Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją LAT pirmininke. S. Rudėnaitė teisėjos karjerą pradėjo 1997 m. Utenos rajono apylinkės teisme. Ji yra patyrusi civilinės teisės ir civilinio proceso specialistė, sukaupusi solidžią teisėjos darbo patirtį įvairių grandžių teismuose. S. Rudėnaitė taip pat yra Konsultacinės Europos teisėjų tarybos narė. Pagal Konstituciją LAT pirmininką skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Dėl LAT pirmininko kandidatūros teikimo Seimui Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba. Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio…

  Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė Seimui pristatė nutarimo projektą, kuriuo prašoma pritarti Vytauto Masioko atleidimui iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Už Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Masioko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektą Nr. XIIIP-4258 po pateikimo balsavo 73, prieš buvo vienas Seimo narys. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti ketvirtadienį, gruodžio 19 d. Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

2019 m. gruodžio 12 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 2019 m. lapkričio 13 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtų išvadų „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos posėdžio“ ir „Dėl Seimo Pirmininko viešųjų ir privačių interesų konflikto“. Seimo Pirmininkas prašo šiuos sprendimus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti. Skunde teismui pažymima, kad Seimo valdybos posėdį 2019 m. spalio 15 d. lėmė ne privatūs, o išskirtinai valstybės ir visuomenės interesai – pasitikėjimo procedūros vilkinimas didino įtampą ir menkino Seimo Pirmininko instituciją. Seimo valdybai buvo pasiūlyta sušaukti nenumatytą Seimo posėdį, kuriame atleidimo klausimas būtų išspręstas galutinai. Taip pat prašoma Vilniaus apygardos administracinio teismo kreiptis į…

Seimas po svarstymo pritarė Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3214(2), kuriuo siūloma įtvirtinti turto civilinio konfiskavimo institutą ir reglamentuoti turto civilinio konfiskavimo teisinius pagrindus, sąlygas ir tvarką. Projekte siūloma nustatyti, kad turto civilinis konfiskavimas būtų taikomas asmens daiktams, pinigams ir vertybiniams popieriams, kitam turtui bei turtinėms teisėms, neproporcingiems jo teisėtoms pajamoms, kai juos valdo, naudoja ir (ar) jais disponuoja asmuo, atitinkantis bent vieną iš įstatyme nustatytų požymių. Siūloma, kad turtas būtų laikomas neproporcingu asmens teisėtoms pajamoms, kai šio turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą, t. y., 100 tūkst. eurų. Numatoma, kad turto civilinio konfiskavimo institutas būtų taikomas ir…

Advokatės Dianos Višinskienės kontora pasiekė pergalę itin specifinėje gyvenamojo būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis byloje. 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė sprendimą, kuriuo pripažino K. D. teisę privatizuoti nuomojamą būstą, nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei, lengvatinėmis sąlygomis. 2019 m. spalio 3 d. nurodytą sprendimą paliko galioti ir aukštesnė – apeliacinė – instancija. Būstas K. D.  šeimai buvo suteiktas daugiau nei prieš kelis dešimtmečius. Prasidėjus privatizavimo procesui dar 1993 m. K. D. kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl būsto privatizavimo lengvatine tvarka ir atliko visus reikiamus būsto privatizavimui veiksmus. Vis dėlto, moteriai pranešta, kad išsipirkti būsto negalės, nes yra prasidėjusios nuosavybės teisių atkūrimo į daugiabutį, kuriame…

  Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos siūlymui sumažinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių. Prezidento nuomone, viena iš priemonių, užtikrinančių teismų sistemos darbo efektyvumą, yra lankstūs ir kiek įmanoma operatyviau priimami sprendimai dėl teisėjų etatų skaičiaus padidinimo ar sumažinimo teismuose, atsižvelgiant į gaunamų ir priimamų skundų ir prašymų skaičių, išnagrinėtų bylų skaičių, kitus objektyvius rodiklius bei jų kitimo tendencijas. Be to, laiku ir tinkamai sureagavus į minėtų rodiklių kitimo tendencijas, būtų išvengta nepageidaujamų neigiamų pasekmių ne vienam konkrečiam teismui, o visai teismų sistemai. „Įvertinę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą statistinę informaciją apie 2014–2018 metų jurisdikcinę veiklą, matome reikšmingai mažėjantį gautų ir priimtų visų rūšių civilinių, baudžiamųjų, administracinių…

