Įkalinimo įstaigose, kaip ir visoje Lietuvoje, baigėsi mokslo metai. Šiemet daugiau nei trečdalis laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų siekė išsilavinimo ar įgyti specialybę. Nuteistieji renkasi profesinį mokymą, suprasdami, kad pasirinkę paklausią specialybę laisvėje prisitaikys lengviau. Viena pagrindinių nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių yra bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas. Visose laisvės atėmimo vietų įstaigose veikia bendrojo lavinimo mokyklų konsultaciniai punktai ir beveik visose (išskyrus Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, Šiaulių tardymo izoliatorių ir Kauno tardymo izoliatorių) – profesinės mokyklos. Tad ir mokslo metai baigėsi ne tik šalies mokyklose, gimnazijose, profesinėse mokyklose, bet ir įkalinimo įstaigose. Šiuo metu įstaigose laikoma beveik 8000 asmenų, iš jų apie 6900 atlieka laisvės atėmimo bausmę. Daugiausiai…
Pabėgęs nuteistasis laisve džiaugėsi neilgai
Operatyvaus pareigūnų darbo dėka pavyko greitai surasti ir sulaikyti iš trumpalaikės išvykos negrįžusį nuteistąjį. Liepos 6 d. po trumpalaikės trijų dienų išvykos nuteistasis negrįžo atgal į Alytaus pataisos namus. Buvo paskelbta paieška. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyrių pareigūnai, bendradarbiaudami su kolegomis Alytaus pataisos namuose, gavo informacijos, kur slapstosi ieškomas asmuo. Pasitelkę Policijos pareigūnų pagalbą kriminalistai sulaikė nuteistąjį Plungės mieste. Vyras grąžintas į laisvės atėmimo vietą. Alytaus pataisos namuose pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 242 str. (vengimas sugrįžti į įkalinimo vietą). Nuteistajam gresia prailginti laiką už grotų iki dvejų metų.
Į laisvę – su modernia apykoje
125 nuteistieji nešios naujos kartos apykojes. Kalėjimų departamentas su Norvegijos parama įsigijo elektroninio stebėjimo sistemą, leidžiančią prižiūrėti nuteistuosius laisvėje. Tikimasi, kad įrenginiai bus pradėti taikyti jau rugsėjį. Nauja elektroninio stebėjimo įranga yra gerokai modernesnė, nei naudojama šiuo metu – joje esantis GPS modulis leis pareigūnams stebėti asmens judėjimą visoje šalyje, ne tik namuose. „Sistema yra tik priemonė, šalia kurios turi vykti individualus darbas su nuteistuoju – jam sudaroma konkreti dienotvarkė, paremta bendrais ir teismo skirtais įpareigojimais bei individualiais asmens tikslais” – sako kalėjimų departamento vadovė Živilė Mikėnaitė. Bus galimybė visą parą 7 dienas per savaitę probuojamajį stebėti virtualiuose žemėlapiuose, matyti jo judėjimo kryptis, sistema užfiksuos, jei asmuo nesilaikys jam sudarytos…
Padėtas pirmas taškas „SNORO“ investuotojų byloje
Šiandien Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ETT) paskelbė sprendimą dviejų „SNORO“ investuotojų byloje – pritarė investuotojų ieškiniams ir nutarė, kad Lietuvos Respublika tinkamai įgyvendino ES direktyvą, numatančią indėlių garantijų sistemą, tačiau netinkamai įgyvendino ES direktyvą, numatančią investuotojų kompensavimo sistemas. „SNORO“ investuotojai, kreipdamiesi į teismus Lietuvoje, siekė, kad jų obligacijų ir indėlio sertifikatų pirkimo – pardavimo sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis. Tai suteiktų teisę gauti indėlių draudimo išmoką iki 100 000 eurų (priešingu atveju draudimo išmoka jiems nepriklausytų). „Atsižvelgiant į ETT sprendimo motyvus, tenka konstatuoti, kad galutinio taško bylose teks palaukti, o, įvertinus tai, kad ETT nusprendė, jog Lietuva netinkamai perkėlė į nacionalinę teisę direktyvas, kelias į galutinį sprendimą tampa dar sudėtingesnis“, –…
Gerinamos kalinių ir sulaikytųjų gyvenimo sąlygos
Suimtieji ir nuteistieji turės daugiau galimybių bendrauti su artimaisiais, sutrumpinamas terminas, kuomet suimtą asmenį galima perkelti iš tardymo izoliatoriaus į areštinę ir apribojamos tokių perkėlimų galimybės. Tokias Teisingumo ministerijos parengtas pataisas šiandien priėmė Seimas. „Dėl netinkamų kalinimo sąlygų tarptautinės organizacijos reikšdavo priekaištus Lietuvai, todėl, atsižvelgiant į išsakytas pastabas, priimtas sprendimas, kuris leis nuteistiesiems ir sulaikytiesiems galėtų dažniau matytis su artimaisiais, skambinti į namus“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) delegacijos 2012 m. vizito Lietuvoje ataskaitoje raginama sudaryti galimybes nuteistųjų trumpalaikius pasimatymus su šeimos nariais organizuoti be stiklinės pertvaros, sudaryti palankesnes galimybes palaikyti ryšius su artimaisiais…
Prašoma visuomenės pagalbos, ieškant pabėgusio nuteistojo
