Teisingumo ministerija informuoja, kad skelbiama dviejų kandidatų į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, atranka. Šie teisėjai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 254 straipsnį bus skiriami šešerių metų kadencijai nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Jie pakeis šiuo metu Europos Sąjungos Bendrajame Teisme dirbančius teisėjus iš Lietuvos, kurių kadencijos baigiasi 2019 m. rugpjūčio 31 d. Remiantis Europos Sąjungos sutarties 19 straipsniu, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjai skiriami Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu. Reikalavimai Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjui yra nustatyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 254 straipsnyje. Bendrojo Teismo nariai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina aukštoms…
Prancūzijos teismo sprendimas originalios asmenvardžių rašybos byloje
2018 m. lapkritį Bretanės (Prancūzija) apeliacinis teismas, nukrypdamas nuo pirmosios instancijos pozicijos, nusprendė, jog asmens tapatybės dokumentuose gali būti įrašomas vardas Fañch originalia rašyba – su ženklu ñ, kurio nėra oficialioje prancūzų abėcėlėje. Nors bretonų kalba neturi oficialios kalbos statuso, o pati Prancūzija vis dar nėra ratifikavusi „Europos regioninių ir mažumų kalbų chartijos“, ginančios ir palaikančios žemyno lingvistinę įvairovę, Prancūzijos teismams tai nesutrukdė oficialiuose dokumentuose įrašyti asmenvardžio originalia jo rašyba. Šis sprendimas pažymi bretonų kalbos pergalę prieš ilgus bandymus standartizuoti prancūzų kalbą, kartu darant neigiamą įtaką bretonų kalbai. Šis Bretanės teismo sprendimas taip pat reikšmingas ir sprendžiant originalios asmenvardžių rašybos klausimą Lietuvoje. 2000-aisiais Lietuva be išimčių ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos…
Aktyvus ir atidus vartotojas skatina atsakingą verslą
„Aktyvus ir gebantis kritiškai mąstyti vartotojas – tokį Lietuvos vartotojo portretą piešia kasmet augantis vartotojų kreipimųsi į Tarnybą skaičius. Trijų ketvirčių rezultatai rodo, kad verslininkai atsakingiau vykdo savo įsipareigojimus, ir po vartotojo kreipimosi į Tarnybą ginčus su vartotojais sprendžia taikiai. Visgi, mūsų siekis – kad verslininkai aktyviau spręstų vartotojams kylančias problemas taikiai“ – teigia Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė. Per tris 2018 metų ketvirčius Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) sulaukė net 19 864 asmenų kreipimųsi, ir lyginant su ankstesnių metų laikotarpiu, šis skaičius išaugo 7 proc. Tiek vartotojai, tiek verslininkai dažniausiai informacijos ar konsultacijos kreipėsi telefonu, taip pat asmenys prašė pateikti situacijos ar teisės aktų…
Lankydamiesi gyventojų namuose, ESO specialistai niekada nerenka pinigų. Saugokitės sukčių!
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prašo gyventojų būti apdairiems ir įsitikinti, kad skaitiklių ar dujų sistemos patikrinti atvykę asmenys nėra sukčiai. ESO primena – bendrovės specialistai gyventojų niekada neprašo pinigų, netikrina gyventojų namų vidaus elektros tinklų, jų neremontuoja – jie tik gali patikrinti elektros skaitiklį, o esant dujų sistemoms, atlieka pastatų dujų sistemos techninį patikrinimą dėl sandarumo. Bendrovės darbuotojai ar įgalioti asmenys visada privalo parodyti tarnybinius pažymėjimus. ESO pasiekė pranešimai apie tai, kad sukčiai, apsimesdami dujininkais, atvykę į gyventojų namus Panevėžyje, išviliojo keletą tūkstančių eurų. ESO gyventojus kviečia būti budrius ir visada atvykusiųjų reikalauti parodyti tarnybinį pažymėjimą, atkreipti dėmesį ar jie su tarnybiniais rūbais, pasižiūrėti ar greta namo stovintis darbuotojo transportas…
Seimo nariai kreipėsi į Ministrą Pirmininką Seime dėl Gabrieliaus Landsbergio verslo ir TS-LKD narių padarytų pažeidimų žemės teisės srityje
Seimo narių grupė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, kad jis atsakytų į klausimus apie valstybės turto ir infrastruktūros naudojimą vystant Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslą bei konservatorių padarytus pažeidimus žemės teisės srityje. Į klausimų sąrašą yra įtraukti klausimai apie tai, ar Premjerui žinoma, kad Landsbergių šeima verslą kuria valstybei priklausančiose biudžetinių įstaigų patalpose ir galimai išnaudoja biudžetines įstaigas. Be to, klausiama, kokia tokių patalpų kaina ir ar ji atitinka rinkos vertę bei teiraujamasi, kaip Premjeras vertina aplinkybę, kad valstybei kainuoja privatus Seimo nario G. Landsbergio verslo išlaikymas. Seimo nariai teiraujasi Premjero nuomonės, ar sąžininga ir moralu, kad visų mokesčių mokėtojų pinigai yra nukreipiami į įtakingo politiko-verslininko šeimos pelną, galimai pasinaudojant…
