Didelė gydytojų draugija svarsto skaitmeninių sveikatos technologijų galimybes ir iššūkius Talinas, Estija (BUSINESS WIRE). Europos kardiologų draugija (ESC) organizuoja įdomų naują suvažiavimą, kuriame bus kalbama apie sparčią skaitmeninių technologijų raidą ir jų poveikį širdies ir kraujagyslių ligų gydymui. ESC yra didžiausia pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligų gydymo specialistų mokslinė draugija, vienijanti daugiau kaip 100 tūkst. 57 nacionalinių kardiologų draugijų narių. 2019 metų spalio 5–6 dienomis Estijos sostinėje Taline įvyks ESC skaitmeninių technologijų viršūnių susitikimas. Sveikinimo kalbą renginyje, kuris vyks Talino kūrybos centre „KultuuriKatel“, sakys garbingasis ponas Juri Ratas, Estijos Respublikos ministras pirmininkas. Viršūnių susitikimo darbotvarkėje numatytos įvairios TED pobūdžio kalbos, į rengiamąsias Jungtinėse Tautose panašios grupinės diskusijos ir technologijoms skirti…
Stilistė V. Šaulytė: šlepetės – šios vasaros mados hitas ar beskonybė?
Dar visai neseniai sportinių šlepečių ir kojinių derinys atrodė įmanomas tik vaikščiojant po namus ar trumpam išėjimui į lauką išvesti šuns, tačiau dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis – šlepetės tapo bene populiariausiu šiltojo sezono apavu. Šiandien įsispiriamų basučių įvairovė tokia, jog išsirinktų net ir klasiką dievinanti mergina. Tad kokių modelių žvalgytis šią vasarą, pataria mados ir stiliaus tinklaraščio „Deichmann Shoelove“ autorė ir stilistė Viktorija Šaulytė. „Sportinės šlepetės ir kojinės – toli gražu nebeprimena beskonybės, atvirkščiai – šis derinys vis dažniau pastebimas populiariausiuose „Instagram“ stiliaus ikonų profiliuose. Visgi patogumas vėl groja pirmuoju smuiku ir stilingas miesto jaunimas, kaip pagrindinį vasaros apavą, renkasi ne ką kitą, o šlepetes. Neapsigaukite – ši avalynė…
Padidėjęs prakaitavimas ne tik estetinė problema: ką išduoda prakaito kvapas?
Polinkį prakaituoti lemia kiekvieno žmogaus organizmo ypatumai, tad net jei jaučiatės sušilę, o šalia esantys draugai ar kolegos tokio diskomforto nepatiria, tai dar nereiškia, jog turite sveikatos problemų. Sunerimti verta tada, kai imate prakaituoti intensyviau nei įprastai, prakaitas kamuoja naktį miegant ar užuodžiate pakitusį prakaito kvapą. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad prakaituoti šiltą vasarą yra visiškai normalu, taip organizmas saugosi nuo perkaitimo. Jeigu žmogus visą gyvenimą buvo linkęs gausiau prakaituoti, pavyzdžiui, kai jaučia stresą, išgeria puodelį karšto gėrimo ar diena yra itin karšta, tai taip pat visiškai įprasta. Sunerimti reikėtų tada, kai prakaitas pasireiškia iki tol pačiam žmogui nepatirtais ir neįprastais atvejais. „Jei žmogus pradėjo prakaituoti nei iš šio,…
Vaikų psichiatras Linas Slušnys: „Vasarą ledai neišvengiami, bet vaikų jais „papirkinėti“ nereikėtų“
Kokiam maistui vasarą atsispirti sunkiausia? Žinoma, jog ledams! Ir jei alinant karščiui dažnas suaugęs supranta, jog piktnaudžiauti šiuo desertu vis dėlto nedera, tai vaikams, rodos, negalioja jokios taisyklės. Ar egzistuoja normos, kiek ledų per dieną galima suvalgyti mažiesiems, ir kaip tartis su atžalomis ne tik dėl kiekio, bet ir alternatyvų šiam skanėstui? Visame pasaulyje kasmet liepos trečiąjį sekmadienį minima Tarptautinė ledų diena, tačiau vasarą, kai termometrų stulpeliai šokteli aukščiau, tokia diena yra beveik kiekviena – ledų norisi visada. Tiesa, saiko jausmas yra būtinas, ypač, kai ledais mėgaujasi mažieji. Pirmieji ledai – kuo vėliau tuo geriau? Pasak vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio, vaikams šio deserto, jo įsitikinimu, derėtų paragauti kaip…
Eismo įvykio metu visam gyvenimui neįgalia tapusi Vilniaus universiteto dėstytoja: „Labiausiai bijojau tapti nereikalinga…“
„Patekau į eismo įvykį būdama abiturientė, praėjus vos keletui dienų po šimtadienio, – pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto lektorė Sandra Buklienė. – Gavau sunkią kaklo traumą, kurios metu buvo pažeisti kaklo C5,C6,C7 slanksteliai. Po šių slankstelių pažeidimo žmogus yra paralyžiuojamas, jis negali jausti savo kūno nuo pečių iki pat pėdų galiukų, gali jausti tik kaklą ir galvą…“ Avarijoje taip pat buvo pažeisti ir Sandros stuburo nervai. Kelias savaites moteris praleido reanimacijoje, po to pusantro mėnesio – intensyvios slaugos palatoje, o galiausiai buvo nuvežta į Vilniaus Santaros klinikas, kuriose buvo gydoma dar keturis mėnesius. Kaip ir daugeliui patyrusių tokį baisų likimo smūgį, Sandrai buvo be galo sunku susitaikyti…
Bus pažymima Pasaulinė hepatitų diena
