Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), įvertinusi esamas tendencijas Lietuvoje, taip pat norėdama pritaikyti geriausią tarptautinę praktiką, pristato Korupcijos prevencijos įstatyme numatytos priemonės – korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo – naują modelį. Jis padės įvertinti ir eliminuoti didžiausią poveikį viešojo sektoriaus subjekto veiklai turinčias korupcijos rizikas. Anksčiau galiojusios rekomendacijos dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo buvo pakeistos STT direktoriaus įsakymu. Naujojo modelio išskirtinumas – viešojo sektoriaus subjektui, atliekančiam korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, savo veiklos srityse aptiktas rizikas nuo šiol rekomenduojama vertinti naudojantis matrica pagal poveikio bei tikimybės kriterijus. Pagal naujas rekomendacijas rizikos skirstomos į tris rizikingumo lygius – aukščiausią, vidutinį ir žemą. Atsižvelgiant į jį, rekomenduojama taikyti skirtingas priemones rizikoms mažinti ar spręsti. Daugiausia…
ES teisingumo ministrai diskutuos apie galimas papildomas teisines priemones, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska rytoj, spalio 13 dieną, dalyvaus ES valstybių narių Teisingumo ir Vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje Liuksemburge. ES ministrų darbotvarkėje daugiausia dėmesio bus skirta diskusijoms apie naujų teisinių priemonių paiešką Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje, taip pat pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo krizių metu klausimo aptarimui. Ewelinos Dobrowolskos teigimu, Lietuva kelia klausimą apie tai, kokiu būdu, įgyvendinant ES sankcijas, būtų įmanoma sukurti veiksmingą įšaldyto turto konfiskavimo ir panaudojimo mechanizmą žalos atlyginimui Ukrainai, jos piliečiams ir ES šalių piliečiams, patyrusiems žalą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. E. Dobrowoska pabrėžia, jog žmogaus teisių užtikrinimo kontekste, Lietuvai ir visai ES šiuo metu itin svarbios COVID-19 pandemijos metu įgytos patirtys, kadangi bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis geroji praktika yra…
Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pranešimas: „Seimo narių grupė siūlo keisti advokatų garbės teismo narių skyrimo tvarką“
2022 m. spalio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Visoms opozicijos frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupė registravo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo pataisas, kuriomis siūloma keisti advokatų garbės teismo formavimo tvarką. „Šiuo metu advokatų garbės teismą sudaro penki nariai, du iš jų – tiesiogiai skiriami teisingumo ministro. Advokatų bendruomenė, turinti savivaldos teisę, dėl šių dviejų narių kandidatūrų negali pasisakyti. Tai mažina savivaldos visavertiškumą, politizuoja pagrindinius savivaldos organus. Antra vertus, matome žiniasklaidos pranešimus, kad netgi tarptautinėje erdvėje kyla abejonių teisingumo ministrės kompetencija. Nuo tokių abejonių nesame apsaugoti ir ateityje, tad nesinori, kad dar ir advokatų bendruomenė patirtų žalą. Dėl to siūlome, kad advokatų taryba taptų „filtru“, kuris atrinktų du kandidatus į…
Konstitucijos 30-mečiui paminėti – kasmetinė tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija Seime
2022 metų spalį sukanka 30 metų, kai buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Spalio 21 dieną, Lietuvos Respublikos Seime rengiama tarptautinė, jau dešimtoji, mokslinė-praktinė konferencija „Konstitucijos 30-metis: nuo ordinarinės iki aukščiausiosios teisės“. Konferencijoje sveikinimo žodį tars J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė. Konferencijos pirmąjį pranešimą, skirtą jubiliejiniams Konstitucijos metams, skaitys J. E. Latvijos Respublikos Prezidentas, Mykolo Romerio Universiteto Garbės daktaras Dr. iur. h. c. Egils Levits. Konferencijos dalyviai iš Estijos ir Lenkijos pristatys šių šalių naujausias konstitucinės justicijos tendencijas. Karo iššūkių Ukrainos Konstitucijai temą atskleis pranešėjas iš Ukrainos. Trijų dalių konferencijos programoje iškilūs Lietuvos pranešėjai kalbės apie konstitucinės…
Sienų apsaugos ir vizų politikos projektams – didžiulės Europos Komisijos investicijos
Spalio 10 d. Europos Komisija patvirtino Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, 2021-2027 m. programą. Šiai programai įgyvendinti skirta 303 395 686,00 EUR ES lėšų. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, išaugęs sienų valdymo ir bendros vizų politikos projektų finansavimas ypač aktualus Lietuvai šiuo sudėtingu laikotarpiu. „Padidėjusių geopolitinių grėsmių mūsų regione akivaizdoje ši programa padės Lietuvai veiksmingai valdyti migracijos srautus – palengvinti teisėtą sienos kirtimą, tuo pačiu – užkirsti kelią neteisėtai imigracijai, taip pat laiku identifikuoti tarptautinio nusikalstamumo grėsmes. Bendroje vizų politikoje sieksime palengvinti teisėtą keliavimą bei sumažinti saugumo rizikas dėl neteisėtos migracijos“, – teigia ministrė A. Bilotaitė. Šiuo metu baigiama įgyvendinti Vidaus saugumo fondo…
