2019 m. lapkričio 15 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė registravo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį antstolių veiklos skaidrumą. „Antstoliai vykdo valstybės pavestas funkcijas, jų paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas asmenys (skolininkai) negali atsisakyti. Antstolių atlyginimo dydžiai ir jų apskaičiavimo taisyklės yra skelbiami viešai. Valstybės pareiga yra užtikrinti, kad antstolių veikla būtų skaidri ir teisėta, nebūtų piktnaudžiaujama skaičiuojant vykdymo išlaidas ir atliekant vykdymo veiksmus. Antstolių įstatyme jau dabar yra nustatyta, kad teisę vykdyti antstolio veiklą įgiję asmenys deklaruoja savo ir šeimos narių turtą Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šios deklaracijos nėra viešos, jos neprieinamos visuomenei, nors…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Valstybės saugumo departamento direktoriumi Dariumi Jauniškiu, kuris šalies vadovą informavo, kad du Rusijoje kalėję Lietuvos piliečiai – Jevgenij Mataitis ir Arstidas Tamošaitis – šiandien buvo sėkmingai grąžinti į Lietuvą ir šiuo metu vyksta pas savo šeimas. Kartu su dviem Lietuvos piliečiais iš Rusijos sugrąžintas ir Norvegijos pilietis Frode Bergas, kuris šiandien perduotas Norvegijos ambasados Lietuvoje žinion. Rusijos Federacijai tuo pat metu buvo perduoti du šios šalies piliečiai. „Dėkoju Lietuvos pareigūnams, profesionaliai ir sklandžiai grąžinusiems Lietuvos piliečius į Tėvynę. Džiaugiuosi, kad artimieji pagaliau sulaukė savo vyrų, tėvų, sūnų. Ačiū visiems už kantrybę ir pasitikėjimą savo šalimi, kurios pamatinė pareiga – ginti savo žmonių teises ir laisvę.…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į Malonės komisijos rekomendacijas, pasirašė du dekretus dėl malonės suteikimo 5 asmenims. Aldona Kazimiera Tunik atleista nuo likusios baudos dalies mokėjimo. Priimant sprendimą atsižvelgta į nuteistosios amžių, sunkią nuteistosios sveikatos būklę ir materialinę padėtį. Dalei Bachovienei laisvės atėmimo bausmė sumažinta trejais metais. Priimant sprendimą atsižvelgta į nuteistosios sunkią sveikatos būklę, į teigiamas nuteistosios charakteristikas ir nepriekaištingą jos elgesį bausmės atlikimo metu, itin žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Danguolei Magziakienei laisvės atėmimo bausmė sumažinta trejais metais. Priimant sprendimą atsižvelgta į šeimines aplinkybes, teigiamas nuteistosios charakteristikas ir nepriekaištingą jos elgesį bausmės atlikimo metu, itin žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nikolajus Filipčenko atleistas nuo likusios laisvės atėmimo…

Lapkričio 13 – 14 dienomis, Vilnius Grand Resort Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija kartu su Moterų informacijos centru ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centru  bei  JAV ambasada Vilniuje organizuoja tarptautinę konferenciją „Mes saugūs savo mieste“ skirtą tarptautinei akcijai 16 dienų prieš smurtą prieš moteris. Konferencijos tikslas: suteikti informacijos apie skirtingose šalyse veikiančius pagalbos mechanizmus ir inicijuoti pirmąją Lietuvoje specializuotos pagalbos sistemą teikiant pagalbą nuo seksualinio smurto nukėntėjusiems asmenims. Problemos aktualumas. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. registruoti 9529 nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje, iš jų 63 seksualinės prievartos nusikaltimai. Statistikai atspindint daugiausiai fizinį smurtą, seksualinis smurtas šeimoje, santykiuose ir už jų ribų lieka viena nematomiausių smurto prieš moteris formų. Seksualinį…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pataisa nustato, kad malonė gali būti taikoma su atitinkama užsienio valstybe susitarus grąžinti į Lietuvą šalies pilietį, kuris veikdamas Lietuvos Respublikos valstybės interesais užsienio valstybėje yra nuteistas, ar jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Pasak šalies vadovo, ši Baudžiamojo kodekso pataisa atitinka valstybės nacionalinio saugumo interesus ir yra prasminga siekiant teisinėje valstybėje turėti tinkamus teisinius mechanizmus apsaugoti Lietuvos piliečius. Pranešimą paskelbė: Dovilė Šalkuvienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Press release, 8 November 2019  The Seimas adopted amendments to Article 79 of the Criminal Code (draft No. XIIIP-3991), hereby establishing legal measures for a wider scope of protection for the citizens of the Republic of Lithuania who are subject to criminal prosecution abroad. ‘Previously, no legal regulation in the Republic of Lithuania provided for exchange procedures. Therefore, in order to avoid misunderstandings and ensure legal clarity and transparency, the amendments to the Criminal Code are aimed at establishing the procedures for granting clemency in cases of exchange of persons convicted in foreign countries of offences related to representation of the national interests of Lithuania’, said Agnė Širinskienė, Chair of…

Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pataisas (projektas Nr. XIIIP-3991), kuriomis teisinėmis priemonėmis įtvirtinta didesnė Lietuvos Respublikos piliečių, prieš kuriuos vykdomas baudžiamasis persekiojimas užsienio valstybėse, apsauga. „Anksčiau apsikeitimo procedūros Lietuvos Respublikos teisėje buvo nereguliuojamos. Norint išvengti nesusipratimų, siekiant teisinio aiškumo ir skaidrumo, Baudžiamojo kodekso pataisomis yra bandoma sureguliuoti procedūras, reglamentuojančias, kaip yra suteikiama malonė tais atvejais, kai yra apsikeičiama asmenimis, kurie yra nuteisti kitose valstybėse už veikas, susijusias su atstovavimu Lietuvos valstybės interesams“, – komentuodama pagrindinius pakeitimus sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė. Baudžiamajame kodekse įtvirtinta nuostata, kuria vadovaujantis, malonės institutas galės būti taikomas ir tais atvejais, kai susitarus su užsienio valstybe, vykdančia baudžiamąjį persekiojimą prieš Lietuvos…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su teisės ekspertais diskutavo apie iššūkius, kylančius užtikrinant teisinės valstybės principų paisymą. Diskusijos „Nūdienos iššūkiai Lietuvai kaip teisinei valstybei“ metu Prezidentas pabrėžė, kad būtent Konstitucija yra gerovės valstybės – valstybės, kurioje užtikrinama atvira, teisinga, darni pilietinė visuomenė ir teisės viršenybė, – pamatas. Diskusijoje buvo paliesti konstitucinio atsakingo valdymo principo taikymo, visuomenės pasitikėjimo teismų sistema ir žmogaus teisių apsaugos klausimai. Per susitikimą dėmesys skirtas aktualiai valstybės biudžeto formavimo temai. Taip pat diskutuota apie konstitucinį daugybinės pilietybės draudimą, aptarti teismų sistemos skaidrumo ir atvirumo užtikrinimo aspektai. Diskusijoje buvo paliestas ir jautrus žmogaus teisių apsaugos klausimas. Šalies vadovas išklausė teisės ekspertų nuomonę apie visuomenės kaitos lemiamą žmogaus…

LVŽS frakcijai priklausantys Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė šiandien registravo motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą. Projekto tikslas – kartu su kitomis priemonėmis, vykdant mokestinę politiką formuoti visuomenės įpročius renkantis transporto priemonę, atkreipti dėmesį į transporto priemonių sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršius automobilius, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir klimato kaitai. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Valiaus Ąžuolo teigimu, mokesčio objektu pasirinktos motorinės transporto priemonės, kurios yra pirmą kartą registruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre: „Mokestį siūloma mokėti vieną kartą, prieš atliekant pirmąjį automobilio registravimą Lietuvoje, apskaičiuojant mokesčio dydį, mokėtina suma buvo susieta su automobilio taršumu. Kuo labiau palankus aplinkai…

2019 m. lapkričio 4 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė registravo Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, gerinančias korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos sąlygas, užtikrinant, kad nusikalstamą gyvenimo būdą gyvenančių asmenų turtas, kurio jie negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis, būtų neatlygintinai paimtas valstybės nuosavybėn. „Turto civilinį konfiskavimą planuojama taikyti didelės vertės, t. y. per 100 tūkst. eurų, turtui, sukauptam nusikalstamą gyvenimo būdą gyvenančių asmenų, kurie negali šio turto pagrįsti savo teisėtomis pajamomis. Šiandien registruotos pataisos leis kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją panaudoti turto tyrime atliekant jį Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo  įstatymo nustatyta tvarka. Toks teisinis reguliavimas įgalins lengviau nustatyti iš nusikalstamo gyvenimo būdo praturtėjusių asmenų išslapstytą…