Nuomos teisė negali būti parduodama
Nacionalinė žemės tarnyba atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie kartu su statiniais aukcionu būdu ketinamus parduoti nuomojamus valstybinės žemės sklypus ne tik klaidina visuomenę, bet ir prieštarauja teisės aktams. Valstybinės žemės nuomos teisės suteikimo, pakeitimo ar nutraukimo teisinis pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, vadovo ar jo įgalioto Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vadovo teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas. Kitiems subjektams, šiuo atveju valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkui, teisės aktuose nenumatyta teisė parduodant šiuos statinius, parduoti ir valstybinės žemės nuomos teisę. „Svarbu pabrėžti, kad valstybinės žemės sklypo nuomos teisė nėra ir niekada nebuvo pirkimo–pardavimo objektu, kai parduodami valstybės valdomame žemės sklype…
Ugniagesiai gelbėtojai vadavo Gedimino kalno lankytojus
Spalio 29-osios vakarą Vilniuje vyko neįprasta gelbėjimo operacija. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesiai gelbėtojai padėjo žmonėms… išlįsti pro Gedimino kalną juosiančią tvorą. 19.02 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 buvo gautas pranešimas apie tai, kad grupė žmonių, tarp jų ir su mažamečiais vaikais, negali išeiti pro užrakintus Gedimino kalno vartus. Saugos tarnyba, neįsitikinusi, kad visi kalno lankytojai sėkmingai nusileido ir paliko teritoriją, užrakino beveik 2 metrus siekiančios tvoros vartus ir žmonės liko anapus jų. Informacija apie įvykį pirmiausia buvo perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Policijos pareigūnai, nuvykę į vietą ir susipažinę su situacija, paprašė ugniagesių gelbėtojų pagalbos. Ketinta padėti žmonėms perlipti tvorą pasinaudojant…
Varguste statistika näitab langust, kuid muretsemiseks on endiselt põhjust
Kuigi varguste ja sissetungide määrad on langemas üle kogu Euroopa, ei tohiks rutakalt oma valvsust vähendada. Nii ametivõimud kui ka turvasüsteemide loojad julgustavad koduomanikke suurendama kodu turvalisust, eriti, kui kodus ei ole veel usaldusväärset turvasüsteemi. Eurostati andmete kohaselt on röövide määr langenud 2012-2016 vahemikus 24% üle kogu Euroopa Liidu. Veelgi enam, sissetungide määr on langenud 10%, Eesti on seejuures üks riikidest, kus on kõige vähem sissetunge 100 000 inimese kohta: umbes 100 juhtumit 2016. aastal. Ehkki statistika on positiivne, ei ole veel põhjust rõõmustamiseks. Märkimisväärne langus võib tuleneda asjaolust, et aina rohkem koduomanikke on paigaldanud koju turvasüsteeme nagu seifid või turvakaamerad. Erinevad uuringud on näidanud, et kurjategijad väldivad kodusid, kus on…
Ar gintumėte Konstituciją? Diskusija apie valdžios galią riboti pagrindines žmogaus laisves
„Konstitucija dar netapo kiekvieno iš mūsų savastimi, o daugeliui yra tik kažkoks kažkada priimtas dokumentas“ – taip Konstitucijos reikšmę lietuviui apgailestaudamas apibrėžia prof. Vytautas Nekrošius. „Konstitucija – negarantuoja laimės, o tik leidžia jos siekti, ir tik nuo mūsų tik priklauso, ar ją pagausime“ – cituodamas JAV prezidentą B. Frankliną Konstitucijos potencialą bando parodyti prof. Vytautas Mizaras. „Aš turiu teisę abejoti, ar valdžia elgiasi pagal Konstituciją, atimdama iš manęs teisę sudaryti eilinę pirkimo-pardavimo sutartį“ – teigia prof. Egidijus Šileikis. Ar suvokiame Konstitucijos vietą savo gyvenime? Ar ją gintumėme išorinių ar vidinių pavojų akivaizdoje? Šie ir panašūs klausimai ketvirtadienio popietę sklandė nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, kurioje vyko baigiamoji Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU…
Konferencija „Tautinių mažumų teisinis reglamentavimas – teorija ir praktika“ jau už keturių dienų
VšĮ „Europos žmogaus teisių fondo“ (EFHR) spalio 29 d., pirmadienį, rengia konferenciją, kurios metu bus kviečiama diskutuoti dėl tautinių mažumų padėties Lietuvoje. Nors 2000 m. Lietuva be jokių išimčių ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, tokiu būdu išreikšdama sutikimą užtikrinti dokumente išvardintas teises, nuo 2010 m. valstybėje nėra galiojančio tautinių mažumų įstatymo. Ar toks įstatymas yra reikalingas? Kokiu būdu valstybė privalo ir gali užtikrinti tautinių mažumų teises? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus susitikimo metu mėgins atsakyti tarptautinių organizacijų atstovai, teisės ekspertai ir kiti konferencijos dalyviai. “Tautinių mažumų teisės Lietuvos teisės aktuose”; “Nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių tautinių mažumų teises, rengimas: kas, pasak Europos Tarybos yra teisinga, o kas – klaidinga”;…