Seimas priėmė naujos redakcijos Bausmių vykdymo kodeksą (projektas Nr. XIVP-1521(2) ir lydimuosius teisės aktus, kuriais sudaromos teisinės prielaidos įgyvendinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento mokymo centro sujungimo į vieną juridinį asmenį procesą. „Atsiranda Lietuvos kalėjimų tarnyba ir atskirai Probacijos tarnyba, kiti padaliniai ir atskiros įstaigos nebebus savarankiški biudžeto asignavimų valdytojai, bus vienas – Kalėjimų tarnyba ir jos padaliniai. Anksčiau dominuodavo įkalinimas, o ne darbas su nuteistaisiais ir jų paruošimas grįžimui į gyvenimą. Dabar, atskyrus Probacijos tarnybą, yra viltis, kad daugiau darbo bus skiriama ne tik įkalinimui, izoliavimui, bet ir galimybei žmonėms grįžti – pusiaukelės namai ar kitokios galimybės…

Šiandien Seimas patvirtino 2022–2033 m. Nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais (Darbotvarkė). Šis dokumentas pakeis Nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 m. programą ir bus pagrindinis nacionalinio lygmens strateginio planavimo dokumentas korupcijos prevencijos srityje Lietuvoje. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra Darbotvarkės rengimo koordinatorė.   Šiame dokumente dvylikai metų bus numatyti šalies antikorupcinės pažangos tikslai bei uždaviniai. Darbotvarkės strateginis tikslas – sukurti korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje ir versle. Vienas svarbiausių strateginio tikslo vertinimo rodiklių – pasiekti, kad 2033 metais Korupcijos suvokimo indeksas būtų 74 (pradinė reikšmė 2020 metais – 60). Siekiant darbotvarkės įgyvendinimo, institucijose turės būti parengti veiksmų planai, kuriuose numatytos konkrečios priemonės bei subjektai, atsakingi už jų vykdymą. „Itin svarbu, kad visos atsakingos…

Vidaus reikalų ministerija, susipažinusi su Amnesty International ataskaita, pažymi, kad nepaisant atviro bendradarbiavimo teikiant informaciją rengiamai ataskaitai, joje tendencingai atspindėti tik vienos pusės nuomonė ir liudijimai. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, nuo pat neteisėtos migracijos krizės pradžios, Lietuvos institucijos nuolatos glaudžiai bendradarbiauja su visomis žmogaus teisių gynimo institucijomis ir organizacijomis, laikosi atviro dialogo principo ir teisės viršenybės. ,,Žmogaus teisių apsauga, tarptautinės teisės normų laikymasis buvo ir yra Lietuvos prioritetas. Lietuva teikė ir teikia neatidėliotiną humanitarinę, medicininę, socialinę ir teisinę pagalbą užsieniečiams, kuriems jos reikia“, – sako ministrė A. Bilotaitė. Anot ministrės, nuolat palaikomas ryšys su nevyriausybinėmis organizacijomis leido operatyviau ir efektyviau spręsti kylančias užsieniečių apgyvendinimo problemas bei suvaldyti neteisėtos…

COBALT vyresnioji teisininkė Renata Cibulskienė  Bendras gyvenimas nesusituokus – kasdienybė reikšmingai daliai mūsų šalies gyventojų. Dalis tokių porų ilgainiui susituokia, tačiau dalies keliai išsiskiria po daugelio metų taip ir nesumainius žiedų. Kaip susiklosčius tokioms aplinkybėms pasidalinti bendrai užgyventą turtą? Teisės aktai nereglamentuoja Sutuoktinių turtinius ir neturtinius santykius pakankamai išsamiai aprašo galiojančios šeimos teisės normos. Tuo tarpu kartu gyvenančių, tačiau nesusituokusių, asmenų santykių teisinis reglamentavimas Lietuvoje praktiškai neegzistuoja. Žmonės kurį laiką gyvena kartu, kuria bendrą buitį, įgyja kilnojamą ar nekilnojamą turtą, kuriuos dažnai registruoja kaip savo asmeninę nuosavybę. Bendram gyvenimui pasibaigus neretai iškyla klausimas ar vieno asmens vardu registruotas automobilis arba gyvenamasis būstas yra jo asmeninė nuosavybė, ar vis tik kitas…

Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, kuriais siūloma sudaryti galimybę administracinių nusižengimų bylas nagrinėti ir nuotoliniu būdu. Taip pat pritarta Teisingumo ministerijos iniciatyvai efektyviau užtikrinti nepilnamečių vaikų ir neįgaliųjų teisėtus interesus, kai šie nesutampa su jų atstovų pagal įstatymą interesais. Įtvirtinus galimybę procesinius veiksmus atlikti ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėti nuotoliniu būdu, šiems procesams būtų pasitelkiamos vaizdo konferencijos. Pasak ministrės Ewelinos Dobrowolskos, elektroninės priemonės tapo ypač svarbios  skaitmenizacijos plėtros bei pandemijos sukeltų iššūkių kontekste. Jų pagalba atsiranda galimybė efektyviau vykdyti teisingumą, užtikrinti nenutrūkstamus procesus, o kartu tai yra svarbus žingsnis skaidraus bei atviro proceso link.  Taip pat Teisingumo ministerija siūlo naują reglamentavimą, kuris padėtų geriau užtikrinti nepilnamečių bei…

