Seimas svarsto įteisinti galimybę Lietuvos teismams kreiptis į EŽTT

Vakar Seimas po pateikimo pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui ratifikuoti du Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolus, kuriems įsigaliojus būtų pagerintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) darbo efektyvumas bei išplėsta EŽTT kompetencija.
Įstatymo projekte siūloma ratifikuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolai Nr. 15 ir Nr. 16, kuriais iš dalies keičiama ši Konvencija.
Konvenciją papildantis Protokolas Nr. 16 suteikia valstybių aukščiausiems teismams ir tribunolams teisę kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti patariamąją nuomonę dėl principinio klausimo, susijusio su Konvencijoje ar jos protokoluose įtvirtintų teisių ir laisvių aiškinimu bei taikymu.
„Įsigaliojus šiam Protokolui bus įteisinta galimybė Lietuvoje Konstituciniam Teismui, Aukščiausiajam Teismui ir Vyriausiajam administraciniam teismui kreiptis į Strasbūro teismą konsultacijos, kai konkrečioje byloje kils abejonių, ar nebuvo pažeistos žmogaus teisės. Esant tokiai tvarkai mūsų šalyje turėtų sumažėti žmogaus teisių pažeidimų atvejų“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Taip pat Seimui pateikti svarstyti ir Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių bylų teisenos įstatymo, Konstitucinio Teismo įstatymo bei Teismų įstatymo pakeitimų projektai, kuriuos priėmus bus sudarytos sąlygos trims teismams kreiptis konsultacijos į EŽTT.
Konvenciją papildančio protokolo Nr. 15 nuostatomis siekiama pagerinti ir išlaikyti EŽTT darbo efektyvumą. Į Konvencijos preambulę įrašytas kertinis Konvencijos mechanizmo subsidiarumo principas bei jį atspindinti EŽTT praktikoje suformuota valstybių nuožiūros laisvės doktrina.
Be to, Protokole Nr. 15 numatytos kelios svarbios naujovės: nuo 6 iki 4 mėnesių sutrumpės terminas, per kurį nuo paskutinio nacionalinio teismo sprendimo priėmimo turi būti paduota peticija EŽTT, atimama galimybė bylos šalims prieštarauti Strasbūro teismo kolegijos sprendimui perduoti bylą nagrinėti Didžiajai Kolegijai, kai byla kelia sudėtingą EŽTK ir jos protokolų aiškinimo klausimą arba kai klausimo svarstymas gali sąlygoti nesuderinamumą su ankstesniu EŽTT sprendimu, taip pat panaikinama išlyga dėl individualios peticijos nepriimtinumo pagrindo, kai pareiškėjas nepatyrė didelės žalos.
Šiuo metu Protokolą Nr. 15 yra pasirašiusios 39 valstybės, o Protokolą Nr. 16 – 16 valstybių.
Pažymėtina, kad Protokolas Nr. 15 įsigalios tik tada, kai visos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos susitariančios šalys išreikš savo sutikimą būti saistomos šio protokolo, o Protokolas Nr. 16 įsigalios, kai bent 10 valstybių išreikš savo sutikimą.