Saugaus atstumo laikymasis viešose vietose – viena iš svarbių apsaugos nuo koronaviruso priemonių. „Eurovaistinės“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad tai turi teigiamos įtakos privatumo vaistinėse užtikrinimui. Reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad 62 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog vaistinėje užtikrinamas jų privatumas. 2016 m. atliktoje tokioje pat apklausoje tokių gyventojų buvo 55 proc., tai rodo, kad situacija yra gerėjanti. 62 proc. mano, jog vaistinėje užtikrinamas jų privatumas. „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė sako, kad tai labai svarbu ir kartu su visa komanda jie nuolat ieško priemonių, kurios padėtų užtikrinti privatumą konsultuojantis vaistinėje. „Galvodami apie klientus visada siekiame, kad vaistinėse jie jaustųsi patogiai ir jaukiai. Dažnai diskutuojame su kolegomis,…
Taupus ir kokybiškas dantų atkūrimas – svajonė ar realybė?
Nešiojate išimamus dantų protezus? Ar dar pamenate, kaip kąsti obuolį, nevaržomai šypsotis ir mėgautis bendravimu? Dažniausiai išimamus protezus nešiojantys asmenys gali tik pasvajoti apie šiuos, iš pirmo žvilgsnio įprastus, dalykus. Taip yra todėl, kad išimamas protezas neturi už ko tvirtintis, dėl to apatiniame žandikaulyje nuolat slankioja, spaudžia burnos gleivinę, su juo nepatogu kramtyti. Retas kuris žino, jog minėtus nepatogumus galima nesunkiai išspręsti, pritaikius specialią metodiką ir išimamą protezą pritvirtinus ant dviejų implantų. Apie taupaus ir kokybiško dantų atkūrimo būdą ir jo pritaikymo galimybes kalbamės su „Albodent“ klinikos implantuojančiu gydytoju odontologu Justinu Gaidžiu. Pokyčiai pasiekiami lengviau, nei tikimasi Išimamus protezus nešiojančių asmenų kasdienybė yra lydima nemalonių iššūkių. Žmonės metų metus kankinasi…
Kaip technologijos padeda išlikti sveikam ir palaikyti gerą savijautą?
Sveika gyvensena ir rūpestis savo fiziniu kūnu yra šiuolaikinės visuomenės bruožas, taip pat – ir kasdien naudojamos technologijos. Iš pradžių su išmaniaisiais laikrodžiais ar išmaniosiomis apyrankėmis entuziastingai skaičiavome ir kontroliavome per dieną nueitus žingsnius. Dabar naujausios technologijos leidžia padaryti dar daugiau – pavyzdžiui, išmatuoti širdies ritmą bei nustatyti ne tik deguonies kiekį kraujyje, bet ir streso lygį. Širdies ritmo matavimai ir kiti svarbūs sveikatos parametrai šiandien yra aktyviai naudojami ne tik sporto entuziastų, bet ir visų, kas nori geriau suprasti savo kūną ir pagerinti savijautą. „Širdies ritmo matavimas, „SpO2“ arba kraujo prisotinimo deguonimi rodiklis, miego ciklai – visa tai apie savo organizmą šiandien galime sužinoti savarankiškai, be medicininių tyrimų. Tik…
Ostemeda – limfodrenažinis masažas
Limfedema – limfos apytakos sutrikimas, kuris nulemia limfos sąstovį pakenktuose audiniuose. Šis sutrikimas dažnai atsiranda po įvairių chirurginių intervencijų: plastinių, odontologinių, onkologinių operacijų. Tačiau taip gali nutikti po uždegimo, nėštumo metu, lėtinių venų nepakankamumo, traumos ar net vabzdžio įgėlimo. Limfinės sistemos sutrikimo išraiškų yra daug (dažnos virusinės infekcijos, lėtinis nuovargis, egzema, rožė, prostatos ir širdies ligos). Viena iš pasekmių yra sutinusios galūnės/ė, kuomet limfos skystis ima kauptis , negalėdamas tinkamai drenuotis. PASEKMĖS: nekoreguojant limfinės sistemos sutrikimų galūnės tinsta, oda plečiasi,išplonėja, atsiranda žaizdos-vadinamoji „Rožė”. Vėlesnėse stadijose formuojasi fibrozinis audinys, dar kitaip tariant tankėja ir randėja poodinis audinys, kurį koreguoti praktiškai neįmanoma. Negana to, organizme ima kauptis toksinai, dėl to kenčia inkstai,…
Lietuviška tradicija – lankyti sergančius artimuosius su maisto krepšiais – nenyksta ir pandemijos metu
Covid-19 pandemija nesugriovė tradicijos ligoninėje gulinčius artimuosius lankyti su maisto produktų pilnais krepšiais. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad didžioji dalis šalies gyventojų dažniausiai sergantiems ligoninėje neša vaisius, gaiviuosius gėrimus, pieno produktus, saldumynus. Gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė sako, kad gyventojų noras palepinti savo artimuosius, gulinčius ligoninėje, yra natūralus. Tačiau nešdami pacientui netinkamą maistą galime padaryti ir meškos paslaugą. „Tyrimas atskleidė tai, ką kasdien matome savo darbe. Ligoninėje sergantiems dažniausiai nešamos vynuogės, mandarinai, bananai, sultys pakeliuose. Kai pamatau tokią situaciją, visada pasakau ligonį atėjusiems lankyti, kad šie maisto produktai jo artimajam tikrai nėra naudingi, o priešingai – žalingi. Prieš perkant kokį nors maistą reikėtų atkreipti dėmesį į paciento…
„Eurovaistinė“ rūpinasi nerūšiuojamais vaistais ir kviečia juos atnešti į vaistinę
