Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį, būdamas pavaldus darbdaviui, darbuotojas įsipareigoja jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutarčių rūšių nustatymas ir jų diferencijuotas reguliavimas – tai galimybė įgyvendinti lanksčias darbo organizavimo formas, kurios šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis didina gyventojų užimtumą, įmonių ekonominį efektyvumą ir konkurenciją. Darbo kodekse įtvirtintos šios darbo sutarties rūšys: neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi; darbo keliems darbdaviams; sezoninio darbo. Terminuota darbo sutartis (Darbo kodekso 67–69 straipsniai)Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad Darbo kodeksas nedraudžia sudaryti terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams, tik jų negali būti daugiau kaip…

Finansų ekspertai sako, kad žmonės dažnai nesusimąsto, kaip ilgai reikės gyventi gaunant pensiją, ir laiku nesiima priemonių, kurios senatvėje dešimtmetį, du, o kartais ir tris užtikrintų orų gyvenimą. „Sodra“ prognozuoja, kad netrukus daugiau nei 50 proc. žmonių Lietuvoje pensijoje gyvens dar vidutiniškai 20 metų. Šiuo metu Lietuvoje vyrų vidutinė gyvenimo trukmė siekia 70 metų, moterų – 79 metus, tad pernelyg nesigilinant gali atrodyti, kad prognozuojama gyvenimo trukmė pensijoje neatitinka realybės. Vis dėlto statistika rodo, kad pensijos sulaukę vyrai šalyje vidutiniškai gyvena dar 15 metų, moterys – 20 metų., o senatvės pensiją Lietuvoje gauna per 600 tūkst. žmonių. 2024-aisiais senatvės pensijos amžius moterims yra 64 metai ir 4 mėn., vyrams –…

Su vienu didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų „Realco“ susijusi UAB „Sostinės bokštai“ itin sėkmingai išplatino verslo centro „Hero“ statybų finansavimui skirtą ketvirtąją, viešą obligacijų emisijos dalį. Jos metu buvo planuota pritraukti 4 mln. eurų, tačiau sulaukus didelio investuotojų susidomėjimo, buvo nutarta sumą pakelti iki 13,6 mln. eurų. Ketvirtoji obligacijų emisijos dalis buvo pradėta platinti rugpjūčio 19 d. Jos metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos investuotojai galėjo įsigyti iki 2 m. trukmės skolos vertybinius popierius, už kuriuos kas pusmetį bus išmokama 6 mėn. EURIBOR + 6 % metinė palūkanų norma. Nominali vienos obligacijos vertė – 1 tūkst. eurų, o jų išpirkimo galutinė data – 2026 m. gegužės 18 d. Bendrovių „Realco“…

Su vienu didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų „Realco“ susijusi UAB „Sostinės bokštai“ itin sėkmingai išplatino verslo centro „Hero“ statybų finansavimui skirtą ketvirtąją, viešą obligacijų emisijos dalį. Jos metu buvo planuota pritraukti 4 mln. eurų, tačiau sulaukus didelio investuotojų susidomėjimo, buvo nutarta sumą pakelti iki 13,6 mln. eurų. Ketvirtoji obligacijų emisijos dalis buvo pradėta platinti rugpjūčio 19 d. Jos metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos investuotojai galėjo įsigyti iki 2 m. trukmės skolos vertybinius popierius, už kuriuos kas pusmetį bus išmokama 6 mėn. EURIBOR + 6 % metinė palūkanų norma. Nominali vienos obligacijos vertė – 1 tūkst. eurų, o jų išpirkimo galutinė data – 2026 m. gegužės 18 d. Bendrovių „Realco“…

Daugiau nei 40 Lietuvos gynybos sektoriaus įmonių ir organizacijų dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos gynybos sektoriaus verslo misijoje Varšuvoje. Trijų dienų verslo misijos metu lietuviai buvo supažindinti su Lenkijos gynybos ekosistema, dalyvavo MSPO parodoje ir Lenkijos-Lietuvos verslo forume. Forume atidarymo kalbas sakė ir diskusijoje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Lenkija skiria didelį dėmesį savo gynybos pramonės plėtrai, naujų paslaugų ir inovacijų kūrimui – 2024 metais Lenkijos gynybos biudžetas viršijo 4 proc. BVP. Planuojama, kad iki 2025 metų gynybos išlaidos išaugs iki 5 proc. BVP. Toks spartus augimas yra puiki proga kurti dvišalius gynybos projektus, o Lietuvos verslams atverti duris į Lenkijos gynybos rinką“, – teigia ekonomikos…

Daugiau nei 40 Lietuvos gynybos sektoriaus įmonių ir organizacijų dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos gynybos sektoriaus verslo misijoje Varšuvoje. Trijų dienų verslo misijos metu lietuviai buvo supažindinti su Lenkijos gynybos ekosistema, dalyvavo MSPO parodoje ir Lenkijos-Lietuvos verslo forume. Forume atidarymo kalbas sakė ir diskusijoje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Lenkija skiria didelį dėmesį savo gynybos pramonės plėtrai, naujų paslaugų ir inovacijų kūrimui – 2024 metais Lenkijos gynybos biudžetas viršijo 4 proc. BVP. Planuojama, kad iki 2025 metų gynybos išlaidos išaugs iki 5 proc. BVP. Toks spartus augimas yra puiki proga kurti dvišalius gynybos projektus, o Lietuvos verslams atverti duris į Lenkijos gynybos rinką“, – teigia ekonomikos…

Daugiau nei 40 Lietuvos gynybos sektoriaus įmonių ir organizacijų dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos gynybos sektoriaus verslo misijoje Varšuvoje. Trijų dienų verslo misijos metu lietuviai buvo supažindinti su Lenkijos gynybos ekosistema, dalyvavo MSPO parodoje ir Lenkijos-Lietuvos verslo forume. Forume atidarymo kalbas sakė ir diskusijoje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Lenkija skiria didelį dėmesį savo gynybos pramonės plėtrai, naujų paslaugų ir inovacijų kūrimui – 2024 metais Lenkijos gynybos biudžetas viršijo 4 proc. BVP. Planuojama, kad iki 2025 metų gynybos išlaidos išaugs iki 5 proc. BVP. Toks spartus augimas yra puiki proga kurti dvišalius gynybos projektus, o Lietuvos verslams atverti duris į Lenkijos gynybos rinką“, – teigia ekonomikos…