Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų krūties vėžio atvejų, Europos Sąjungoje šia liga suserga kas vienuolikta moteris. Nors Lietuvoje moterims nuo 50 metų veikia atrankinės patikros programa, tačiau ne visos joje sudalyvauja ir praveria krūtų specialisto kabineto duris savo iniciatyva. Išsivysčiusiose šalyse mirtingumą nuo krūties vėžio gerokai sumažino vykdomos atrankinės moterų patikros programos ir visuomenės informavimas apie galimą šio vėžio ankstyvą diagnostiką. Siekiant atkreipti dėmesį į pasaulyje dažniausią moterų onkologinę ligą – krūties vėžį – liepos 17 d. Klaipėdoje organizuojama Šv. Magdalenos naktis. Renginio metu vyks mokslinė praktinė konferencija „Viltis tiesoje. Kelionėje per krūties vėžį“ apie šios ligos aktualijas, kurioje galės dalyvauti ne tik medicinos specialistai, bet ir visi…
Karščiai šią problemą tik išryškino: tyrimas parodė, kad širdies negalavimus jaučia kas antras
Lietuvoje įsivyravus vasariškiems orams vis daugiau gyventojų skundžiasi širdies sutrikimais. Tačiau aukšta oro temperatūra tik išryškina problemas, kurios paūmėjo ir per ilgą karantiną sumažėjus galimybėms kreiptis į specialistus. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė suaugusiųjų reguliariai jaučia įvairius širdies negalavimus ir nepaisant to, nemaža dalis žmonių į pavienius skausmus tiesiog numoja ranka. Dėl pavienių skausmų trečdalis nedaro nieko Apklausus šalies gyventojus nuo 18 iki 75 m. paaiškėjo, kad net 52 proc. jų diegimą, spaudimą, skausmą ar vadinamuosius „permušimus“ širdies srityje jaučia bent kartą per mėnesį. Iš jų 13 proc. tokius nemalonius jausmus patiria kartą per savaitę ar net dažniau. Įvairios širdies ir kraujagyslių…
Donorinio inksto transplantacija iš esmės pakeitė Mindaugo gyvenimą
Žmogaus gyvenimas, kuris turėjo nuolat po 4 valandas, 3 kartus per savaitę dializuotis, po atliktos transplantacijos pasikeitė į pilnavertį gyvenimą. Tokia istorija lydi Lietuvos asociacijai „Gyvastis“ priklausantį 47-erių Mindaugą Vitunskį, kuris iki šiol nesidžiaugtų visais gyvenimo malonumais, jeigu ne inksto transplantacija, su kuriuo gyvena jau pusę metų. Po transplantacijos M.Vitunskiui gyvenimas apsisuko 180 laipsnių kampu, o tai, ką teko jam išgyventi ir kaip viskas pasikeitė, jis papasakojo Nacionaliniam transplantacijos biurui prie Sveikatos apsaugos ministerijos. M.Vitunskis sirgo inkstų policistozė. Tai paveldima inkstų liga, kai normalų inkstų audinį pakeičia daugybinės cistos, skysčio pripildyti dariniai, kurių dydis labai įvairus. Šią ligą Mindaugas paveldėjo iš savo mamos, nuo kurios ji mirė būdama vos 43…
„Dantų tiesinimo centro“ įkūrėjai siekia, kad Lietuva daugiau šypsotųsi
Sakoma, kad besišypsantis žmogus gali užkariauti pasaulį. Deja, ne visi tą daro plačiai ir drąsiai… Ar žinojote, kad net 7 iš 10 žmonių dantys nėra idealiai tiesūs? Tai kelia didelį diskomfortą ir gerokai sumažina pasitikėjimą savimi. Išspręsti šią problemą ir padėti žmonėms plačiai nusišypsoti siekia neseniai duris atvėrusio „Dantų tiesinimo centro“ įkūrėjai. Siekia grąžinti žmonėms gyvenimo džiaugsmą Netiesūs dantys nėra vien estetinė problema. Netaisyklinga dantų padėtis lemia nemažai įvairių bėdų – nepatogumus kramtant ir kalbant, dantys itin greitai dėvisi, juos sunku išvalyti, todėl jie genda, gali būti traumuojamas žandikaulio sąnarys, ilgainiui gali atsirasti skausmas. Tokių atvejų labai daug, žmonėms būtinas gydymas, o įstaigų, kurios specializuotųsi būtent dantų tiesinimo srityje, mūsų…
Vaistinės žengia tvarumo link: atsisakys 1 mln. per metus sunaudojamų plastikinių maišelių
Liepos 3 d. minimos Tarptautinės dienos be plastikinių maišelių išvakarėse vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ atsisako plastikinių ir pereina prie aplinkai draugiškesnių popierinių maišelių. Tai reiškia, jog į aplinką nebepateks maždaug 1 mln. per metus šio tinklo pirkėjų įsigyjamų plastikinių mažai irių maišelių. „Nors įsigaliosianti Europos Sąjungos vienkartinio plastiko mažinimo direktyva neapima plastikinių pirkinių maišelių draudimo, tačiau esame įsitikinę, jog toks aplinkai draugiškas pokytis yra ne tik savalaikis, bet ir labai svarbus tiek mums patiems, tiek klientams. Tyrimai rodo, kad plastikinius maišelius pirkiniams jau dabar naudoja vos kas penktas pirkėjas, o jų skaičius ateityje tik mažės“, – įsitikinusi vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė. Paskatino visuomenės požiūrio pokytis Bendrovės…
Diabetas padėjo sukurti efektyvų vaistą nutukimui gydyti
