• Sveikata

    Kiek kainuoja gydymas Lietuvoje?

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) žmogus gali jaustis saugiai. Tokiu atveju paciento gydymo išlaidos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Tuomet neapsidraudęs asmuo už suteiktą konsultaciją, procedūrą, operaciją, tyrimus, reabilitaciją ir kitas paslaugas turi sumokėti pilną jos kainą iš savo kišenės. Dažniausiai klausiama – kokios tai sumos? Specialistai pateikia pavyzdžius – apendicito operacija ir gydymas ligoninėje asmeniui kainuotų nuo 719 iki 1240 eurų. Insulto gydymas ligoninėje kainuotų nuo 640 iki 8921 eurų, o rimtesnė operacija, kaip inksto transplantacijos operacija ir gydymas, atsieitų net 22 000 eurų. Tuomet vieni brangiausiai kainuojantys vaistai yra nuo vėžio, pavyzdžiui, gydant krūties…

  • Sveikata

    Maistas sportuojantiems: ką valgyti prieš ir po sporto

    Sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas – tai sveikatos ir geros savijautos pagrindas. Kaip ir protiniam darbui, taip ir fizinei veiklai mums reikia energijos, todėl svarbu pasistiprinti tiek prieš sportuojant, tiek ir po to. Ką geriausia valgyti, kad neapkrautume skrandžio ir puikiai jaustumėmės, pataria gydytoja-dietologė Laura Romeraitė–Kuklierienė. Sportuojantiems reikia daugiau energijos Kasdien sportuojantiems svarbi subalansuota mityba, aprūpinanti organizmą visomis būtinomis maisto medžiagomis. Žmogaus smegenys sueikvoja 20-25 proc. iš maisto gaunamos energijos. Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad pagrindiniu energijos šaltiniu turėtų būti angliavandeniai. Taip pat, norint organizmą aprūpinti reikalingais vitaminais bei maistingosiomis medžiagomis, svarbu valgyti penkis kartus per dieną. Labai svarbu nepamiršti pagrindinių valgymų metu bei užkandžiaujant tarp jų suvartoti pakankamą kiekį daržovių…

  • Sveikata

    Net to nežinodami suvartojame daugiau antibiotikų nei reikėtų – kaip to išvengti?

    Kad vartoti antibiotikus be rimtos priežasties yra kenksminga – žino daugelis. Vis dėlto ne kiekvienas supranta, kad antibiotikų į mūsų organizmus patenka ir to nežinant – per valgomus maisto produktus. Tad kaip žinoti, kuriuose maisto produktuose yra antibiotikų likučių? Kas vyksta mūsų organizme dėl per didelio kiekio antibiotikų? Kai organizmas gauna per daug antibiotikų, išsivysto antimikrobinis atsparumas (AMR) – tai mikroorganizmų gebėjimas išgyventi ar daugintis net veikiant antibiotikams. Tai lemia, jog sergant ir gydantis ligą turinčiais įveikti antibiotikais, pastarieji neveikia ir ligos sustabdyti nepavyksta. Ir sunkiausia yra tai, kad nebūtina rinktis vartoti šių vaistų – jų galima aptikti maiste, daugiausiai mėsoje. Jeigu gyvūnui, kad šis nesirgtų, buvo duodama antibiotikų, tuomet…

  • Sveikata

    Sukanka trisdešimt metų širdies transplantacijoms Lietuvoje

    2017 m. rugsėjo 2-ąją sukanka trisdešimt metų, kai Lietuvoje įvyko pirmoji širdies transplantacija. Pirmoji širdies transplantacija pasaulyje atlikta prieš 50 metų. 1987 m. garsus širdies chirurgas profesorius Algimantas Marcinkevičius, subūręs didžiulę medikų komandą, atliko istorinę, visai Lietuvai reikšmingą operaciją. Tuo metu Vilniaus respublikinėje klinikinėje ligoninėje (dabar – VUL Santaros klinikos) jis vadovavo pirmosioms širdies transplantacijoms šalyje. Su juo kartu pirmoje širdies persodinimo operacijoje dalyvavo Vytautas Sirvydis, Giedrius Uždavinys, Saulius Miniauskas, Vidmantas Žilinskas, Gediminas Norkūnas, Rimantas Karalius, Alis Baublys, Juozas Ivaškevičius, Vaclovas Jurkuvėnas, Algimantas Matulionis, Gediminas Martinkėnas, Kęstutis Versockas. Iki ir po operacijos pacientą, kuriam buvo persodinta širdis, gydė kardiologės Nina Aleksejevna Paliuščinskaja, Loreta Ivaškevičienė, Alicija Dranenkienė, imunologės Nijolė Šekštelienė bei Rasa Pikelytė. Prisiminimai…

  • Sveikata

    Lietuvos pacientų forumas: „Užsikrėtusių ŽIV pacientų gydymas Lietuvoje – neveiksmingas“

    Šiandien Lietuvos pacientų forumo dalyvavo susitikime su LR Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir ministerijos vadovybe. Susitikimo metu Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė pristatė aktualius vaistų reformos klausimus. Sveikatos apsaugos ministras pasidžiaugė bendradarbiavimo su pacientų organizacijomis. Lietuvos pacientų forumo atstovai išreiškė palaikymą Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomai vaistų politikos reformai, kuria siekiama mažinti vaistų kainas Lietuvoje, ir tikisi, kad įgyvendinus šiuos pokyčius, pagerės vaistų prieinamumas pacientams. Taip pat pacientų organizacijas vienijančios asociacijos nariai atkreipė dėmesį į užsikrėtusių ŽIV pacientų gydymą Lietuvoje. „Susitikime su ministerijos atstovais aptarėme ŽIV užsikrėtusių asmenų gydymo situaciją. Šis klausimas yra reikšmingas, kadangi mūsų šalyje ŽIV infekcija užsikrėtę pacientai, norėdami gauti valstybės kompensuojamą gydymą, turi laukti ligos progresavimo…