Biuro rinkos tendencijos ir nuomos sutarčių sudarymo ypatumai
Nekilnojamojo turto sektoriuje (statybinių ir energetinių žaliavų kainų kilimas, infliacija, naujų projektų stygius ir pan.) yra daug neapibrėžtumo. Tačiau fiksuojama, kad pati biurų rinka po truputį grįžta į prieš COVID-19 pandemiją buvusią situaciją. Pandemija, išaugę aplinkosauginiai reikalavimai kartu pakeitė ir darbuotojų lūkesčius ir reikalavimus naujiems bei moderniems biurams. Tarptautinių nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovių duomenimis, biurų geografija plečiasi ir reikalavimai jiems auga. Nuomininkai tikisi, kad biurai bus ergonomiški, patogūs, užtikrins besikeičiančius darbuotojų poreikius (didesnės biuro erdvės poilsiui, susitikimams ar komandinėms užduotims). Nuomininkų dėmesys skiriamas ne tik biurų patalpoms ar jų išplanavimui, bet ir šalia esančiai infrastruktūrai (pvz.: ar yra pakankamai maitinimo vietų, ar patogu atvykti į biurą įvairiomis transporto priemonėmis ir…
Kitų metų valstybės biudžete – rekordinės lėšos viešajam saugumui
Vyriausybės posėdyje pristatytame 2023 m. valstybės biudžeto projekte vidaus reikalų sričiai skiriama 901,3 mln. eurų. Iš šio sumos viešajam saugumui numatoma rekordinė – 755 mln. eurų suma. Palyginus su šių metų patvirtintu biudžetu, 2023 m. Vidaus reikalų ministerijai numatyta skirti papildomai 94,9 mln. eurų. Pasak ministrės A. Bilotaitės, vidaus reikalų statutinių tarnybų pareigūnams, viešajam saugumui ir civilinei saugai ir toliau bus skiriamas ypatingas dėmesys. „Nuosekliai siekiame, kad pareigūnai būtų aprūpinti šiuolaikiška įranga ir darbo priemonėmis, taip pat didiname jų darbo užmokestį. Šiais metais valstybės pareigūnams pasiekė rekordines aukštumas. Ir kitais metais finansavimas statutinėms tarnyboms didėja, o tai prisidės prie daugelio problemų sprendimo bei valstybės saugumo didinimo. Statutinių tarnybų stiprinimas išliks…
Artėja 16-asis Konstitucijos egzaminas, skirtas šventiniams Valstybės Konstitucijos metams
Šįmet, Lietuvai minint pirmosios modernios, nuolatinės, demokratinio turinio Konstitucijos 100-metį ir dabartinės Konstitucijos 30-metį, Seimo paskelbtų Konstitucijos metų minėjimą įprasmins ir Konstitucijos egzaminas. Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, spalio 25 d. vyksiantis Konstitucijos egzaminas šiemet turės ypatingą prasmę, kadangi šią dieną bus minima viena reikšmingiausių Lietuvai sukakčių – ilgiausiai galiojančio pagrindinio Valstybės įstatymo – vienintelės referendumu priimtos dabartinės Lietuvos Konstitucijos trisdešimtmetis. „Kviečiu visus šiemet aktyviai dalyvauti visuotinėje teisinių žinių patikrinimo iniciatyvoje, nes kiekvieno iš Jūsų prisidėjimas padės ne tik stiprinti bendruomeniškumą, pilietiškumą, įtvirtinti teisinį pamatą, bet ir prisidės prie žmogaus teisių ir laisvių, o svarbiausia – demokratijos vertybių, puoselėjimo“, – sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Ministrės teigimu, kiekvienas mūsų šalies ir pasaulio pilietis galės pasitikrinti abiejų Konstitucijų išmanymą, o geriausiai egzaminą išsprendę dalyviai sulauks išskirtinių dovanų: 50 eurų nominalo kolekcinių aukso…
Advokatė S. Izokaitienė: Ar lietuviai vis dar vengia sudaryti vedybų sutartis, nes yra tikintys katalikai?
Oficialiosios statistikos portalas skelbia, kad 2021 metais Lietuvoje buvo sudaryta beveik 17’000, 2020 metais – šiek tiek daugiau nei 15’000 santuokų. Suvalgyta daug vestuvinių tortų! Tais pačiais metais įvyko beveik po 8000 ištuokų, o tai jau daug procesinių dokumentų ir galvos skausmo. Nepaisant daug metų egzistuojančios kraupios statistikos, jog maždaug pusė santuokų yra nutraukiamos, lietuviai vis dar sudaro labai mažai vedybinių sutarčių. Štai 2020 metais ikivedybinių sutarčių buvo registruota vos 480, o povedybinių – 1227. Vedybų sutartis – lengvesnių skyrybų „draudimas“ Vedybų sutartyse sutuoktiniai ar būsimi sutuoktiniai gali sutarti dėl turtinių teisių ir pareigų santuokos metu, o taip pat po santuokos nutraukimo arba gyvenant skyrium (separacija) (Civilinio kodekso 3.101 str.).…
VESK pritarė civilinės saugos sistemos būklės apžvalgai ir siūlymams ją gerinti
Šiandien į posėdį susirinkusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) pritarė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pristatytai 2021 m. civilinės saugos sistemos būklės apžvalgai ir siūlymams ją pagerinti. Pasak VESK pirmininkės, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, civilinės saugos sistemai praėję metai buvo kaip niekad kupini iššūkių. Tęsėsi valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl COVID-19, pernai vasarą dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, o augant neteisėtos migracijos krizei, 2021 m. lapkričio 10 d. pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje, paskelbta ir nepaprastoji padėtis. Anot ministrės A. Bilotaitės, sutelkus pastangas, pavyko iššūkius ne tik atlaikyti, bet ir iš esmės tobulinti civilinės saugos sistemą. „Daugiau dėmesio skiriame civilinės saugos pratyboms, tobuliname gyventojų perspėjimo…