Alytaus pataisos namuose pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pabėgimo iš įkalinimo įstaigos, pagal LR BK 241 str. 1 d. Tyrimo duomenimis, Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantis nuteistasis Darius Ovčinikovas (1984), kuris nuo 2015 m. balandžio mėn. įdarbintas UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ (į darbą asmuo galėjo vykti be sargybos), gegužės 22 d. dirbdamas savavališkai pasišalino iš Druskininkų miesto Dineikos parko ir į jį negrįžo. Šiuo metu vyksta nuteistojo paieška, kurią vykdo policija, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir kitos tarnybos. Pabėgusio nuteistojo bruožai: ūgis 172 cm, vidutinio kūno sudėjimo, veido forma ovali, plaukai tiesūs, juodi. Buvo apsirengęs mėlynos spalvos sportine apranga. Asmenis, ką nors žinančius apie Dariaus Ovčinikovo buvimo vietą, prašome informuoti…
Požeminiai garažai – rojus ilgapirščiams
Perpildytos daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelės – galvos skausmas ne vienam vairuojančiam. Norėdami to išvengti žmonės vis dažniau renkasi būstą su požeminiu garažu. Senesnių, požeminių aikštelių neturinčių, daugiabučių gyventojai taip pat noriai perka ar nuomojasi netoli namų esančius privačius garažus. Transporto priemonių savininkai taip tikisi ne tik išvengti automobilio statymo rūpesčių, bet ir jaustis saugesni dėl savo turto. Deja, modernūs rakinami garažai nebūtinai tai garantuoja. Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje perspėja, kad požeminės daugiabučių stovėjimo aikštelės dažnai būna kone tobula vieta vagims, o tokiose patalpose nuostolių patyrę gyventojai dėl žalos atlyginimo kreipiasi nuolat. Darbuojasi ir smulkūs vagišiai, ir organizuoti nusikaltėliai Požeminius garažus ir stovėjimo aikšteles pamėgo ir smulkūs, atsitiktinio grobio tykantys…
Advokatų gyvenime yra viena tiesa – nekaltumo prezumpcija
Advokato darbas yra vienas tokių, apie kuriuos galima prisiklausyti ir mitų, ir stereotipų, ir įvairiausių blogybių. Visgi garbingais save vadinantys advokatai išskiria savo profesiją kaip dorą. Tad koks yra iš tikrųjų teisininko darbas, kokie populiarūs stereotipai ir mitai juodina advokatų mondūrą? Mitas – „geras advokatas yra tas, kuris gali daryti įtaką teisėjui“. Tokių atvejų, kuomet teisėjai yra paperkami ar kitokiu būdu bandoma paveikti sprendimą teisme pasitaiko. Deja. Vieno žmogaus neadekvatus poelgis juodina visą advokatų gildiją ir tuo tarpu žmonių akyse formuoja itin neigiamą stereotipą. Kartais galvojama, jei advokatui mokami dideli pinigai, reiškia jis juos dalinasi su teisėjais ir laimi bylas. Netiesa, kurią reikėtų išrauti iš galvos su šaknimis. Patys advokatai…
Latvijoje su „Porsche“ skriejęs milijonierius A. Perezas prisidarė bėdų
Kelias savaites Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse vieši staiga išpopuliarėjęs turtuolis, pažinčių portalo MatchMillion.com įkūrėjas Aaronas Perezas. Jaunuolis antradienį darbo reikalais su išnuomotu prabangiu „Porsche“ vyko į Latvijos sostinę Rygą. Kaimyninėje šalyje jis prisivirė košės. „Labai skubėjau į svarbų susitikimą. Dalis kelio ruožo buvo geras, galėjau greitai važiuoti, tačiau vėliau turėjau pristabdyti, nes važiuoti buvo galima viena eismo juosta“, – pasakojo Aaronas. Įvažiavęs į Latvijos teritoriją, milijonierius vėl spustelėjo greičio pedalą ir nejučia pasiekė 160 kilometrų per valandą greitį. Neapdairiai pasielgusį pažeidėją sustabdė policininkai. Latvijos pareigūnai pasikvietė amerikietį pasikalbėti į automobilį. „Pokalbis nebuvo labai ilgas. Jie patikrino dokumentus, pranešė, kad smarkiai viršijau greitį. Tačiau man labai pasisekė. Pasakiau, kad daugiau taip…
Teisingumo ministerijoje aptartos nuteistųjų įdarbinimo problemos
Per artimiausius ketverius metus ketinama dvigubai padidinti laisvės atėmimo vietose dirbančių nuteistųjų skaičių bei į naujus gamybos įrenginius investuoti apie 2,6 mln. eurų. Teisingumo ministerijos Kolegijos posėdyje buvo diskutuojama apie nuteistųjų įdarbinimą, jų integracijos į visuomenę problematiką, valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ gaminamos produkcijos konkurencingumą, nuteistųjų darbinę kvalifikaciją. Šiuo metu vien valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, turinčioje filialus Alytuje, Marijampolėje ir Pravieniškėse, dirba apie 900 laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų iš 7,7 tūkst. bausmes atliekančių asmenų. Dirbantys nuteistieji gamina metalo ir medienos gaminius, liejinius, baldus, dirba siuvykloje. Panašus skaičius nuteistųjų šiuo metu taip pat dirba įvairius ūkio darbus. „Dažnai manoma, kad pagrindinis paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslas – izoliuoti nuteistąjį nuo visuomenės,…