Per pastaruosius metus laikas, kurį praleidžiame prie ekranų ir monitorių, stipriai išaugo. Karantino sąlygomis priversti gyventi žmonės ne tik daug dirbo iš namų, bet ir pramogavo žiūrėdami filmus, žaisdami kompiuterinius žaidimus, naršydami internete. Apklausos rodo, kad akių nuovargiu ir sausėjimu skundžiasi net 56 proc. žmonių. Štai keli patarimai, kaip neatsidurti tarp tų, kuriems po pandemijos reikės akinių. Akių mankšta Dirbdami prie monitorių laikykitės kelių taisyklių. Viena jų vadinasi „20x20x6“: maždaug kas 20 minučių atitraukite akis nuo monitoriaus ir mažiausiai 20 sekundžių pažiūrėkite į objektus esančius už 6 metrų ar toliau. Žiūrėjimas į tolį atpalaiduoja įsitempusį akies raumenį. Kas valandą darykite dešimties minučių pertrauką – pasivaikščiokite po patalpą, pamankštinkite kaklą, pečių…
Duomenų apžvalga: šiuo metu daugiau nei 85 % mirčių nuo COVID-19 sudaro neskiepytų asmenų mirtys
Lietuvoje imunitetą nuo COVID-19 įgijus beveik 40 % visų gyventojų, panašu, kad perlipome trečios bangos piką – nauji atvejai, teigiamų tyrimų procentas, 14 dienų sergamumas krenta ir pandemijos pagreitis mažėja. Šiuo metu daugiau nei 85 % mirčių nuo COVID-19 sudaro neskiepytų asmenų mirtys, tad nors didžiausios rizikos, 65 metų amžiaus ir vyresnių, grupėje bent dalinį imunitetą jau yra įgavę apie 65 % žmonių. Šios grupės tolesnė imunizacija yra labai svarbi siekiant išvengti mirčių. Ypač spartų naujų atvejų mažėjimą matome Vilniaus regione, kur atvejų skaičius yra nukritęs 40 % nuo prieš dvi savaites buvusio piko. Hospitalizacija Vilniaus regione taip pat perėjo į kritimo fazę, tačiau Šiaulių regione vis dar matomas kilimas.…
Kunigas Benas Lyris: „Abejojate donoryste? Pažiūrėkite į laukiančiuosius transplantacijos kaip į savo vaikus“
Pasaulyje labai daug kas mūsų nejaudina. Ir tik pajutę, kas yra liga ar nelaimė, tampame jautresni aplinkai ir esame pasirengę viskam, kad tik artimasis išgyventų, pasveiktų. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kalbina kunigą Beną Lyrį ir klausia: kaip padaryti, kad taptume jautresni vieni kitiems. Bendraudami su žmonėmis matome, kad apie organų donorystę žino daugelis, tačiau jų informacija ne visada teisinga. Donorystę gaubia mitai, įvairūs gąsdinimai ir pan. Maždaug trečdalis artimųjų nesutinka, kad mirštančio ligonio organai būtų paaukoti donorystei. Mes labai dažnai esame abejingi tol, kol mūsų tai nepaliečia. Nes iki tol tiesiog nesuprantame tos situacijos. Tarnaudamas Kauno klinikose, matau labai daug žmonių, kurie laukdami donoro savo…
Turite klausos problemą? Nustebsite, kiek daug pastangų kainuoja atrasti savyje jėgų kreiptis pagalbos
Pavasarį pranašaujantis paukščių čiulbėjimas yra tik vienas iš aplinkos garsų, kurie daugybei žmonių dėl turimo klausos sutrikimo nepažįstami – Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, jog per artimiausius dešimtmečius prasta klausa gali grėsti jau 1 iš 4 planetos gyventojų. Daugiau rūpinantis savimi ir išsivadavus iš stereotipinių nuostatų, kai problema paliečia asmeniškai, priimti sprendimą nešioti klausos aparatus daug lengviau. Dažniausiai klausa ima silpti dėl natūralaus senėjimo proceso, tačiau sveikatos būklė, kai viena ar abiem ausimis sunku „sugaudyti“ aplinkos garsus ar pašnekovo žodžius, pasireiškia ir dėl genetikos, gretutinių ligų ar traumų, kitų sveikatos pakitimų. Kasdienis triukšmas – dar viena klausos sutrikimo priežastis, kuri lydi kiekvieną mūsų. Itin jo žalą jaučia vis daugiau jaunų žmonių,…
Pats laikas virti dilgėlių sriubą – vaistininkė paaiškino, kuo ji naudinga
Didžioji dilgėlė – pavasarinis augalas, kuris šiuo metų laiku yra tikras naudingų medžiagų šaltinis. Šiais metais „Eurovaistinės“ lietuviškiausiu vaistinių augalu pripažinta dilgėlė, pasak vaistininkų, naudinga ir grožiui, ir gerai savijautai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad didžioji dilgėlė gerai visuomenei pažįstamas vaistinis, vitamininis, maistinis augalas, kuris ypač prisimenamas po žiemos, tačiau gali būti naudojamas visus metus. „Didžiąją dilgėlę galima pavadini pavasariniu augalu, kuris naudingas, kai mums trūksta vitaminais prisotinto maisto. Dilgėlių daigeliuose randame labai daug vitaminų, kurie naudingi po žiemos išsekusiam žmogui. Joje gausu ir vitamino C, ir B grupės vitaminų. Ne veltui dabar galime matyti, kad visi, kas rūpinasi sveika mityba, renka dilgėles“, – sako vaistininkė. Dilgėlė turi sukaupusi…
