Per pirmuosius 2024 m. mėnesius Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išieškojo daugiau nei 45 mln. eurų po patikrinimų dėl PVM sukčiavimo ar vengimo – daugiau nei dvigubai daugiau nei visais 2023 m. (19 mln. eurų). Augant valstybės spaudimui mažinti šešėlį ir surinkti papildomų lėšų į gynybos fondą, VMI kontrolė ne tik griežtėja – ji tampa vis labiau neatsiejama nuo kasdienio verslo proceso. Tai signalas verslui: net ir nedidelės klaidos deklaracijose ar apskaitoje gali turėti rimtų pasekmių. Be to, šiemet ne tik įsteigtas Gynybos fondas, bet ir siūloma jo lėšas didinti – ištraukiant iš šešėlio apie 2 mlrd. eurų, įskaitant nesumokėto PVM dalį. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė, Mokesčių komandos vadovė Lietuvoje Indrė…
Komentaras dėl nelegalaus patekimo į serverius
Nustatėme, kad pirmadienį (birželio 30 d.) buvo nelegaliai patekta į mūsų serverius, kur buvo laikoma vidinė informacija. Trikdžių kasdienei įmonių veiklai nebuvo sukelta. Informuojame, kad klientų duomenys nebuvo pasiekti. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nekaupiame nei klientų slaptažodžių, nei mokėjimo kortelių duomenų, tad klientams jokių veiksmų imtis nereikia. „LTK Food Group“ atsakingai įgyvendina visus reikalavimus, susijusius su IT saugumu ir asmens duomenų tvarkymu. IT infrastruktūros ir sistemų saugumas – nuolat stiprinamas, siekiant apsisaugoti nuo piktavališkų veiksmų. Apie piktavališką veiką pranešta policijai ir susijusioms institucijoms. Pranešimą paskelbė: Donaldas Apanavičius, Dogma Strategies
L. Survilos įspūdžiai iš pasaulinės meno mugės „Art Basel“: ar kokybiškas menas vis dar priklauso tik galerijoms?
Birželio 19–22 dienomis praūžė viena prestižiškiausių pasaulyje meno mugių „Art Basel“. Ji į Bazelio miestą Šveicarijoje subūrė daugiau nei 93 tūkst. šiuolaikinio meno entuziastų. Šiemet ją pirmą kartą aplankiusi viešųjų ryšių specialistė ir „Samsung“ ambasadorė Lina Survila sako, kad technologijos atveria menui naujas duris: nyksta fizinės sienos tarp kūrėjo ir žiūrovo. DI valdomos skaitmeninės ekosistemos „Art Basel“ meno mugėje apsilankiusi buvusi ilgametė stilistė L. Survila pastebi, kad šiandien menas tampa prieinamas platesnei auditorijai. Anot jos, mugė sulaužo bet kokius išankstinius stereotipus apie elitinio meno pasaulio uždarumą – tai renginys, skatinantis dialogą tarp kūrėjų, lankytojų ir technologijų. „Daugeliui žmonių menas tampa tiltu, nors laikinai leidžiančiu išeiti iš savo rutinos. Bent kelioms…
Nuo studento šaldytuvo iki kalno viršūnės: greitas maistas gali būti ir sveikas, ir skanus
Greitai paruošiamas, maistingas ir skanus maistas – tai jau nebe tik svajonė. Lietuvio sukurti sprendimai leidžia mėgautis visaverčiu, subalansuotu maistu net ir gamtoje ar įtemptos dienos metu – be viryklės ar ilgo pasiruošimo. Novatorišką maisto ruošimo būdą pritaikęs vyras pasakoja, kad tai, kas iš pradžių buvo skirta žygeiviams, šiandien vis dažniau atrandama ir visai netikėtose situacijose – nuo studentų bendrabučių iki biuro stalų. Nuo liofilizuotų produktų – specialiu būdu džiovinto maisto, iš kurio šaldant pašalinamas vanduo, iki sauso maisto davinių – egzistuoja daugybė maisto paruošimo būdų, kurie suteikia galimybę mėgautis šiltu maistu aktyviai leidžiant laiką gamtoje. Vienas jų – „sous-vide“ paruošimo būdas, kuomet produktai vakuumuojami ir ilgą laiką kaitinami žemoje…
Kaitros dienoms – naminiai gaivinantys gėrimai: net 8 paprastos ir vasariškos idėjos
Kai karštis stiprėja, nėra nieko geriau už vėsų gėrimą rankoje. Lietuviai nepamiršta pasirūpinti skysčių balansu organizme – sulig kylančiu termometro stulpeliu, auga ir gėrimų pardavimai, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Bene geriausias pasirinkimas karštu oru yra, žinoma, vanduo, tačiau ne visi jį mėgsta – ypač vaikai. Todėl puiki išeitis bus spalvingi, gaivinantys ir vasarai puikiai tinkantys naminiai gėrimai. Atgaivins ir jų kaina, nes jie lengvai paruošiami iš visiškai paprastų ir nebrangių šviežių ingredientų. „Šylant orams norisi gaivos – ledų, arbūzų ir, žinoma, vėsių gėrimų. Tad šią savaitę retas išeina iš parduotuvės neįsigijęs vandens, vaisvandenių ar šaltosios arbatos buteliuko. Daugiausiai žmonės perka mineralinio vandens ir paprastai jo įsigyja…
„Citus“ ekspertai: Būsto rinka viršijo lūkesčius – pusmečio pardavimai išaugo 111 proc., viršijo visų 2023 m. rezultatą
Lietuvos būsto rinka 2025 metų pirmąjį pusmetį pademonstravo įspūdingą atsigavimą. Sostinės pirminėje būsto rinkoje per šešis šių metų mėnesius parduoti 3 134 naujos statybos būstai (butai, kotedžai, loftai) – tai net 111 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Taip pat šis skaičius viršija visų 2022 ar 2023 m. pardavimų skaičių (atitinkamai, 2 645 ir 2 698) ir siekia net 85 proc. praėjusių metų rezultato (3 688 vnt.), rodo išankstiniai kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų duomenys.* „Nors birželį Vilniuje buvo parduoti 417 būstų – 17 proc. mažiau nei gegužę (503 vnt.), tai yra tipiškas sezoninis reiškinys. Palyginus su 2024 metų birželiu, augimas siekė 87,8 proc., o tai rodo tvirtas…
Z karta šturmuoja darbo rinką: kaip susikalbėti skirtingų kartų atstovams?