Kitą savaitę (liepos 28 d., sekmadienį) bus pažymima Pasaulinė hepatitų diena, kurios šūkis „Investuok į hepatitų eliminavimą”. Šiuo kampanijos šūkiu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina didinti politikos formuotojų politinius ir finansinius įsipareigojimus stiprinant atsaką į hepatitų eliminavimą bei paraginti gyventojus kreiptis su hepatitų priežiūra (prevencija, diagnostika ir gydymu) susijusių paslaugų. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, virusiniais hepatitais B ir C pasaulyje yra užsikrėtę 325 milijonai žmonių, o 1,4 mln. žmonių kasmet nuo jų miršta. Hepatitai – tai antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis po tuberkuliozės. Jais užsikrėtę 9 kartus daugiau žmonių nei ŽIV infekcija. Hepatitas B yra išvengiamas, gydomas, o hepatitas C – išgydomas. Tačiau, PSO duomenimis, daugiau kaip 80 proc.…
Gražių plaukų paslaptis vasarą: mažiau karščio, daugiau drėgmės
Lengvo vasaros brizo kedenami, saulės glostomi plaukai vasarą, rodos, mažiau reiklūs. Pamėgtas šampūnas, kondicionierius – ir gali bėgti palaidais, sveikai žvilgančiais plaukais. Tačiau taip nėra – vasarą dėmesio plaukams reikia ne mažiau nei žiemą, tik kitokio. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ambasadorė Milda Darulienė sako, kad šiltuoju metų laiku plaukai greičiau praranda drėgmę, todėl gali tapti šiurkštesni, prarasti gyvybingumą, greičiau veltis. Pasak specialistės, pagrindinė plaukų priežiūros taisyklė vasarą – mažiau karščio ir daugiau drėgmės. Plaukų išvaizdai ir būklei vasarą didžiausią įtaką daro ultravioletiniai saulės spinduliai, karštis, taip pat jūros, baseinų vanduo. Reikia nepamiršti, kad vasarą plaukai gauna ir daugiau taršos – dulkių, purvo, taip pat galvos oda išskiria daugiau prakaito,…
Skarlatina – per pusmetį tris kartus padaugėjo susirgimų
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota beveik 3 kartus daugiau susirgimų skarlatina nei 2018 m. per tą patį laikotarpį, atitinkamai 759 ir 2146 susirgimai. Pastaraisiais metais (2010–2018 m.) vidutiniškai per metus Lietuvoje yra registruojama apie 1600 skarlatinos atvejų. Sergamumo skarlatina pakilimas (2008–2017 m.) stebimas ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2015–2017 m. laikotarpiu buvo registruojama daugiau kaip 16 tūkst. ligos atvejų kasmet, kai ankstesniais metais – tik po 3–4 tūkstančius. Šio padidėjimo priežastys nėra išaiškintos. Skarlatina – ūminė užkrečiama liga, pasireiškianti karščiavimu, intoksikacija, tonzilių uždegimu bei kūno bėrimu. Šią ligą sukelia beta hemolizinės Streptococcus pyogenes bakterijos, žinomos kaip A grupės streptokokai. Nors liga…
Pernai pasaulyje gyveno 37,9 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių, pranešė UNAIDS
2018 metais pasaulyje gyveno 37,9 mln. užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija žmonių, šią savaitę skelbiama metinėje Jungtinių Tautų AIDS programos (angl. UNAIDS) ataskaitoje apie ŽIV ir AIDS situaciją 2018 metais pasaulyje. Pasak ataskaitos, dauguma pasaulyje su ŽIV infekcija gyvenančių žmonių yra suaugusieji, kurie sudaro beveik 96 proc. visų užsikrėtusiųjų bei 1,7 mln. vaikų (4,4 proc.). Pagal lytį, registruota 18,8 mln. moterų ir tai sudaro beveik pusę (49,6 proc.) visų gyvenančių su ŽIV žmonių pasaulyje. Daugiausiai ŽIV užsikrėtusiųjų žmonių (20,6 mln.) gyvena rytų ir pietų Afrikos regionuose. Naujausiais JT AIDS programos duomenimis, 2018 m. užregistruota 1,7 mln. naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai 16 proc. mažiau nei 2010 m. (2,1 mln.), tačiau tai…
Sveikatos technologijos kelia etinius klausimus
Sparčiai vystantis daiktų interneto sprendimams, dirbtiniu intelektu (DI) bei duomenų analitika grįstomis technologijomis, kyla nemažai klausimų, kaip į sveikatos apsaugos sistemą ateinančios naujovės veikia ne tik pacientų ir medikų santykį, bet ir visuomenių raidą. Birželio pabaigoje Barselonoje vykęs sveikatos technologijų simpoziumas „1st ATHIKA Symposium on eHealth Challenge Identification and Analysis“ kvietė įžvalgomis pasidalinti politikus, medikus ir technologijų kūrėjus apie e.sveikatos plėtrą skirtinguose Europos miestuose. Panelinėse diskusijose Lietuvos, Ispanijos, Estijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos atstovai analizavo daiktų interneto pritaikymo sveikatos apsaugos sistemoje, sumanaus miesto kontekste, pavyzdžius. Daugiausia dėmesio teko nekritinių pacientų stebėjimo sistemoms, išmaniųjų namų, integruojančių gyventojų sveikatos duomenų rinkimą, įrengimui. Dalyviai svarstė, kaip pertvarkyti sveikatos priežiūros sistemą optimizuojant technologijų sąnaudų…