Sveikatos komanda – vienintelis būdas išgyventi COVID-19 sukeltą krizę
Nesibaigianti COVID-19 pandemija išryškino būtinybę savo sveikata rūpintis nuolat, o ne tik tuomet, kai kamuoja negalavimai ar ligos. Visi turime savo šeimos gydytoją, kai kurie – jau ir asmeninį vaistininką, kuris prisimena paciento vartojamus vaistus. Tačiau efektyviausią pagalbą žmogus gali gauti tuomet, kai vaistininkas, medikas ir pats pacientas veikia išvien, sudarydami sveikatos komandą – taip atrodys naujoji popandeminė realybė. „Mes visą laiką bendraujame su gydytojais, pasikonsultuojame, kai tam yra poreikis, tačiau pandemija mus privertė labiau susitelkti dėl vieno tikslo – visuomenės sveikatos ir gerovės. Todėl mūsų naująja pareiga tapo kiek įmanoma labiau sumažinti medikų krūvį, tai pajuto ir pacientai, kurie dar dažniau pradėjo lankytis vaistinėse, ne tik įsigyti vaistų, bet…
Paprastoji kiaulpienė – ne tik pavasarinės gamtos puošmena, bet ir maistas bei vaistas
Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja Ar žinojote, kad vienas paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale F. H. Wigg) augalas subrandina iki 8 000 sėklų? O kad visos jo dalys naudojamos įvairioms ligoms gydyti? Neabejotinai kiaulpienė – vienas populiariausių, atspariausių ir ištvermingiausių pavasarinių vaistinių augalų, džiuginanti geltonų žiedų kilimu pievose, pamiškėse, laukuose, pakelėse, ir erzinanti daržininkus kaip atkakli piktžolė. Botaninė charakteristika Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale F. H. Wigg) priklauso astrinių Asteraceae (Bercht. & J. Presl) šeimai. Daugiametis 10–25 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, stora, sultinga, geltona ar geltonai ruda, baltu viduriu. Lapai giliai skiautėti susitelkę skrotelėmis. Gegužės mėnesį išauga…
Riebalų persodinimas – natūralesnė implantų alternatyva
Riebalų persodinimas leidžia sukurti trokštamas apvalesnes ir dailesnes kūno formas – tam jau nebereikia šiuo tikslu dažniausiai naudojamų implantų. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Mindaugas Kazanavičius teigia, kad riebalų persodinimo procedūros metu galima netgi atjauninti odą – už tai atsakingos riebaliniame audinyje esančios kamieninės ląstelės. Pasak M. Kazanavičiaus, nors pirmoji riebalų persodinimo operacija aprašyta dar XIX amžiaus pabaigoje, pasaulyje plačiau pradėta taikyti tik apie 1990 m., kai susiformavo modernios riebalų nusiurbimo metodikos, standartizuoti riebalų išplovimo ir paruošimo persodinimui procesai. Dėl atsiradusios galimybės savais audiniais koreguoti įvairius kūno defektus riebalų persodinimo procedūrų vis daugėjo. Jų poreikį paskatino ir apie 2000 m. riebaliniame audinyje…
Apgamai išdavikai – bet koks pakitimas svarbus
Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Vincas Urbonas įspėja, kad šiltuoju metų laiku reikia atsargiai įvertinti, kiek laiko praleisite saulėje. Besaikės saulės vonios, šviesi oda ir daugybė apgamų ant kūno didina riziką susirgti melanoma. Tai pavojinga liga, tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkai primena kaip galima jos išvengti. Nacionalinio vėžio instituto duomenis, kasmet Lietuvoje nustatoma apie 200 naujų melanomos atvejų. Gydytojas V. Urbonas sako, kad siekiant mažinti statistiką, pirmiausiai svarbu žinoti, kas didina riziką susirgti šia liga. „Į rizikos grupę patenka žmonės, kurie turi itin daug apgamų, nes pastarieji gali kisti. Taip pat tie, kurių šeimoje buvo sergančių melanoma ar melanoma kartu su kitomis vėžinėmis ligomis. Rizikos grupėje taip pat atsiduria žmonės,…
Reikia skaičiuoti ne tik kalorijas, bet ir skaidulų kiekį
Dažnai kalbama, kokių maisto produktų reikia vengti norint sulieknėti ar užtikrinti sveikesnį maitinimąsi. Visgi dietistė Živilė Dumbraitė rekomenduoja neišmesti nei vieno produkto ar jų grupės iš maisto raciono, jeigu nėra alergijos ar netolerancijos. Produktų eliminavimas gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Norint išlaikyti balansą svarbiausia žinoti, kiek ir ko suvalgyti. Pirmiausia – išsiaiškinti, kiek reikia Pasak Ž. Dumbraitės, tai, kiek ir kokio maisto žmogus turėtų suvalgyti, tiesiogiai priklauso nuo jo energijos poreikio. Jeigu žmogus dirba fizinį darbą ar aktyviai sportuoja, energijos poreikis išauga ir organizmas reikalauja daugiau maisto. O kai dirbame sėdimą darbą, mažai judame, papildomai nesportuojame, ir valgyti reikėtų mažiau. „Pirmiausia patarčiau išsiaiškinti jums reikalingą iš maisto gaunamos energijos…