Nuo pačių jauniausių dienų, vaikai visuomet buvo linkę vakarus leisti prie televizoriaus ekranų. Tiesa, prieš gerus dvidešimt metų, ne kiekvienas galėjo pasidžiaugti tokia prabanga. Kad ir kaip ten bebūtų, mano manymu, kiekvienas pilietis savo vaikystę dalinai asocijuoja su animaciniais filmukais – juk jie, iš tiesų, išmokė mus kaip elgtis vienoje, ar kitoje situacijoje – senoji animacija suformavo mums tam tikrą vertybių sluoksnį – tuo galėtume tik pasidžiaugti.
Deja, tačiau šiuolaikiniai vaikai nepatirs tokių malonumų, kuriuos patyrėme mes, žiūrėdami senąją animaciją. Jie patirs savo kartos džiaugsmus – pripažinkime, dabartiniai animaciniai filmukai formuoja visiškai kitokią vaikų pasaulėžiūrą. Iš vienos pusės, negalėtume sakyti, jog tai yra blogai, kadangi kartos negali stovėti vietoje – tiek jos, tiek pats pasaulis nuolat kinta, tuo pačiu ir pasaulėžiūra bei vertybių samprata. Žvelgiant iš kitos pusės, sunku pasakyti, jog kitimas yra į gerąją pusę – tiesiog, šiais laikais, tėvai turi daugiau darbo įdėti į vaikų auklėjimą, kadangi animacijos filmukuose nėra vaizduojamos pamokančios situacijos – dabartinėje animacijoje šmeižuoja muštynių, kovų scenos.
Kodėl taip nutiko, kad viskas, tarytum, apsivertė aukštyn kojom? Atsakymo ilgai ieškoti nereikia – iš tiesų, kaip minėjau, pasaulis nestovi vietoje, o ypač technologijos. Senoji animacija dabartiniams vaikams atrodo, drįsčiau teigti, banali, nuobodi, nieko neišsiskirianti. Dalinai taip nutiko todėl, jog tobulėjant technologijoms, dabartiniai filmukai yra nupiešiami kur kas greičiau, paprasčiau ir svarbiausia – gražiau. Dabartinė animacija išgauna tokius atspalvius, tokią vaizdinę raišką, jog vaikučių akytės tiesiog prilimpa prie ekrano.
Kad ir kaip ten bebūtų, negalėtume teigti, jog visi dabartiniai animaciniai filmukai yra absurdiški. Labai džiugu, jog didžiosios kino studijos stengiasi ir išleidžia animacinius video filmus, kurie ne tik turi gilią prasmę, tačiau ir yra įdomūs bei modernūs. Tokių pavyzdžių, iš tiesų, yra daugybė – vienas iš žinomiausių – „Ledynmetis“. Visa bėda yra tame, jog tiek dabartiniuose multfilmuose, tiek paprasčiausiose serialuose yra naudojamos komercinės priemonės, kuriomis siekiama, tiesiog, išgauti kuo didesnį pelną iš filmo kūrimo, visai neatsižvelgiant į žiūrovų sampratos ir vertybių kitimą. Tiesa, kaip minėjau, ne su visais filmais taip yra – bent tuo galima pasidžiaugti.
Taigi, viską apibendrinant, iš tiesų būtų galima teigti, jog senoji animacija yra beveik nepakeičiama. Tiesa, pagrindo keisti taip pat nėra – su kiekviena karta ateina ir naujos idėjos, nauji pasiekimai, naujos technologijos, kurios vienaip ar kitaip paveikia tiek žmonių sampratą, tiek vertybes. Tiesiog, reikėtų tikėtis, jog animacinių filmų kūrėjai pasistengs puoselėti vertybes ir jas demonstruoti filmuose taip, kaip tai darė senoji animacija.
