Lietuviai zoologijos sode Kaune per gyvenimą dažniausiai apsilanko tris kartus – patys būdami vaikai, vėliau su savo pačių vaikais, o dar vėliau – su anūkais. Tokius duomenis atskleidžia Lietuvos zoologijos sodo tinklalapyje atlikta apklausa. Tačiau netrukus, situacija gali visiškai pasikeisti. Planuojama, jog pasitelkiant Europos Sąjungos (ES) lėšas, iki 2020 m. zoologijos sodas gali tapti ne tik vienu moderniausių regione, bet ir patrauklia rekreacijos vieta.
Senieji voljerai – neatitinka reikalavimų
2013 metų rugsėjį turėtų būti baigta zoologijos sodo teritorijos galimybių studija bei detalusis planas, iš kurių turėtų paaiškėti, kokių tiksliai investicijų reikėtų, norint pagerinti tiek gyvūnų laikymo sąlygas, tiek ir sukurti patrauklią aplinką sodo lankytojams. Kai kurių gyvūnų, laikomų sode, voljerai statyti kone prieš pusę šimtmečio, tačiau iki šiol, dėl lėšų stokos, jie remontuoti iš esmės tik kosmetiškai. Vien, pavyzdžiui, norint tinkamai sutvarkyti baltojo lokio gyvenamąją aplinką – prireiktų apie milijono litų.
Nemaža dalis Lietuvos zoologijos sodo voljerų bei kitų zonų – įrengtos arba statytos sovietmečiu. Tuo metu vyravo visiškai kitokie standartai gyvūnų laikymui bei eksponavimui, taip pat ir švietimui apie aplinką.
„Tai lemia, jog šiuo metu mūsų zoologijos sodas nevisiškai atitinka vieno svarbiausių Europos Sąjungos dokumentų, reglamentuojančių tokių įstaigų veiklą, reikalavimus. Tai taip pat viena iš priežasčių, kodėl buvo pasirašyta sutartis dėl galimybių studijos bei detaliojo plano rengimo“, – sako LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Struktūrinių projektų skyriaus vedėjas Saulius Vasiliauskas.
Pasak jo, APVA ir Lietuvos zoologijos sodas dar birželio mėnesį pasirašė finansavimo sutartį, remiantis kuria 260 tūkst. Lt iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų skirta projekto „Lietuvos zoologijos sodo teritorijos galimybių studijos ir detaliojo plano parengimas“ įgyvendinimui. Šis dokumentas bus pradėtas rengti gruodžio mėnesį, o šiuo metu – vyksta konsultacijos tiek su gyventojais internete, tiek su specialiai suburta darbo grupe, sudaryta iš zoologijos sodo, Aplinkos ministerijos, Kauno savivaldybės ir kitų specialistų.
Sekantis etapas – tikslios investicijos
Finansavimas teritorijos galimybių studijos bei detaliojo plano parengimui skirtas pagal 2007 – 2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Visuomenės informavimo apie aplinką sistemos sukūrimas ir plėtra“. Įgyvendinus šį projektą – paaiškės tikslios investicijos, kurios leistų Lietuvos zoologijos sode sukurti aplinką atitinkančią tiek gyvūnų gerovės, visuomenės švietimo reikalavimus, tiek padėtų zoologijos sodui tapti integralia gamtos išsaugojimo procesų dalimi.
„Šiuo metu vykstantis etapas – labai svarbus, nes nuo jo priklausys, kaip ateityje galės keistis Lietuvos zoologijos sodas. Tik įgyvendinus jį bus galima pereiti prie kito etapo – techninių projektų rengimo, o vėliau – paraiškos Europos Sąjungos 2014 – 2020 m. paramos laikotarpio finansavimui gauti. Šios lėšos jau būtų naudojamos konkretiems rekonstrukcijos, atstatymo bei statybos darbams ir, tikėtina, užtruktų apie penkerius metus“, – sako Saulius Vasiliauskas.
S. Vasiliauskas primena, jog zoologijos sodas, kaip ir kiekviena aplinkos dalis – itin smarkiai susijęs ir su greta esančiais objektais. Dėl šios priežasties, galvojant apie kone Kauno centre įsikūrusio sodo atnaujinimą – nepamirštamas ir šis aspektas: „Pavyzdžiui, APVA darbuotojams lankantis viename iš darbo grupės susitikimų, aptartas Girstupio upelio panaudojimo zoologijos sodo poreikiams klausimas. Kartu, bandyta ieškoti sprendimo, kuris padėtų išspręsti gana įsisenėjusią problemą – į upelį patenka aukščiau sodo teritorijos gyvenančių kauniečių nuotekos“.
Ši problema gali būti išspręsta tik gyventojams jungiantis prie centralizuotų vandens tiekimo bei nuotekų valymo sistemų, o tai – ne tik vienas iš valstybės prioritetų aplinkosauginėje srityje, tačiau ir dar viena APVA prižiūrimų bei Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų grupė.
Atsinaujinusiame sode – gamtosaugos pamokos
Remiantis Tarybos direktyva, zoologijos sodas – tai teritorija su specialiais įrenginiais, kurioje laikomi ir visuomenei eksponuojami laukiniai gyvūnai. Šiuo metu Lietuvos zoologijos sodas neatitinka dviejų svarbiausių šios direktyvos reikalavimų, nes esamas funkcinis ekspozicinis modelis neužtikrina tinkamų gyvūnų gyvenimo sąlygų bei visuomenės švietimo ir mokymo biologinės įvairovės apsaugos srityje.
„Atnaujinus Lietuvos zoologijos sodą ne tik atsirastų galimybė pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas, bet ir suteikti daugiau malonumo bei žinių sodo lankytojams. Jau gana seniai zoologijos soduose vyrauja tradicija sukurti kuo natūralesnes sąlygas, kur įmanoma – atsisakyti storų grotų, sukurti gyvūnams tam tikrų užsiėmimų, žaidimų. Kartu, būtų atnaujinta informacija apie konkrečią rūšį, paplitimą, gyvenamą teritoriją ir pan.“, – pasakoja Lietuvos zoologijos sodo atstovas Rimantas Zajankauskas.
Be to, jo teigimu, užsienyje zoologijos sodai gana dažnai tampa aplinkosauginių konferencijų ir šeimos švenčių ar tiesiog laisvalaikio vieta. Sukūrus tinkamą infrastruktūrą, toks galėtų tapti ir Kaune įsikūręs sodas. „Pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis atsirastų galimybė finansuoti ir tam tikrus renginius. Pavyzdžiui, atvirų durų dienas ar biologijos pamokas moksleiviams“, – užsimena R. Zajankauskas.
Neatmetama galimybė, jog renovavus 15,9 ha teritoriją užimantį Lietuvos zoologijos sodą – jis gali tapti dar didesnis nei yra šiuo metu. Be to, planuojama, kad prieš pradedant renovaciją bus peržiūrėtas ir laikomų gyvūnų bei rūšių kiekis. Tam tikrų retų arba egzotiškų gyvūnų skaičius, tikėtina, bus didinamas, mūsų regione dažnai pasitaikančių – mažinamas, siekiant sukurti palankiausias sąlygas esamiems augintiniams, o lankytojas eksponuoti įdomiausią laukinės gamtos gyventojų spektrą.
Įdomūs faktai
– Lietuvos zoologijos sodas įkurtas 1938 metais.
– Pagal plotą bei gyvūnų skaičių jis galėtų būti prilygintas vidutiniam Europos zoologijos sodui.
– Šiuo metu sode laikoma daugiau nei 2000 gyvūnų, atitinkančių 250 rūšių.
– Zoologijos sodo plotas – 15,9 hektaro.
– Nuo 1985 m. zoologijos sodas dalyvauja Europos retų ir nykstančių gyvūnų rūšių veisimo programose.
– Šiuo metu Lietuvos zoologijos sode veisiami ir į laisvę paleidžiami baliniai vėžliai, didieji apuokai ir lūšys.