Jie dažniau serga, jiems sunkiau tikėtis paaukštinimo darbe, iš jų neretai pasišaipo aplinkiniai… Covid-19 jiems taip pat buvo negailestingas – susirgę šia liga jie du kartus dažniau yra hospitalizuojami ir net 48 proc. dažniau ši liga jiems baigiasi mirtimi. Apie ką mes čia kalbame? Kas tie jie? Garantuojame, Jūs tokių pažįstate, tai – nutukimu sergantys žmonės. „Norėjau įsidarbinti banke, bet man buvo pasakyta: „Nesusitvarkai su savo kūnu, tai kaip susitvarkysi su darbu“, – pasakojo labai apkūni moteris. Istorija ne iš Lietuvos, bet panašių užuominų, teko girdėti, apkūnūs žmonės sulaukia ir mūsų šalyje. O užsienyje atliktų tyrimų bei apklausų rezultatai atskleidžia, kad apkūnieji dažniau atleidžiami iš darbo, jiems mokamas mažesnis atlyginimas…
Ieško naujų pagalbos metodų vienišiems: galima išeitis – šunų terapija
Jungtinėse Valstijose startavo mokslinis tyrimas, kurio tikslas – išanalizuoti, kaip gyvūnų terapija gali padėti sumažinti vienišumo jausmą ir, tikėtina, atrasti naujų pagalbos metodų ligoninėse gydomiems vyresnio amžiaus pacientams. Studiją, kuri gali padėti įveikti pandemijos ir socialinės distancijos nulemtas neigiamas pasekmes vyresnio amžiaus visuomenės nariams, inicijavo Virdžinijos Sandraugos universiteto (Virginia Commonwealth University, JAV) Medicinos mokyklos Žmonių ir gyvūnų sąveikos centras. „Tikimės, kad ši studija leis moksliniais argumentais pagrįsti poveikį, kurį šunų terapija turi vienišiems pacientams. Iki šiol šioje srityje dominavo atsitiktiniai pavyzdžiai, jiems stigo mokslinio apibendrinimo, tad mes keliame kartelę ir norime atlikti išsamesnį tyrimą“, – teigė VCU žmonių ir gyvūnų sąveikos ekspertė Nancy Gee. Naująją studiją remia „Mars“ korporacijos padalinys…
Kodėl žodžiai „psichas“, „beprotis“, „nesveikas“ atneša mums daugiau žalos, negu galvojame?
Teksto autorė: Karilė Levickaitė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Ar teko kada grįžus namo po įtemptos darbo dienos skųstis namiškiams, kad sukonfliktavote su „šyziku“ bendradarbiu? Arba gūžčioti pečiais, esą kaimynė visai „išprotėjo“, nes net neketina skiepytis ir tiki sąmokslų teorijomis. O pažiūrėjus vakaro žinias su siaubu pareikšti, kad kaimyninės šalies apsišaukėlis prezidentas yra tikras „psichas“ – suprask, agresyvus ir neprognozuojamas. Mums tarsi intuityviai aišku, kaip naudoti tokius epitetus, ir net nesusimąstome, iš kur jie atėję ir kodėl vartojami. Tačiau kai patiriame psichikos sveikatos sunkumus ar sutrikimus, visai nenorime būti vadinamais „bepročiais“ ar kad mūsų šalintųsi. Taip pat nenorime, kad taip būtų vadinami mūsų vaikai, broliai, seserys, gyvenimo partneriai ar…
Profesorė atsako, kodėl Lietuvą vis dar kamuoja širdies ligos: teisinga diagnozė ir vaistų receptas dar negarantuoja gydymo sėkmės
Lietuvoje nuolat daugėja sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Lietuvos higienos instituto duomenimis, prieš dvidešimtmetį, 2001 m., užregistruota apie 703 tūkst. susirgimų šiomis ligomis, 2020 m. – jau daugiau kaip 1,16 mln. susirgimų. Nors diagnostikos ir gydymo metodai mūsų šalyje prilygsta geriausioms pasaulio praktikoms, gydytojai teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantys rizikos veiksniai kontroliuojami dar nepakankamai. „Viena pagrindinių nemažėjančio susirgimų skaičiaus priežasčių yra didelis rizikos veiksnių, tokių kaip arterinė hipertenzija, padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, nejudra bei metabolinis sindromas, dažnis ir vis dar nepakankama jų korekcija. Gydytojai turi sparnuotą posakį, jog pacientai gydosi echoskopijomis, o ne keisdami gyvenseną ir vartodami paskirtus vaistus. Diagnozė svarbi, bet ne mažiau…
Pandemijos padariniai lietuvių psichikai: kas penktą kankinantis nuovargis, nerimas ir liūdesys
Daugiau nei metai su pandemija ir koronaviruso grėsme turėjo reikšmingos įtakos ne tik šalies ekonomikai, bet ir gyventojų emocinei savijautai. Maždaug vienas iš penkių (18 proc.) Lietuvos gyventojų savo psichologinę būklę vertina prastai arba labai prastai, o 45 proc. pripažįsta, kad pandemijos metu jų emocinė savijauta suprastėjo. Tokius duomenis atskleidė draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje iniciatyva tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta šalies gyventojų apklausa. Patiria nuovargį ir daugiau nerimo Beveik ketvirtadalis (24 proc.) reprezentatyvios apklausos dalyvių atskleidė, kad labai dažnai arba visuomet be jokios priežasties jaučiasi pavargę, o 27 proc. pripažino, kad per pandemiją tokia būsena pasireiškė dažniau nei įprastai. Be priežasties nuovargį dažniau nei vyrai (20 proc.) jaučia moterys (28 proc.).…