Netinkami vartoti ar pasibaigusio galiojimo vaistai atsidūrę šiukšlynuose daro žalą mūsų gamtai, todėl pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ kviečia atnešti į vaistines vaistus ir taip pasirūpinti gamta. Šios, nuo spalio 24 d. vyksiančios, akcijos metu 1000 pirmųjų, atnešusių netinkamus vartoti vaistus į „Eurovaistinę“ bus padovanotas hematogenas. Pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ rūpinasi gamta ir skatina nesunaudotus vaistus rūšiuoti tinkamai. Vaistininkai pastebi, kad vaistų atliekos susidaro, kai klientai netaisyklingai vartoja vaistus. „Iš farmacininkų gauname atsiliepimus, kad pacientai dažnai vietoje gydytojo išrašyto kurso suvartoja vos kelias tabletes, pasijaučia geriau ir nutraukia gydymąsi. Tuomet namuose kaupiasi nereikalingi ir nenaudojami vaistai“, – sako vaistinių tinklo komunikacijos vadovė Laura Bielskė. Neatsakingai išmetami vaistai daro ilgalaikę…
Krūties vėžio diagnozė – keturiskart greičiau
Iki keturių kartų greičiau pateikiama vėžio diagnozė, šiuolaikiškai valdomos pacientų eilės ir atnaujinta diagnostinė įranga – tokie pagrindiniai akcentai pristatyti penktadienį Nacionaliniame vėžio institute simboliškai atidarant Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyrių ir Krūtų ligų radiologinės diagnostikos centrą. „Įprastai sakome, kad onkologijoje svarbu gydymo inovacijos, kad gydymas turi būti personalizuotas, orientuotas į pacientą. Kalbėdami apie gydymą ir vaistų inovacijas pamirštame, jog ir diagnostika gali būti personalizuota, precizinė, pritaikyta konkrečiam žmogui“, – prieš nukirpdama raudoną juostelę kalbėjo NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė. Vėžiui nebėra galimybių „pasislėpti“ Nacionalinis vėžio institutas yra vienintelė įstaiga Baltijos šalyse, turinti europinį pripažinimą – Krūties vėžio kompetencijos centro akreditaciją. Čia gydoma daugiau nei pusė krūties vėžiu sergančių Lietuvos…
Specialistai apie akių nuovargio sukeltą galvos skausmą: kenčia ir dirbantieji kompiuteriu, ir daug skaitantys
Akių jautrumas šviesai, išsiliejęs vaizdas, kaklo ar galvos skausmas, negalėjimas susikaupti, nuovargis, miego sutrikimai. Šie išvardinti dalykai turi bendrą vardiklį – jie yra akių nuovargio požymiai. Šalies sveikatos specialistai teigia, kad ko gero nerastume nė vieno žmogaus, nesusidūrusio su šiuo sindromu, o klausimų, kaip jo išvengti ir kuo greičiau atsikratyti sukeltų padarinių, pastaruoju metu sulaukiama kone kasdien. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, akių nuovargiu šiandien skundžiasi dažnas, ir nebūtinai tik tie, kurie kasdien dirba su kompiuteriu. „Ilgalaikis žiūrėjimas į skaitmeninį ekraną yra bene dažniausia akių įtampos ir nuovargio priežastis, ji net kartais vadinama skaitmenine akių įtampa. Vis dėlto akys nuvargti gali ir nenaudojant ekrano, o tiesiog ilgai sutelkus dėmesį…
R. Lingienė apie pandemijos eigą: „Priemonės bus bereikšmės, jei kiekvienas mūsų jų nesiimsime“
Lietuvoje toliau augant susirgimų COVID-19 infekcijos atvejų skaičiui ir keliolikoje šalies regionų paskelbus lokalų karantiną, ekspertai kalba apie kelis galimus situacijos scenarijus. Vieningai sutariama, kad didelės įtakos pandemijos eigai turės tai, kaip jos kontekste elgsis patys šalies gyventojai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė teigia, kad kol kas sunku prognozuoti, kada Lietuva pasieks antrosios pandemijos bangos susirgimų piką, tačiau, anot jos, situacija kasdien labai sparčiai keičiasi – ir tikrai ne į gerą. Jos teigimu, kalbėdami apie antrąją pandemijos bangą mokslininkai prognozuoja keletą scenarijų, tačiau tai, kaip rutuliosis situacija priklausys nuo kelių veiksnių. „Pirmiausiai – nuo žmonių, pačios visuomenės noro ir pasiryžimo keisti situaciją. Kas kartą kalbėdami…
Kineziterapeutė Š.Latvytė: Aktyvaus judėjimo pradžioje patariu neskubėti
Fizinis aktyvumas būtinas stipriam imunitetui bei sveikatai, tačiau neretai imamės sportuoti neturėdami pakankamai žinių, kaip tą daryti taisyklingai. Maža to, tikslų pasiekti paprastai norime greitai, todėl judame neskirdami deramo dėmesio atlikimo technikai, pasirinkdami netinkamą pramankštą ar krūvį. Specialistai pastebi, kad dėl to vis dažnesni tampa organizmo žalojimo bei traumų atvejai. Pamirštame tinkamai apšilti Kineziterapeutė, „Impuls“ treniruočių trenerė Šarūnė Latvytė pastebi, kad žmonės neretai ateina į sporto salę žinodami tik bėgimo takelį ir atsispaudimus ar kelis pratimus pilvo presui. „Tą jie ir daro. Pamina dviratį, pabėga ant takelio, padaro atsispaudimų seriją, lentą, pasiekia kojų pirštus (toks dažniausiai būna tempimas) ir galvoja, kad pasportavo. Deja, iš to paprastai nebūna jokios naudos. Prie…