Renginio tipas: Paskaita Renginio data: Trečiadienis, 2017 m. spalio 18 d. Renginio pradžia: 18:45 Renginio pabaiga: Trečiadienis, 2017 m. spalio 18 d. Renginio vieta: Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius (didžioji auditorija) Retas žmogus maistą priima visiškai be emocijų. Mes jį dieviname, nekenčiame, juo mėgaujamės, jo trokštame, vengiame, apribojame. Net ir tai, kada bei kur valgome, gali tapti savotiška mūsų asmenybės ir kultūros dalis. Valgymas, būdamas neatskiriama gyvenimo dalimi, neretai tampa emocijų valdymo priemone, slepiančia gerokai daugiau, nei garuojantis patiekalas lėkštėje. Maistu ir valgymu galime valdyti savo emocijas ir išgyvenimus – malonius ir skausmingus. Apie emocinį valgymą, priklausomybę nuo maisto ir kitus psichologinius su maistu susijusius…

Neretai gyventojai teiraujasi, kodėl naktį kreipiantis į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių jiems skubiai nebuvo suteiktos gydymo paslaugos ir kodėl už suteiktą pagalbą jiems buvo pasiūlyta susimokėti. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena kelias taisykles, kurias būtina žinoti kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigas gydymo paslaugų prireikus naktį ar poilsio dienomis. Pirmoji taisyklė – į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių naktį ar poilsio dienomis reikia kreiptis tik prireikus būtinosios medicinos pagalbos. Antroji – būtinosios medicinos pagalbos paslaugos nemokamai teikiamos visiems žmonėms, kuriems ji būtina dėl sveikatos būklės – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), tiek neapsidraudusiems. Trečioji – sunegalavus reikėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas teikiančią įstaigą, prie kurios žmogus prisirašęs, ar į tą…

Renginio tipas: KONFERENCIJA „KŪNO IŠVAIZDOS KULTAS IR JO GALIMOS PASEKMĖS“ Renginio data: Antradienis, 2017 m. spalio 10 d. Renginio pradžia: 17:30 Renginio pabaiga: Antradienis, 2017 m. spalio 10 d. Renginio vieta: Ąžuolyno g. 7, SEB arena, didžioji konferencijų salė, I aukštas Prieš pradedant sportuoti ar jau lankantis sporto klube ir bandant įsilieti į sveiko gyvenimo būdą, labai svarbus turimas žinių bagažas. Visko apie sveikatinimą per vieną vakarą nesužinosime, todėl turime domėtis kaskart pasitaikius progai. Todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuras nori jums pasiūlyti vieną iš tokių progų ir pakviesti pasiklausyti iš Kauno atvykstančios Dr. Simonos Pajaujienės. Spalio 10 d. visus besidominčius kūno išvaizda „Atrask save judesyje“ projektas kviečia į konferenciją „Kūno išvaizdos kultas…

Saulėtas ruduo – kaip bebūtų gaila – greičiausiai baigėsi. Sinoptikų prognozės ir termometro stulpelis nedžiugina, o mokyklose, biuruose ir poliklinikose jau daugėja nosį šnirpščiojančių ir kosėjančių žmonių. Nors apie žiemą ir jos ligas galvoti dar anksti, specialistai kviečia nelaukti ir pasiskiepyti nuo gripo dar spalio–lapkričio mėnesiais ir taip užkirsti kelią žiemą neišvengiamai epidemijai. Gerbia ir pacientus, ir kolegas Jau keletą metų ypatingos iniciatyvos didinti skiepijimo nuo gripo apimtis imasi Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika. Jos darbuotojai skiepų nuo gripo naudą pacientams pirmiausia rodo pasiskiepydami patys. Pasak LSMU Kauno klinikų Šeimos klinikos gydytojos Jolantos Sauserienės, projekto „Klinika be gripo“ tikslas – paskiepyti kuo daugiau klinikos darbuotojų:…

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nupirkta gripo vakcina, kuria nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau pasiekė šalies gydymo įstaigas. Taigi Lietuva jau yra tinkamai pasirengusi atremti kasmet užplūstančią gripo epidemiją. Šiais metais VLK nupirktas gripo vakcinų kiekis yra didžiausias per pastaruosius kelerius metus – net 123 470 dozių. Kai tuo tarpu pernai buvo nupirkta 110 000, užpernai – 95 280 gripo vakcinos dozių. Sezoninio gripo vakcinos šiemet bus išdalintos 508 Lietuvos gydymo įstaigoms, kurios siūlys savo pacientams pasiskiepyti nuo gripo. Kaip ir anksčiau, taip ir šiais metais, šios gripo vakcinos gydymo įstaigoms pristatomos etapais. „Gripo vakcinos šiemet nupirkta pakankamai ir žmonės neturėtų nerimauti, kad negalės ar…

