobilaus ryšio – tinkluose, streso atveju lengviau prisiminti nei…