Dar prieš kelis dešimtmečius patalinės blakės išsivysčiusiose šalyse buvo retas atvejis, tačiau kiekvienais metais ši problema auga – viešbučiuose blakių invazija. Per pastaruosius 8 mėnesius Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuoti beveik 900 blakių atvejai, Lietuvoje per paskutinį ketvirtį kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ gavo per 140 iškvietimų naikinti šiuos kraujasiurbius. „Blakėmis dažniausiai užsikrečiama atostogaujant kitose šalyse, nakvojant jau užkrėstuose viešbučiuose, poilsiavietėse – šie kenkėjai saugiai įsitaiso lagaminuose, tarp drabužių ir atkeliauja į gyventojo namus. Blakės gali tūnoti ir senuose balduose, dovanojamuose drabužiuose, čiužiniuose, patalynėje“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas. Blakės – net prabangiuose viešbučiuose Blakės nėra antisanitarinių sąlygų požymis – jos gali apsigyventi net ir prabangiausiuose viešbučiuose, todėl kenkėjų…

Lietuvoje bręstant sveikos gyvensenos kultui, šiltomis vasaros dienomis žmonės vis dažniau ieško, kuo pakeisti gaiviuosius saldžius gėrimus. „Skonis ir kvapas“ arbatos žinovas Andrius Žilinskas pasakoja, kaip tinkamai ruošti šaltą arbatą, kad tai būtų išties sveikas pakaitalas, ir kokių klaidų daryti nevalia. Praėjusių metų gruodžio mėnesį, „Skonio ir kvapo akademijos“ užsakymu, tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės arbatos vartojimo tyrimą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lietuviai geria itin daug arbatos, tačiau daro tai bet kaip ir praranda galimybę pasimėgauti. Daugiausia lietuvių arbatą renkasi dėl to, kad tai skanu ir sveika, tačiau arbatos žinovo teigimu tikrai sveikas šis gėrimas bus tik tinkamai paruoštas.  Pasak „Skonio ir kvapo“ arbatos žinovo Andriaus Žilinsko, iš tiesų,…

Vaisiai, daržovės, sultys ar glotnučiai yra svarbi sveikos ir subalansuotos mitybos dalis. Jie turėtų atsidurti tiek šalia pagrindinio patiekalo, tiek ir pusryčiaujant ar užkandžiaujant dienos metu. Visi vaisiai ir daržovės yra naudingi sveikatai ir sveikai išvaizdai, tačiau kai kurie jų turi ypatingai teigiamą poveikį odos, plaukų ir nagų būklei. Vitaminai atkeliauja su maistu Daugumos vitaminų žmogaus organizmas negamina, todėl jie privalo būti gaunami iš išorės. Geriausia  – iš daržovių bei vaisių, sudarančių įvairios ir subalansuotos mitybos pagrindą. „Visi žino, kad įvairi ir subalansuota mityba labai svarbi ne tik mūsų savijautai, sveikatai, bet ir grožiui. Plaukų, nagų bei odos sveikatai labai svarbu, kad organizmas nestokotų vitaminų A, B ir C, mikro-…

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jau ima nokti šilauogės. Nors jų sulaukta gerokai vėliau nei įprasta, gausiai uogomis apkibusios šakelės žada gerą derlių.  „Šiemet uogų derlius stipriai vėluoja, kai kurių veislių – net apie dvi savaites. Tokia jau šių metų pavasario ir pirmosios vasaros pusės įtaka. Tačiau uogų derlius bus geras, nes šilauogė yra pakankamai atspari pavasario šalnoms, kurios dažnai nušaldo kitų sodo augalų žiedus Lietuvoje“,  – sakė VDU Botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė. Ankstyvųjų uogų VDU Botanikos sode paprastai sulaukiama pirmąjį liepos dešimtadienį. Anksčiausiai sunoksta lietuviškos veislės ‘Danutė’ ir ‘Freda’ bei siauralapės šilauogės, po 5–7 d. pradeda spalvintis uogos ant aukštaūgės šilauogės veislių krūmų…

Žmonės yra nuolat veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią skleidžia įvairūs šaltiniai – kosminė spinduliuotė, radionuklidai, esantys grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose, radioaktyviosios radono dujos, patenkančios į pastatų vidų iš žemės gelmių, radionuklidai, pasklidę aplinkoje po branduolinės energetikos objektų avarijų ir pan. Žmonės taip pat patiria apšvitą jonizuojančiąja spinduliuote diagnozuojant ligas arba gydant tam tikrus susirgimus ir pan. Gyventojų apšvitai, patiriamai iš įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, įvertinti Radiacinės saugos centras (toliau – RSC) 2012–2016 m. vykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V–6 patvirtintą „Gyventojų apšvitos stebėsenos (monitoringo) 2012–2016 metų programą“ (toliau – programa). Vykdant programą kiekvienais metais išanalizuota apie 20 tūkst. radiologinių tyrimų rezultatų,…

Tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse vištiena tampa vis populiaresnė: Europos Sąjungoje per pastaruosius 15 metų šio maisto produkto vartojimas išaugo beveik penktadaliu*, o Lietuvoje vien per 2015 m. vištienos vartojimas pašoko 12 proc. Vis dėlto, viešojoje erdvėje sklando nemažai prieštaringos informacijos apie vištieną ir jos gamybą. Paukščių augintojai pažymi: dauguma vištieną gaubiančių mitų yra visiškai nepagrįsti.Statistikos departamento duomenimis, jau kelerius metus iš eilės vištienos suvartojimas auga daugiau nei dešimtadaliu. 2015 m. vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo apie 29 kg paukštienos, tai buvo 3 kg arba 12 proc. daugiau nei 2014 m. Panašias tendencijas fiksuoja ir prekybininkai: prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pirmąjį šių metų…

Apsinuodijimas maistu – tai maisto sukeliamas virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis dėl užteršto, nešviežio ar netoleruojamo maisto vartojimo. Anot sveikatos specialistų, šis sutrikimas dar gali būti vadinamas maisto toksikoinfekcija, tuo atveju, kai jį sukelia užterštame maiste esančios bakterijos ir virusai, arba intoksikacija maistu, kai apsinuodijimą sukelia cheminės medžiagos ar toksinai, esantys maisto produktuose. „Eurovaistinės“ farmacininkė Regina Razulevičiūtė teigia, kad pagrindiniai apsinuodijimo maistu požymiai ir simptomai – pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. „Infekcinio apsinuodijimo maistu metu simptomai dažnai būna panašūs, tačiau papildomai atsiranda karščiavimas (padidėjusi kūno temperatūra), gleivės išmatose. Būtent tai rodo infekcinį apsinuodijimą“, – pabrėžia vaistininkė. Pasak R. Razulevičiūtės, apsinuodijimas maistu nėra pavojingas ir paprastai praeina per 1-2 paras. Simptomai…

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, skatindamas Vilniaus rajono gyventojų fizinį aktyvumą, kviečia visus sportuojančius ir norinčius pradėti sportuoti pasinaudoti galimybe ir sudalyvauti nemokamoje programoje „Bėgimo akademija“. Čia Jūs išmoksite kaip taisyklingai bėgioti, maitintis ir kaip teisingai pasiruošti treniruotėms. Treniruotes ves profesionalus sportininkas Genadij Kozlovskij. „Bėgimo akademijos“ mokymo planas  Teorinė paskaita, kurios trukmė 45 min. 8 bėgimo/ėjimo treniruotės su treneriu. Treniruotės trukmė 60 min. Teorinės paskaitos metu susipažinsime su:  treniruotės sudėtinėmis dalimis, fizinio krūvio kontrole, treniruočių rutina, treniruočių pagrindiniais reikmenimis, subalansuota mityba, aptarsime užsiėmimų grafiką ir eigą. Praktinių užsiėmimų metu išbandysime:  Bėgimo/ėjimo žingsnio techniką; Fizinio rengimo treniruotę (bėgimas/ėjimas); 8 (bėgimo/ėjimo) treniruočių planą. Startuojame Rudaminoje rugpjūčio 1 d. 19:00 (Vilniaus g. 4) Užsiėmimai vyks: rugpjūčio 1d. (teorija ir bėgimas) rugpjūčio 3d., 7d.,…

Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai, akcijų ir renginių metu kviesdami visuomenę pasirašyti sutikimus donoro kortelei gauti, neretai išgirsta apgailestavimų, jog „esu per senas“ arba „negaliu būti organų donoras, nes sergu“. Kaip yra iš tiesų? Sutikimą organų donorystei gali išreikšti bet kuris veiksnus Lietuvos pilietis, sulaukęs 18 metų. Kitos amžiaus ribos, kada pritarimo donorystei pareikšti negalima, nėra. Taip pat nėra kitų apribojimų – nei amžius, nei esamos ar persirgtos ligos, nei vartojami vaistai neturi įtakos pasirašant sutikimą po mirties dovanoti organus transplantacijai. Kartais žmonės klaidingai supranta, jog sutikimo donoro kortelei gauti pasirašymas jau ir reiškia, kad bus tampama donoru. Tačiau tiesa yra tokia, kad pasirašęs sutikimą, žmogus tik išreiškia savo valią. Efektyviais…

Kasmet tūkstančiai šalies gyventojų leidžiasi į ilgas keliones automobiliu. Vieni traukia tik kelioms dienoms, tačiau yra ir tokių, kurie nori apvažiuoti pusę žemyno. Pastariesiems skamba vaistininkės perspėjimas: nuolat automobilį kaitinanti saulė gali paveikti ne tik keleivius, bet ir su savimi pasiimtus vaistus, tad žmogui to net nepastebėjus jo naudojami preparatai gali būti nebenaudingi. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė pasakoja, jog didžioji dalis keliaujančių priklauso vienai iš dviejų kategorijų: jie arba vaistinėle nesirūpina išvis, arba į ją prisikrauna kaip tik per daug nereikalingų preparatų. Ir nors pirmasis atvejis gali neatsakingam žmogui skaudžiai kainuoti, ne ką mažiau problemų keliautojams sukelia ir antrasis variantas. „Žmonių mąstymas, ypač kai kalbame apie tokias priemones kaip…