Vaistai nuo skausmo – populiariausi nereceptiniai medikamentai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kurių galima rasti kone visų namų vaistinėlėse. Dažnai juos vartojame pajutę menkiausią nepatogumą, slopindami suskaudusį dantį, dienos darbų perkrovos nualintą galvą, pagirių ar peršalimo simptomus. Tačiau ar visi žinome, kad piktnaudžiavimas „nekaltais“ vaistais nuo skausmo gali sukelti skrandžio opą, inkstų nepakankamų ir net padidinti infarkto riziką? Kaip dažnai tokius vaistus galima vartoti nekenkiant organizmui? Nepavojingas – skausmas, kuris praeina pernakt Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Jolitos Skinderskienės, dažnai pajutę skausmą arba pernelyg skubame griebtis vaistų, kurių nebūtinai reikia, arba, atvirkščiai, geriame vaistus užuot rimčiau pasitikrinę sveikatą. „Odontologo gydytą dantį gali skaudėti kelias dienas ir tame nieko keisto,…

Mūsų žarnyne gyvena tūkstančiai bakterijų, kurios dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų. Mokslininkų teigimu, šios bakterijos veikia mūsų imunitetą, polinkį sirgti alerginėmis ligomis ar net tuberkulioze. Šeimos ir konsultacijų klinikos „Endemik“ gydytoja Elena Šopytėsako, kad organizme sutrikus bakterijų balansui, sveikatą gali pagerinti tinkamais kiekiais vartojami probiotikai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, stiprinti imunitetą, išvengti peršalimo, atopinio dermatito bei gerina vitaminų įsisavinimą. Mokslininkai tikisi, kad ateityje gerosiomis žarnyno bakterijomis bus galima gydyti daugybę ligų. Ką verta žinoti apie nematomus žarnyno gyventojus? Probiotikai – kas tai? Pasak šeimos ir konsultacijų klinikos „Endemik“ šeimos gydytojos E. Šopytės, žmogaus virškinamąjį traktą, ypač storąjį žarnyną, yra kolonizavę įvairūs…

97 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad batai būtų švarūs, nuvalyti ir tvarkingi, rodo avalynės tinklo „Deichmann Lietuva“ užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas. Tačiau didžioji dalis apklaustųjų avalyne rūpinasi netinkamai: pagrindine batų priežiūros priemone vis dar nurodo batų tepalą (75 proc.) ir tik 30 proc. batus impregnuoja. „Deichmann Lietuva“   regiono pardavimų vadovė Inga Paulauskienė teigia, kad Lietuvoje, lyginant su tokiomis šalimis kaip Vokietija, vis dar per mažai dėmesio skiriama avalynės priežiūrai. Šiandien mūsų visuomenėje vyrauja konservatyvus ir iš senų laikų likęs požiūris, kad batų tepalas – tai pagrindinė batų priežiūros priemonė. „Daugelis turi batų tepalą dar iš senų laikų, tačiau paklausti, kaip dažnai jį naudoja, net negali atsakyti. Be to,…

Pasidžiaugus gausiu rudens gėrybių derliumi kasmet iškyla klausimas: ką daryti su daržovių, vaisių, uogų ir grybų pertekliumi, idant vėliau netektų jo išmesti? Idėjinis „Virtuvės mitų griovėjų“ lyderis Alfas Ivanauskas sako, kad gyventojai iš naujo atranda daržovių ir vaisių konservavimą namuose. Jis ir kiti maisto gaminimo bei mitybos specialistai pasidalijo rekomendacijomis, kaip greitai ir paprastai konservuoti maisto produktus. „Konservavimas vėl grįžo į madą, to išpopuliarinimu pasirūpino skandinavai. Pasitelkus naujausias virtuvės technologijas, nebeliko jokio vargo išsaugoti vaisius ir daržoves bei jų vertingas savybes“, – teigia virtuvės eksperimentatorius, skubantis sugriauti mitą, neva konservavimas – senamadiškas, veikiau močiutėms, bet ne miesto gyventojams aktualus užsiėmimas. Prieš užšaldant – išsiurbti orą Vienas paprasčiausių produktų saugojimo būdų…

Lietuvos gyventojų sveikatos statistika verčia nerimauti – vėžiu sergama vis dažniau. Vėžio registro duomenimis, šalyje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų onkologinių susirgimų. Pasak Nacionalinio vėžio instituto, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kiekvienais metais dažniausiai diagnozuojami 4 šios ligos tipai: plaučių (1.5 tūkst.), krūties (1.5 tūkst.), prostatos (2.5 tūkst.) ir įvairūs odos (3 tūkst.) vėžiniai susirgimai. Nors onkologinės ligos visuomenėje vis dar minimos su baime, gydytojai ramina, kad šiandien tai jau nebėra ta liga, nuo kurios būtinai mirštama, o kai kurie ligos tipai yra visiškai išgydomi. Svarbiausia – ankstyvas diagnozavimas Ankstyva ligos diagnozė – pirmas ir vienas svarbiausių žingsnių kovoje su vėžiu. Vis dėlto, tai padaryti pavyksta ne visada. „Tik…