2021 m. kovo 24 d. pranešimas žiniasklaidai
Šiandien Seimo Ekonomikos komitetas posėdyje (vykusiame nuotoliniu būdu) vienbalsiai pritarė elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos sukūrimą įgalinančių įstatymų projektų paketui (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-240, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 5 straipsnio, 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-241, Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 2, 5, 6, 8, 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-242).
Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos sukūrimas – viena iš Lietuvos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinųjų sąlygų, leidžiančių spręsti inercijos palaikymo problemą elektros energetikos sistemoje įrengiant greitai galią gebančius keisti galios šaltinius. Viena iš tokių technologijų yra bateriniai elektros energijos kaupimo įrenginiai. Todėl Lietuvos elektros energetikos sistemoje siūloma įrengti 200 MW suminės galios elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą, kaip santykinai greitai įgyvendinamą priemonę, maksimaliai sumažinančią esamos priklausomybės nuo IPS / UPS sistemos lemiamas grėsmes.
Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos įrengimo tikslingumas yra grindžiamas šiais esminiais argumentais: ji gali būti įrengta ir pradėta eksploatuoti greičiau lyginant su bet kokių kitų galios šaltinių įrengimu (numatoma, kad ji gali būti įrengta jau 2021 m. – joks kitas analogiškos galios įrenginys, pvz., 200 MW įrengtosios galios elektrinė, negalėtų būti pastatytas ir pradėtas eksploatuoti per tokį trumpą laiką); jos teikiama izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslauga galėtų būti aktyvuota greičiau nei per vieną sekundę, t. y. greičiau nei bet kuris kitas šiuo metu Lietuvos elektros energetikos sistemoje veikiantis galios šaltinis, ir palaikyti sistemos stabilumą bent 20 minučių, per kurias būtų aktyvuoti rezerviniai elektros energijos gamybos pajėgumai, įskaitant Lietuvos elektrinę ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Šios 20 minučių, priklausomai nuo aplinkybių, galėtų būti lemiamos, išsaugant stabilų ir patikimą Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą ir galimai išvengiant jos dalinio ar visiško darbo sutrikimo.
Elektros energijos kaupimo įrenginių sistema galėtų teikti izoliuoto darbo rezervo paslaugą elektros energetikos sistemai tiek izoliuoto sistemos darbo metu (t. y., sistemai atsijungus nuo IPS / UPS sistemos ir veikiant „salos“ režimu), tiek ir prevenciškai ruošiantis izoliuotam sistemos darbui (t. y., sistemai dirbant sinchroniniu režimu su IPS / UPS sistema, bet ruošiantis galimam izoliuotam darbui). Jos techninės ypatybės, įgalinančios greitai aktyvuoti jos teikiamą izoliuoto darbo rezervo paslaugą, leistų suvaldyti dėl perėjimo į sistemos izoliuotą darbą kylančias sistemos darbo sutrikdymo rizikas.
Įgyvendinus elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą ir Lietuvos elektros energetikos sistemai pradėjus stabilų darbą su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniu režimu, elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos poreikis teikti sistemai izoliuoto darbo rezervo paslaugą pasibaigtų, tačiau jos įrenginiai juos valdančio elektros energijos rinkos dalyvio (ar kelių rinkos dalyvių) būtų naudojami teikiant elektros energijos kaupimo paslaugas rinkos sąlygomis.
Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos veikimas elektros energijos rinkoje labai padidintų jos likvidumą, konkurencingumą ir atsparumą neigiamiems išorės veiksniams ne tik Lietuvos, bet viso Baltijos regiono mastu ir elektros energijos rinkoje ateityje taptų labai reikšmingu veiksniu kaupiant elektros energijos gamybos piko laikotarpiu iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją ir ją atiduodant į elektros tinklus didžiausio elektros energijos vartojimo poreikio metu. Taip pat būtų užtikrinamas elektros energetikos sistemos darbo stabilumas, patikimumas ir elektros energijos tiekimo saugumas, mažinama priklausomybė nuo trečiųjų šalių politinių sprendimų ir veiksmų ar neveikimo, mažinamas energetikos veiklos poveikis aplinkai ir klimato kaitai bei siekiami strateginiai dekarbonizacijos tikslai.
Ekonomikos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė,
tel. 239 6756, el. p. rasa.duburaite@lrs.lt
Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
