Pranešėjų apsaugos sistemai – geriausios tarptautinės patirties teisinis pagrindas

Asmenys, pranešę apie korupcinio pobūdžio veiksmus ar sunkesnius nusižengimus, bus apsaugoti nuo bet kokio galimo neigiamo poveikio ar pasekmių darbe.
Teisingumo ministerijos specialistai kartu su Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovais pradėjo rengti pranešėjų apsaugos sistemos projektą, pagrįstą geriausia šios srities kitų šalių teisine praktika ir Lietuvos patirtimi.
„Valstybė privalo branginti ir saugoti pilietiškus žmones, kurie, matydami negeroves, nesitaiksto ir netyli, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė. – Pranešėjų apsaugos sistema turi būti veiksminga ir aiški, kad žmogus, prisidėjęs prie kovos su korupcija, jautųsi saugus, darbovietėje jam nekiltų problemų.“
Vienas šios apsaugos sistemos tikslų – sukurti tvarų ir patikimą pranešimų kanalą, kuriuo būtų teikiama informacija. Teisingumo ministerija parengė anoniminį klausimyną ir išsiuntė jį daugiau kaip dviem šimtams Lietuvos institucijų, kad jų darbuotojai įvertintų sukauptą bendradarbiavimo su visuomene patirtį. Gauti atsakymai padės nustatyti ir spręsti, kokie pokyčiai ir teisinis reglamentavimas yra būtini Lietuvoje.
Airija, Australija, JAV, Kanada, Vokietija ir kitos šalys, sėkmingai taikančios pranešėjų apsaugos sistemą, naudoja kompleksines priemones, skatinančias žmonių nepakantumą korupcijai, kovą su įvairių formų piktnaudžiavimu. Pavyzdžiui, apie įtartinus korupcinius veiksmus pranešusiam asmeniui nekeliamas jo atsakomybės klausimas, jis nelaikomas susaistytu sutartimi dėl konfidencialumo, jo negalima atleisti iš darbo ar kaip nors diskriminuoti.
Reikalingų teisės aktų projektus numatoma parengti per šiuos metus.