2019 m. gruodžio 10 d. pranešimas žiniasklaidai    Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Justas Džiugelis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pateikti informaciją, ar yra gautas oficialus kreipimasis iš Lenkijos prokuratūros dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario bei organizacijos „Lietuvos lenkų sąjunga“ pirmininko Michalo Mackevičiaus galimai įvykdytos nusikalstamos veiklos klastojant sąskaitas ir netinkamos lėšų, kurias skyrė Lenkijos fondas „Pagalba lenkams Rytuose“ (lenk. „Pomoc Polakom na Wschodzie“ ), apskaitos. Viešai pasiekiamoje informacijoje nurodoma, kad kalbama apie dešimtis tūkstančių eurų. Lenkijos prokuratūra yra įteikusi Seimo nariui M. Mackevičiui asmeninį kvietimą atvykti į apklausą, tačiau parlamentaras kažkodėl dalyvauti apklausoje atsisakė.…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvavo Tarptautinei antikorupcijos dienai skirtoje apskritojo stalo diskusijoje su valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų, žiniasklaidos atstovais ir ekspertais. Šalies vadovas įžanginėje kalboje pabrėžė prioritetiniu uždaviniu laikantis apsaugos nuo korupcijos sistemos kūrimą. Sprendžiant įsišaknijusią problemą, būtina kurti nepakantumo korupcijai atmosferą, įtraukiant ne tik valstybės institucijas, bet ir visuomenines organizacijas bei žiniasklaidą. „Būtina pereiti nuo kalbų prie darbų“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs, kad korupcijos prevencijos šeimininkai turi būti geriau žinomi visuomenei. Renginio metu pristatytas Prezidento iniciatyva Seimui teikiamas naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo projektas. Jis numato asmeninę valstybinių įstaigų vadovų atsakomybę kurti skaidrią, korupcijai atsparią aplinką. Be to, formuojama nuostata, kad įstaigų veiklos rezultatai turi būti matuojami…

Po Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės kreipimosi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją viešojoje erdvėje pasirodė daugiau informacijos, kuri dar giliau klampina Seimo narį konservatorių Vytautą Juozapaitį. Siekdama atkreipti etikos sargų dėmesį į naujai pasirodžiusią informaciją, Seimo narė Agnė Širinskienė pakartotinai kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją.  „Portalo lrytas.lt publikacijoje „V. Juozapaičio skandale – nauji faktai: pasisakė muzikų sąjunga“, nurodoma, kad Lietuvos muzikų sąjunga prašo susimokėti „tik už papildomas dienas, kai V. Juozapaitis sanatorijoje Birštone ilsėjosi ilgiau nei buvo numatyta renginio svečiams“. Vadinasi, Seimo narys V. Juozapaitis nemokėjo ne tik už tas dienas, kai, pažeisdamas Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacijas, vykdė pedagoginę veiklą Birštono menų akademijoje, bet ir už tas…

2019 m. gruodžio 6 d. pranešimas žiniasklaidai Nuo 2020 m. sausio 1-osios įsigalioja Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios privalomą mediacijos taikymą šeimos ginčuose. Kitaip tariant, įpareigojama taikiai susitarti be teismo. Reaguodama į Specializuotos pagalbos centrų prašymus, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, Savižudybių ir smurto komisijos narė, registravo pataisą, numatančią privalomos mediacijos išimtį smurto artimoje aplinkoje aukoms. Seimas pataisoms pritarė po pateikimo, deja, svarstymas ir priėmimas numatytas pavasario sesijoje, nepaisant iniciatorės prašymo atsižvelgti į smurto aukų teises – pataisoms neįsigaliojus sausio 1 d. šimtai nukentėjusių moterų turės taikiai tartis su smurtautoju. „Kas yra šeimos ginčai? Dažniausiai tai – skyrybos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, vaiko išlaikymas, bendravimas su vaiku ar turto pasidalijimas. Ar gali dėl…