Šiandien Vyriausybė pritarė teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos pasiūlyto kandidato Romo Ostanavičiaus paskyrimui į Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus pareigas. Romas Ostanavičius tarnybą bausmių vykdymo sistemoje pradėjo 2004 metais. Nuo 2004 iki 2012 metų dirbo Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos Teisės, Vidaus tyrimų skyriuose. Nuo 2012 m. iki 2019 m. ėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus pavaduotojo pareigas, nuo 2019 m. iki 2021 m. dirbo Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotoju. 2021 m. gruodį paskirtas Lietuvos probacijos tarnybos direktoriumi. „Lietuvos probacijos tarnyba veikia kaip pagalbos žmogui teikimo įstaiga, padedanti suklydusiam žmogui keistis, tinkamai sureguliuoti moralinių vertybių kompasą. Kartu su komanda esame pasirengę tęsti darbus ir kurti naują, gero valdymo modeliu grįstą organizacijos istoriją“, – teigia…

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui skirti tarnybinę nuobaudą Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadui vidaus tarnybos generolui Ričardui Pociui. Atlikus tarnybinį patikrinimą konstatuota, kad R. Pocius padarė tarnybinį nusižengimą, jam skirtas papeikimas. „Nepaprastosios padėties metu ypatingai svarbu, jog visų tarnybų veiksmai būtų koordinuoti. Priimant  svarbius sprendimus dėl grėsmių valdymo būtinas visų be išimties už viešąjį saugumą atsakingų tarnybų įsitraukimas  ir operatyvus keitimasis informacija. Jokių nesuderintų veiksmų, savivalės ar saviveiklos būti negali. Pareigūnai privalo laikytis Vidaus tarnybos statute numatytų reikalavimų ir tarnybinio pavaldumo principo bei vykdyti vadovų teisėtus nurodymus“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą būtina nuolat…

Lietuvoje, karo Ukrainoje pretekstu, faktiškai įvesta ir kasdien stiprinama diktatūra. Cenzūruojama spauda, ribojamos ir laužomos piliečių konstitucinės teisės ir laisvės. Seime ruošiamasi patvirtinti LR Konstituciją pažeidžiančią „partnerystę” ir ratifikuoti Stambulo konvenciją, priimti Narkotikų dekriminalizavimo įstatymą, pakeisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, kuris draudžia skleisti Konstitucijai prieštaraujančią šeimos sampratą. Šie, Lietuvos Respublikos Konstituciją ignoruojantys įstatymai ir aktai, diskriminuos kiekvieną Lietuvos šeimą, vaiką, pilietį. Faktiškai įvedamas antikonstitucinis draudimas tėvams auklėti vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus. Iš neteisės negali kilti teisė, todėl įstatymai, priimti pažeidžiant Konstituciją, negali būti teisėti. Po Nepaprastosios padėties priedanga vyksta pokiliminiai susitarimai, kurie, faktiškai negaliojant Viešųjų pirkimų įstatymui, sudaro prielaidas grobstyti valstybės lėšas arba naudoti jas…

Seimas po svarstymo pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui dalį teismų funkcijų perduoti notarams ar antstoliams. Ministerijos duomenimis, Lietuvos teismai pagal gaunamų civilinių bylų skaičių yra vieni labiausiai apkrautų teismų Europos Sąjungoje. Tai iš dalies susiję ir su nacionalinio teisinio reguliavimo ypatumais. Galiojantys įstatymai pareigą kreiptis į teismą nustato ir tokiais atvejais, kai ginčo nėra. „Tai yra sena idėja ir labai teisinga todėl, kad ten, kur nėra ginčo, iš tiesų kitos institucijos gali tuos klausimus išspręsti ir atpalaiduoti teismus nuo didelio bylų srauto“, – Seimo posėdyje sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. Svarstomais Civilinio kodekso pataisų projektu Nr. XIIIP-5059(2) ir lydimaisiais teisės aktais siūloma apylinkių teismų funkcijas, nesusijusias su teisinio…

  Seimas po svarstymo pritarė Civilinio kodekso pataisų projektui Nr. XIVP-1466(2) ir lydimiesiems teisės aktams, parengtiems įgyvendinant Valstybės kontrolės 2020 m. gruodžio 14 d. valstybinio audito ataskaitos rekomendacijas, siekiant sistemiškai įvertinti, ar visi teisės aktuose nustatyti atvejai, kuriais reikalaujama sandorius ir dokumentus tvirtinti notariškai, yra reikalingi. Pakeitimų tikslas ‒ atsisakyti privalomos notarinės formos, privalomo notarinio patvirtinimo ar liudijimo, taip pat sudaryti prielaidas sumažinti privalomų notarinių veiksmų imtį, nustatant alternatyvias galimybes dėl paslaugų gavimo kreiptis ne tik į notarą, bet ir į kitus subjektus tais atvejais, kai iš esmės sudaromas sandoris ar tvirtinamas dokumentas nereikalauja sudėtingo teisinio įvertinimo ir todėl nėra būtina notarinė priežiūra ir (ar) nešališka notaro konsultacija arba notarinis…