2020 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, TS-LKD pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė, vertindama šiandien paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą, kad Agnės Širinskienės inicijuotos ir vadovautos Seimo laikinosios tyrimo komisijos veikla pripažinta pažeidusia Konstituciją, viešai kreipiasi į A. Širinskienę, ragindama ją prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigų. „Šiandien Konstitucinis Teismas aiškiai konstatavo, kad Seimo narė Agnė Širinskienė daugiau nei pusantrų metų užsiiminėjo antikonstitucine veikla. Jos inicijuota ir vadovauta komisija visą šį laiką darė neteisėtą spaudimą nepriklausomoms institucijoms: prokuratūrai, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, valstybės įmonėms. Taip pat neteisėtai persekiojo ir spaudė skaidriai veikiantį verslą, investuotojus, Seimo Pirmininką ir opozicijos…
Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigoms užimti konkurso
2020 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Antikorupcijos komisija trečią kartą iš susisiekimo ministro negavusi atliekamam VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto“ direkcijos generalinio direktoriaus pareigoms užimti konkurso skaidrumo tyrimui aktualios informacijos, nusprendė medžiagą perduoti ištirti Generalinei prokuratūrai. Komisija konstatavo, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevčius galimai vilkina prašomų dokumentų pateikimą, o tai rodo, kad galimai siekiama neatskleisti vykdyto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus konkurso aplinkybių. Ministerija, motyvuodama asmens duomenų apsauga, nusprendė įslaptinti net ministro įsakymu sudarytos konkurso Atrankos komisijos narius, jų skirtus vertinimus kandidatams, negalėjo pagrįsti komisijos narių pakankamą kvalifikaciją objektyviai įvertinti pretendentų galimybes vadovauti Lietuvos strateginei įmonei – jūrų uostui. Sprendimas atlikti tyrimą dėl VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų…
Žuvininkystės tarnyba kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl tūkstantinės žalos iš ją 2014-2017 metais padariusių asmenų atlyginimo
Piktnaudžiavimas, turto pasisavinimas, dokumentų klastojimas ir disponavimas klastotais dokumentais bendrininkų grupėje – tai nusikaltimai, dėl kurių įvykdymo bus teisiama buvusi Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos direktorė Indrė Šidlauskienė ir nuo vykdomų pareigų nušalintas direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis. Vilniaus apygardos prokuratūrai pranešus apie baigtą ikiteisminį tyrimą, kuriame kaltinimai dėl įstaigoje vykdyto fiktyvaus įdarbinimo yra pareikšti šešiems asmenims, Žuvininkystės tarnyba kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuriam perduota nagrinėti baudžiamoji byla dėl 45 tūkst. eurų materialinės žalos atlyginimo. Kaltinamieji asmenys, tarp jų ir buvusi Žuvininkystės tarnybos direktorė I. Šidlauskienė, įstaigoje nebedirba. Tiesa, po ilgo įstaigos vadovės bylinėjimosi dėl neteisėto jos atleidimo, 2019 m. gegužės 8 d., sudarius taikos sutartį su Žemės…
Administracinius ginčus bus galima spręsti ir mediacijos būdu
Seimas priėmė Mediacijos įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-3015(2), kuriais nuspręsta sudaryti galimybes mediacijos būdu spręsti ne tik civilinius, bet ir administracinius ginčus. Tokiu būdu siekiama skatinti taikų ginčų sprendimą, mažinti teismų darbo krūvį, taupyti privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšas, skiriamas ginčų sprendimui teisme. Pagal priimtas pataisas administracinius ginčus bus galima spręsti neteisminės bei teisminės mediacijos būdu. Ginčo sprendimą mediacijos būdu galės inicijuoti ginčo šalys, neteisminės mediacijos atveju – taip pat ir administracinį ginčą nagrinėjanti ginčų komisija, ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, o teisminės mediacijos atveju – administracinę bylą nagrinėjantis teismas. Įstatyme įtvirtinta, kad spręsti neteisminės ar teisminės mediacijos būdu bus galima perduoti tik tokį administracinį ginčą, dėl kurio pagal įstatymus…
PRIE ADVOKATŲ KONTOROS „LEXIMUM“ JUNGIASI TRYS ŽINOMI ADVOKATAI
Nuo š. m. birželio 10 dienos atsinaujina advokatų profesinė bendrija „LEXIMUM“, prie kurios komandos prisijungia trys žinomi advokatai – Simonas Slapšinskas, Linas Belevičius ir Egidija Belevičienė. „Džiaugiamės, kad prie mūsų profesinės bendrijos prisijungia klientų pasitikėjimą pelnę trys patyrę baudžiamosios teisės profesionalai, kurie sėkmingai atstovauja klientams sudėtingiausiuose ir platų atgarsį visuomenėje sukėlusiuose baudžiamuosiuose procesuose“, – sako advokatų profesinės bendrijos seniūnas Evaldas Valčiukas. Profesinės bendrijos „LEXIMUM“ advokatai specializuojasi verslo, viešųjų pirkimų, įmonių, nekilnojamojo turto, statybų, konkurencijos teisės ir verslo ginčų sprendimų srityse bei atstovauja juridiniams ir fiziniams asmenims sprendžiant įvairias teisines problemas ar ginčus derybose, mediacijoje, teismuose, arbitražuose. „Atsinaujinusi advokatų profesinė bendrija, turinti patyrusius civilinės bei baudžiamosios teisės ekspertus, nuo šiol išplės…