„Mane ištiko krizė supratus, kad realybėje negaliu pasinaudoti „Instagram“ filtrais“, „tyrinėju naujausius memus, kad suprasčiau interneto kultūros tendencijas“, „mano žingsnių programėlė neveikia“ – tokie ir panašūs pasiteisinimai neatėjus į darbą jau nieko nebestebina įmonėse, kuriose dirba Z kartos atstovai. Gimę su išmaniosiomis technologijomis, jie drąsiai keičia nusistovėjusias darbo kultūros taisykles, taip keldami naujus iššūkius vadovams. Kuo ši karta išskirtinė ir kaip darbdaviams prie jos prisitaikyti? Z kartos ypatumai Anot įvairių šaltinių, Z kartos atstovai yra gimusieji 1995–2009 m. Pats kartos pavadinimas atsirado nuo žodžio „zoomer“ (angl. priartinti), mat jos atstovai – pirmieji, kurie „priartino“ internetą, išmaniąsias technologijas ir naudodamiesi jomis jaučiasi it žuvys vandenyje. Pasak VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto (VVF)…
LSA: Mokesčių reforma sumažino savivaldybių finansinio savarankiškumo galimybes
Priėmus mokesčių reformos paketą, Lietuvos savivaldybės prarado vieną esminių galimybių didinti savarankiškąsias pajamas, todėl savivaldybės ragina pagrindines centrinės valdžios institucijas naujų mokesčių, reformų bei gynybos poreikių kontekste iš esmės peržiūrėti savivaldybių finansinio savarankiškumo politiką. Tokią rezoliuciją liepos 1 dieną, antradienį, priėmė Vilniuje vykęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) narių atstovų suvažiavimas. Rezoliucijoje raginama įvertinti tai, kad Lietuvos savivaldybių finansinis savarankiškumas lyginant su kitomis Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėmis yra labai mažas – tai konstatuoja Europos Komisija, Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongresas, EBPO, Pasaulio bankas ir Lietuvos bankas. Savarankiškosios Lietuvos savivaldybių pajamos nesiekia net 20 procentų. „Daugumoje minėtų valstybių savivaldybių biudžetams atitenka visi nekilnojamojo turto…
Algirdas Bartkus. Apie Latvijos BVP, mokesčius ir gyventojų skaičių
Mokesčiai vaidina svarbų, bet ne lemiamą vaidmenį ekonomikoje. Mokesčių ir perskirstymo didinimo šalininkai dažniausiai linkę nutylėti neigiamus mokesčių didinimo padarinius, o jų priešininkai – pastaruosius sureikšminti. Praėjusią savaitę Lietuvos Vyriausybė, Seimas ir Prezidentas nusprendė nuo ateinančių metų padidinti uždirbančiųjų daugiau nei 36 vidutinius darbo užmokesčius per metus apmokestinimą. Šio žingsnio priešininkai pabrėžia neigiamą tokio sprendimo poveikį ekonomikai, mini, kad ekonomikos augimo tempas sulėtės, o šalininkai bando jį nuneigti, nenurodydami jokių šio žingsnio privalumų, tačiau ignoruodami ir galimus trūkumus. Neangažuota ideologiškai, mokesčių pakeitimų poveikio analizė gali būti paremta teoriniais modeliais arba konkrečiais precedentais, faktiniais duomenimis. Nors teoriniai modeliai yra akivaizdžiai pranašesnė analitinė priemonė nei duomenų analizė, bet ir faktiniai duomenys ar konkretūs precedentai…
Kaip atskirti kokybiškus baldus nuo nekokybiškų: atsakymas – „nematomose“ vietose
Įsigijote sofą, kuri netelpa pro duris? Sužavėjusio baldo spalva namie pasirodė esanti kitokia nei salone? Tokių ir panašių kuriozų pasitaiko ne vieniems naujakuriams, mat išsirinkti kokybiškus ir stilingus svetainės baldus nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Sėkmingą pirkinį lemia daugybė faktorių, apie kuriuos žmonės dažnai net nesusimąsto. Atsigręžiama į natūralumą Per dešimtmetį svetainės baldų tendencijos smarkiai pasikeitė. Baldų kokybė, patogumas, funkcionalumas ir ilgaamžiškumas – pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgia šiuolaikiniai klientai. Pastaraisiais metais taip pat išpopuliarėjo tvarios ir ekologiškos medžiagos – organinė medvilnė, vilna, linas. Tiesa, Lietuvoje natūralūs audiniai dar nėra tokie paklausūs kaip Vakarų Europoje – lietuviai vis dar mieliau renkasi klasikinius svetainės baldus su odiniais ar…