  • Sveikata

    Nauja įranga padės gerinti pacientų gyvenimo kokybę

    Nacionaliniame vėžio institute investuota į naują ultragarsinę įrangą – diagnozuojant prostatos vėžį, atliekant brachiterapijos procedūras ir atliekant mokslinius tyrimus urologai, radioterapeutai ir branduolinės medicinos specialistai naudosis  šiuolaikiniu ultragarso aparatu BK 3000. Ultragarso aparatas BK 3000 skirtas ne tik tiksliai ir kokybiškai atlikti prostatos vėžio diagnostikos bei brachiterapijos procedūras, jis taip pat gali būti integruotas į platesnes technologines galimybes turinčią įrangą – turi vaizdų suliejimo funkciją (Fusion) ir yra paruoštas dirbti  su bet kuriuo magnetinio rezonanso tomografijos aparatu. „Tirdami ultragarsu, prostatą ir jos kontūrus matome gerai, bet navikui diagnozuoti reikia papildomo vaizdinimo, – sako NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys. – Prostatos vėžys ir jo aktyvumas geriausiai matomas magnetinio rezonanso…

  • Sveikata

    Tyrimas: sveikai gyvensenai įtaką daro amžius ir išsilavinimas

    Tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ ir mažmeninės prekybos tinklui „Rimi“ apklausus šalies gyventojus, paaiškėjo, kaip lietuviai supranta sveiką gyvenseną ir kokie yra jų kasdieniai mitybos bei fizinio aktyvumo įpročiai. Galima pasidžiaugti, kad dauguma sveikos gyvensenos principus išmano pakankamai gerai, tačiau dažniausiai sąmoningesni yra vyresni ir labiau išsilavinę. Labiausiai vengia cukraus Nors 78 proc. tyrime dalyvavusių respondentų teigia, kad produktų sveikumą lemia cukraus kiekis, lietuviams taip pat svarbu, kad maiste būtų mažiau įvairių priedų, sintetinių dažiklių (67 proc.), būtų ribojamas GMO bei kitų nenatūralių ingredientų naudojimas (52 proc.). Pastebėtina, kad tik kiek daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų mano, jog ekologiški produktai yra sveikesni už neekologiškus. Dažniausiai teisingai sveikesnį maistą apibūdinančius kriterijus, tokius kaip…

  • Sveikata

    Bendruomeninė slauga: ar jau esame jai subrendę?

    Slaugomų sunkių ligonių slauga ir globa Lietuvoje tampa vienu opiausių socialinių skaudulių.  Į viešumą išnyrantys sukrečiantys atvejai rodo, jog slaugos našta sunkiausiai prislegia artimųjų pečius ir kad pagalbos jie toli gražu ne visada sulaukia.  Tačiau oficialių institucijų pateikiami duomenys – įspūdingi: šimtai moderniai apmokytų darbuotojų, naujausia slaugos technika, augantys paslaugos sulaukusių skaičiai – tarsi paralelinėje tikrovėje. Tad kodėl reikiama pagalba ir priežiūra nepasiekia kiekvieno slaugomo ligonio? „Mes vis dar gyvename posovietinėje „išlikimo visuomenėje“: vienaip kalbama, kitaip daroma, svarbus tik toks žmogus, kuris yra darbingas ir turi galios. Tokioje visuomenėje neįgalūs ir silpni patenka į užribį ir pastebimi tik kai kažkas įvyksta“, – pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos…

  • Sveikata

    Vytenis Andriukaitis: žengiama link dirbtinio intelekto diegimo sveikatos priežiūroje

    Išmaniųjų technologijų pagalba valdomi medicininiai prietaisai, miesto gydytojų konsultacijos gyvenantiems atokiai bei aukštesnė medicinos kokybė. Už visa tai turime būti dėkingi vis dažniau į sveikatos apsaugos sistemą diegiamoms skaitmeninėms technologijoms. Eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio teigimu, šių technologijų diegimo kaina didelė, bet pacientams teikiama nauda – neabejotina. Didžiausi laimėtojai – pacientai Terminas „e.sveikata“ dažnai šmėžuoja straipsnių antraštėse bei girdimas iš politikų lūpų, tačiau pastaruoju metu jį keičia platesnė sąvoka „skaitmeninė sveikata“. Ji geriau atspindi visų sveikatos priežiūroje diegiamų sprendimų esmę, teigia technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! apie skaitmenines sveikatos technologijas kalbėsiantis V. Andriukaitis. „Investicijos į „e.sveikatą“ ir kitų technologijų vystymą reiškia viziją ateičiai. Nors pirminės investicijos gali būti ganėtinai didelės, bet privalome…

  • Sveikata

    Ligonių kasos: kaip gauti nemokamas paslaugas?

      Dažnai ligonių kasų specialistų klausiama, ar galima ką nors Lietuvos gydymo įstaigose gauti nemokamai? Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad visiems Lietuvos gyventojams, kurie moka arba už juos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, už visas gydymo paslaugas, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose mokėti nereikia. Visos šios paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Taigi, asmenys kartą per mėnesį susimoka įmokas ir papildomai jiems mokėti nereikia. Specialistai primena kelias svarbiausias taisykles, kaip gauti nemokamas paslaugas, ir išimtis – kada gali paprašyti susimokėti. Jei esate apdraustas PSD, už jūsų gydymą sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) sudariusiai įstaigai sumoka ligonių kasos Gydymo…

Privatumo politika