Žmogaus teisės švenčia pergalę Konstituciniame Teisme – dar žingsniu tolstame nuo Rytų bloko tradicijų
Iki šiol remiantis egzistuojančiu teisiniu reguliavimu, anksčiau teistas asmuo neturėjo galimybės gauti leidimą ginklui, taigi ir stoti į šaulius, tapti savanoriu ar karininku, užsiimti šaudymo sportu ar medžiokle. Konstitucinis Teismas (toliau – KT) praėjusią savaitę išaiškino, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ) apribodamas galimybę kai kuriems teistiems asmenims įgyti teisę į ginklą varžo asmens teises ir laisves labiau, negu to reikia visuomenės tikslams pasiekti, todėl prieštarauja LR Konstitucijai ir konstitucinės teisinės valstybės principui. Įvertinęs esamą leidimų ginklui išdavimo tvarką, KT nurodė nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus. Kitaip tariant – spręsti dėl leidimo ginklui kiekvienu atveju atskirai…
Seimas pritarė teisėjos Janinos Januškienės atleidimui iš pareigų
Seimas pritarė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos siūlymui atleisti Janiną Januškienę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Už Seimo nutarimą „Dėl Janinos Januškienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ (projektas Nr. XIIIP-4780) slapto balsavimo metu buvo 90, prieš – 3, susilaikė 4 Seimo nariai. Nutarimas įsigalioja 2020 m. liepos 5 d. J. Januškienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja dirbo nuo 1993 m. iki 1995 m. sausio ir dirba nuo 1995 m. lapkričio iki šiol. 1995 m. sausio–spalio mėnesiais ji dirbo Lietuvos apeliacinio teismo teisėja. Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Siūloma vidaus reikalų pareigūnų rengimą vykdyti ir statutinėje kolegijoje
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė Seimui pristatė siūlymą pareigūnų rengimą vykdyti ne tik statutinėse profesinio mokymo įstaigose, bet ir statutinėje kolegijoje. Pasak ministrės, teikiamų pataisų tikslas – sudaryti teisines prielaidas vykdyti pakopinį vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimą, integruojant profesinį mokymą, aukštąjį mokslą, Vidaus reikalų ministerijos žinioje esančioje statutinėje kolegijoje, ir taip pat užtikrinti, kad pareigūnai būtų rengiami ir profesinėje mokykloje, gautų aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, pratęstų studijas aukštosiose mokyklose, universitetuose. „Įsteigus žinybinę statutinę kolegiją bus pasiekti tokie tikslai: kokybiškas visų tarnybų pareigūnų rengimas valstybės lėšomis pagal reikalingas programas, koleginių studijų programos bus orientuotos į praktinių įgūdžių suteikimą. Bus įgyvendintas pakopinis pareigūnų rengimas, kai įgiję profesinę kvalifikaciją pareigūnai galės tęsti studijas kolegijoje“,…
LVŽS frakcijos nariai dar kartą teikia naują Lobistinės veiklos įstatymo redakciją
LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis bei grupė Seimo narių registravo naują Lobistinės veiklos įstatymo redakciją ir iš naujo sieks jos priėmimo po to, kai opozicijos balsais Seimas pritarė Seimo nario P. Urbšio iniciatyvai atsisakyti kryžminio lobistinės veiklos deklaravimo bei kitų lobistinę veiklą skaidrinančių iniciatyvų. „Akivaizdu, kad paaiškėjus, jog galimai neteisėtais būdais lobistai siekė paveikti bankų mokesčių, prekybos centrų mokesčių įvedimą, kitų teisės aktų svarstymą, turime griežtinti lobistinės veiklos reguliavimą, kad buvimas nevyriausybine organizacija, asociacijos statuso turėjimas netaptų priedanga oficialiai nedeklaruotai, tačiau de fakto vykdomai, lobistinei veiklai. LVŽS visada laikėsi antikorupcinės politikos ir siekė maksimalaus teisėkūros procesų skaidrumo. Dėl to iš naujo registravome Lobistinės veiklos įstatymo naują redakciją ir tikimės, kad…
Lietuvos gyventojų dauguma pritaria galimybei taikų santuokos nutraukimą registruoti pas notarą
Dauguma Lietuvos gyventojų palankiai vertina siūlymus suteikti notarams teisę nutraukti santuokas, kai sutuoktiniai to siekia bendru sutarimu ir neturi nepilnamečių vaikų. Tai rodo reprezentatyvi sociologinė apklausa, kurią Notarų rūmų užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centras „Vilmorus“. Tyrimo duomenimis, 62 proc. respondentų pritaria siūlymui, kad notaras galėtų nutraukti santuoką, kai tarp besiskiriančiųjų nėra ginčų ir nėra nepilnamečių vaikų. Neigiamai siūlymą vertina 14 proc. respondentų. „Panašūs pritarimo rodikliai iš esmės nekinta jau pastaruosius kelerius metus. Gyventojai tiki, jog nesant ginčo ir nepilnamečių vaikų, santuokos nutraukimo procedūra galėtų vykti ne teisme, o konfidencialiai notaro kabinete. Be to, tokie pakeitimai sumažintų teismų darbo krūvį“, – sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras…