• Laisvalaikis

    Į didžiausią savo karjeroje turą besileidžiantis komikas E. Jasaitis: „Komedijoje reikia trijų dalykų – būti charizmatiškam, ambicingam ir turėti ką pasakyti“

    Prieš ketverius metus spontaniškai ant „atviro mikrofono“ scenos užlipęs komikas Evaldas Jasaitis jau netrukus leisis į savo karjeroje didžiausią „stand-up“ komedijos turą. Anot jaunojo komiko, kiekvieną naują programą sukurti tampa vis sunkiau – atrodo, kad pakartoti sėkmės ir parašyti juokingesnės bei įdomesnės programos jau nebepavyks. „Tačiau pabuvęs gailesčio savęs kokone, suprantu, kad vis tiek reikia sėsti prie tuščio lapo ir dirbti“, – apie kūrybines peripetijas atvirauja Evaldas. „Stand-up“ komedija – laisva, tiesmuka ir be jokių kaukių E. Jasaitis džiaugiasi, kad „stand-up“ komedijos žanras pastaraisiais metais Lietuvoje sulaukia itin daug populiarumo, o dažnai rengiami „atviro mikrofono“ formato vakarai padeda atrasti naujus komedijos talentus. „Šis žanras yra labai artimas ir lengvai suprantamas…

  • Mokesčių naujienos

    Gruodį euro zonos infliacija paspartėjo. Ar tai pakeis Europos Centrinio Banko palūkanų politiką?

    Komentaras žiniasklaidai Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas 2024 m. sausio 10 d. Pirmosios 2024 m. sausio savaitės pabaigoje analitikai ir rinkos dalyviai nekantriai laukė praėjusių metų gruodžio euro zonos infliacijos duomenų. Dėl ženklaus infliacijos euro zonoje sulėtėjimo rudenį praėjusių metų pabaigoje buvo vis agresyviau piešiamas bazinių palūkanų karpymo euro zonoje scenarijus. Gruodžio euro zonos infliacijos paspartėjimas buvo kiek mažesnis nei tikėjosi rinka, o grynoji infliacija toliau lėtėjo ir buvo mažiausia per 21 mėnesį. Ekspertai, kuriuos reguliariai apklausia „Bloomberg“, ir toliau piešia agresyvias bazinių palūkanų ir EURIBOR mažėjimo prognozes euro zonai, tačiau koją šioms prognozėms gali pakišti keletas rizikos faktorių. Infliacijos paspartėjimas, tikėtina, laikinas Vasaros pabaigoje ir rudenį infliacija euro zonoje…

  • Verslas

    „Women Go Tech” IT specialistus ir IT dirbti norinčias moteris kviečia į tarptautinę mentorystės programą

    Neseniai atliktas „Unicorns Lithuania“ tyrimas atskleidė, kad iki 2025 metų Lietuvos IRT sektoriuje trūks 7600 specialistų. Tokia pati problema aktuali yra ir visoje ES. Atliepdama IT specialistų paklausos iššūkius ir siekdama skatinti lyčių įvairovę sektoriuje, organizacija „Women Go Tech“ IT specialistus ir IT dirbti norinčias moteris kviečia prisijungti prie tarptautinės mentorystės ir mokymosi programos „Acceleration”.  Ši programa patyrusiems IT specialistams suteikia galimybę tapti mentoriais, o karjerą technologijų srityje norinčioms pradėti moterims – programos ugdytinėmis.  Norintys tapti mentoriais kviečiami registruotis iki vasario 5, o norinčios patekti į pirmąją ugdytinių grupę, iki kovo 4 d. Mentorystė: 2024-ųjų IT sektoriaus varomoji jėga „Women Go Tech“ organizacijos direktorė Jarūnė Preikšaitė tikina, kad 2024-ais metais…

  • Verslas

    Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams, o ne automobiliams

    Jei įsivaizduojate tipinį daugiabučių rajono kiemą, tikriausiai mintyse iškyla asfaltuotos automobilių aikštelės vaizdas. O žiemą apsnigtuose daugiabučių kiemuose vietos automobiliams net neužtenka, todėl vairuotojai palieka juos ant takų ar pievelių. Ar gali kiemas būti kitoks? Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ didmiesčiuose įgyvendina Suomijoje gimusią koncepciją „Daugiau gyvybės kiemuose“, kurioje dėmesys tenka ne automobiliams, o žmonėms ir kaimyniškam bendruomeniškumui. Automobiliai svetainėje „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta šalies didmiesčių gyventojų apklausa parodė, kad 76 proc. didmiesčių gyventojų nurodė, kad jiems svarbi yra darni ir saugi kaimynystė, bendruomeniškumas.  „Žmogaus įpročiams ir jo gyvenimui didelę įtaką daro jo aplinka. Tankėjant miestams, mažėja gyvenamasis plotas. Atsiranda jausmas,…

  • Įvairenybės

    Kopūstas ir bulvė ne tik balandėliams: 4 sveikų receptų idėjos vos už kelis eurus

    Praėjus maistu gausioms šventėms, sausio mėnuo tampa geriausiu laiku laikytis šventinių pažadų – į mitybą įtraukti daugiau augalinių patiekalų. Nors daržovių pasirinkimas nealsuoja vasaros gausa, tačiau lietuviškame racione visuomet rasime sveikatos ir skonio duetą – gaivių kopūstų ir sočių bulvių. Nustebsite, kad iš šių universalių ingredientų galima pasigaminti begales (ne)tradicinių receptų, kuriuos paruošite gardžiai, pigiai ir greitai, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai. Lietuvių mityboje bulvės ir kopūstai ne veltui yra laikomi vienomis populiariausių daržovių, nes jos dėl savo maistinių savybių ir universalumo yra nepralenkiamos virtuvėje. Ar valgomi kaip garnyras, ar kaip pagrindinis patiekalas, bulvės ir kopūstai išsiskiria tuo, kad yra ne tik skanūs, bet ir sveiki. Viskas priklauso nuo paruošimo būdo…

  • Verslas

    5 akcijų rūšys: ekspertas pabrėžia pagrindinius skirtumus

    Kaip atskirti vieną akciją nuo kitos ir kurią iš jų vis dėlto pasirinkti – daugelio naujų investuotojų klausimas. Nors nėra jokių oficialių taisyklių ar klasifikacijų, tačiau akcijos pagal įvairias jų savybes neretai yra skirstomos į tam tikras grupes. Kokios jos yra, pasakoja „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas Mantas Skardžius. Dividendinės akcijos Dividendinės akcijos – kaip rodo pavadinimas, tai akcijų rūšis, iš kurių investuotojai nuolat gauna pasyvių pajamų, t.y. dividendų. Esminė tokių akcijų paskirtis – pasyvios pajamos. Be to, kaip pastebi M. Skardžius, ilguoju laikotarpiu galimas ir akcijų kainos didėjimas. „Investuoti į dividendines akcijas tinka tiems, kuriems aktuali finansinė laisvė ir kurių tikslas yra gauti pasyvių pajamų. Vis dėlto, reikia turėti…

  • Verslas

    „Citus“ direktorius Mantas Galdikas: žvilgsnis plačiau – NT rinkos nuotaikos 2024 m. priklausys nuo daugybės veiksnių

    Kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ direktorius Mantas Galdikas Nekilnojamojo turto sektorius yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis. Jis, įvairių mokesčių pavidalu, į šalies biudžetą atneša reikšmingus pinigų srautus bei sukuria daugybę darbo vietų NT ir jam gretimuose sektoriuose. Iš kitos pusės, jis yra susijęs su įvairiais veiksniais Lietuvoje (ekonomikos „sveikata“, darbo užmokesčio dinamika, demografija ir užimtumu, teisiniu reguliavimu ir pan.) bei pasaulyje (globalios makroekonominės, geopolitinės tendencijos, pasaulinės medžiagų rinkos). Tačiau yra dar vienas aspektas, kuris „vadelioja“ visą ekonomiką – tiek lokalią, tiek globalią – todėl, be abejo, daro ir tiesioginę įtaką NT sektoriui. Tai – lūkesčiai. Pirkėjai, vadovaudamiesi savo lūkesčiais artėjančio laikotarpio finansiniam stabilumui ir galimybėms, priima sprendimus ir…

  • Verslas

    Stiklo kelionė: kur atsidurs stiklainis išvalgius uogienę – irs tūkstantį metų ar atgims jūsų buto langu?

    Stiklo kalnas – tai ne tik vienos pasakos pavadinimas, bet ir posakis, galintis apibūdinti situaciją Lietuvoje. Vien per 2023 m. Lietuvos rinką papildė daugiau nei 85 tūkst. tonų stiklo – butelių, langų, automobilio stiklo. Tačiau tik 65 proc. šio stiklo yra perdirbama, kita dalis – apie 30 tūkst. tonų stiklo perdirbėjų, deja, nepasiekia. Stiklas, skirtingai negu plastikas, turi neribotą kiekį „gyvybių“. Kelis kartus perdirbtas plastikas praranda savo kokybines savybes, o stiklas – iš esmės amžinas, išskyrus tą stiklą, kuris taip ir lieka neperdirbtas ir nugula pakelėse, miškuose ar sąvartynuose. Nors Lietuvoje puikiai funkcionuoja taromatų sistema, pagal surinkimo ir perdirbimo rodiklius gerokai atsiliekame nuo Vokietijos, Austrijos, Belgijos, kitų pažengusių šalių ir…

  • Verslas

    „Investors‘ Forum“ tyrimas pasvėrė gamybos įmonių įtaką valstybei

    Per pastarąjį dešimtmetį šimto didžiausių Lietuvoje veikiančių gamybos bendrovių sukurta ekonominė nauda Lietuvoje sudarė beveik 30 mlrd. eurų. Asociacijos „Investors‘ Forum“ iniciatyva atliktas tyrimas atskleidžia, kad vidutiniškai 50 proc. gamybos įmonės sukuriamos vertės per įvairius mokesčius teko valstybei. Likusią vertės dalį po lygiai pasiskirsto akcininkai ir darbuotojai. „Investors‘ Forum“ gamybos bendrovių investicijų poveikio ekonomikai tyrimas Lietuvoje buvo atliktas pirmą kartą. Atliktos studijos išvados leidžia analizuoti gamybos sektoriaus kuriamą ilgalaikę vertę, taip pat  –naudotis viešai prieinamu interaktyviu apdirbamosios pramonės bendrovių veiklos analizės įrankiu. Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ tyrimą atliko kartu su verslo konsultacijų ir tyrimų bendrove „Civitta“. „Į Lietuvą prieš 30 metų atėjusios gamybos…

  • Verslas

    Gruodį euro zonos infliacija paspartėjo. Ar tai pakeis Europos Centrinio Banko palūkanų politiką?

    Komentaras žiniasklaidai Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas 2024 m. sausio 10 d. Pirmosios 2024 m. sausio savaitės pabaigoje analitikai ir rinkos dalyviai nekantriai laukė praėjusių metų gruodžio euro zonos infliacijos duomenų. Dėl ženklaus infliacijos euro zonoje sulėtėjimo rudenį praėjusių metų pabaigoje buvo vis agresyviau piešiamas bazinių palūkanų karpymo euro zonoje scenarijus. Gruodžio euro zonos infliacijos paspartėjimas buvo kiek mažesnis nei tikėjosi rinka, o grynoji infliacija toliau lėtėjo ir buvo mažiausia per 21 mėnesį. Ekspertai, kuriuos reguliariai apklausia „Bloomberg“, ir toliau piešia agresyvias bazinių palūkanų ir EURIBOR mažėjimo prognozes euro zonai, tačiau koją šioms prognozėms gali pakišti keletas rizikos faktorių. Infliacijos paspartėjimas, tikėtina, laikinas Vasaros pabaigoje ir rudenį infliacija euro zonoje…