Jei tokios frazės kaip „elektros perdavimo dedamoji“ ar „viešuosius interesus atitinkančios paslaugos“ jums skamba kaip užsienio kalba, žinokite, kad esate ne vieni. Naujas tyrimas atskleidžia, kad tik kas šeštas lietuvis puikiai supranta, iš ko susideda elektros sąskaita, o beveik pusė šalies gyventojų visai neseka elektros tiekėjų pasiūlymų. Tačiau ekspertai pastebi – energetinis raštingumas šiandien yra ne šiaip naudingas įgūdis, bet reali galimybė pastebimai sutaupyti. Rasti galimybių sutaupyti nesudėtinga Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad elektros tiekėjų pasiūlymus aktyviausiai stebi ir galimybių sutaupyti taip pat ieško viduriniosios kartos (36-45 m.) atstovai. 12 proc. jų reguliariai lygina skirtingų tiekėjų kainas, kai vidutiniškai tai daro 8…
Europos vartotojų organizacijos asamblėjoje – susirūpinimas dėl elektroninės prekybos
PRANEŠIMAS SPAUDAI Vilnius/Briuselis, 2025 m. gegužės 19 d. Šiandien Europos vartotojų organizacijos BEUC generalinėje asamblėjoje patvirtinta metinė atskaitomybė, aptarta artimiausių penkerių metų strategija. Lietuvos vartotojams atstovaujantis Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, dalyvavęs asamblėjoje, teigia, kad vartotojų organizacijoms tenka vis didesnė našta: kai kurios problemos, kurios dabar užgula vartotojų pečius dėl spartėjančios skaitmenizacijos, nebuvo net numanomos prieš du ar tris dešimtmečius, kai vartotojų teisių judėjimas Lietuvoje dar tik kūrėsi. Todėl pokalbiuose su kolegomis Briuselyje jis sako pajutęs, kaip svarbu dabar sutelkti vartotojų teisių gynėjų pastangas į elektroninę prekybą, ypač vykstančią per globalias internetines platformos. „Kai kurių šalių duomenys rodo, kad net iki 70 procentų vartotojų nuolat apsiperka internetinėse parduotuvėse, o daugelis…
„Via Lietuva“ šiemet planuoja pradėti tvarkyti daugiau nei 220 km kelių: kur bus vykdomi darbai
Už valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą atsakinga bendrovė „Via Lietuva“ praneša, kad šiuo metu Lietuvoje tvarkoma daugiau nei 90 km magistralinių, krašto bei rajoninių kelių. Be to, dabar vykdomi arba netrukus prasidės viešieji pirkimai bei rangos darbai dėl daugiau nei 130 km kelių – įskaitant žvyrkelių asfaltavimą bei kelių paprastąjį ar kapitalinį remontą. „Rūpinamės ne tik pagrindinėmis magistralėmis, bet ir patogiu susisiekimu regionuose – tais keliais, kuriais kasdien važiuojama į darbą, mokyklas ar gydymo įstaigas. Šiemet didelis dėmesys skiriamas ir žvyrkelių asfaltavimui – tam numatyta papildomi 20 mln. eurų. Suprantame, kad geras susisiekimas svarbus kiekvienai bendruomenei, todėl darbai vyks praktiškai visoje Lietuvoje“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. „Via…
Motyvacija – kovos su finansiniais nusikaltimais variklis: pinigų plovimo prevencijos ekspertai aptaria šiandienos iššūkius
Šiandien Vilniuje daugiau kaip 500 profesionalų Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir Lietuvos banko konferencijoje „Motyvacijos galia kovojant su pinigų plovimu“ („Unlocking the Power of Motivation in AML“) įvairiais pjūviais aptars kovą su pinigų plovimu ir sukčiavimu bei ateities iššūkius. „Sparčiai kintančiame pasaulyje nusprendėme atkreipti dėmesį į nematomą, bet itin svarbią jėgą kovoje su pinigų plovimu – motyvaciją. Kasdien viešojo ir privačiojo sektorių atstovai rodo atsidavimą, atsakomybę ir kryptingumą. Jie atskleidžia pinigų plovimo schemas, sankcijų vengimo modelius, valdo geopolitinę riziką vadovaudamiesi vertybėmis – skaidrumu, pasitikėjimu ir sąžiningumu, todėl svarbu ir toliau skatinti ekspertų dalijimąsi žiniomis ir tarpusavio dialogą“, – konferencijos temos aktualumą pabrėžia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė…
Žemės ūkio paskirties sklypų kainos Lietuvoje per 10 metų dvigubėjo: prisidėjo stambieji ūkininkai
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Neseniai paskelbti Registrų centro duomenys apie žemės ūkio paskirties žemės kainas atskleidžia įdomių dėsningumų – nuo 2015 m. tokių sklypų kaina padidėjo 99,82 proc. Ne kiekvienas fondas gali parodyti panašią grąžą per tą patį laikotarpį. Žemės ūkio paskirties žemės kainų mediana Lietuvoje prieš 10 metų buvo 2227 eurai už hektarą, o 2025 m. hektaro kaina jau buvo 4450 eurų. Verta pastebėti, kad tai – kainų mediana, o vidurkiai – dar didesni. Registrų centro ir Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, dar 2023 m. ariamos žemės vidutinė kaina Kauno rajone siekė 7123 eurus, o Pasvalio rajone – net 8301 eurus, tačiau mediana – žemesnė, kadangi…
Lietuva – brangiausia Europoje šalis paprastam žmogui
Šalies valdantieji giriasi, kokią gerą mokesčių reformą sugalvojo. Tačiau iš esmės ji nieko nelemia. Lietuva kaip ir anksčiau, taip ir dabar išlieka brangiausia šalimi Europos Sąjungoje paprastiems mirtingiesiems – čia lengviausia uždirbti atlyginimą tik tiems, kurie uždirba labai daug. Nori uždirbti tūkstantį – valstybei sumokėk pusę tiek Tūkstantis eurų „į rankas“ – nėra toks jau didelis atlyginimas. Tačiau tam, kad tiek gautumėt, valstybė pasiima dar 470 eurų mokesčių. Tiek daug nemoka nei viena šalis Europos Sąjungoje. Po mokesčių reformos nuo kitų metų valstybei teks mokėti „ženkliai” mažiau – 420 eurų ir Lietuva vis tiek išliks brangiausia ES šalimi. Arčiausiai Lietuvos šiuo atžvilgiu yra tik kaimynai – latviai ir…
Lietuviai „Iki“ atskleidė savo slaptus šaltibarščių kozirius – nuo mėtų iki pomidorų sulčių: išrinkite skaniausią receptą
Esame šaltibarščių tauta, todėl kiekvienas žinome, kaip šią ryškią, gaivią sriubą pagaminti pačią skaniausią. Jie neatsiejama Lietuvos kulinarinio paveldo dalis, tačiau vieno recepto šiai legendinei rožinei sriubai nėra – tą įrodė plūstantys receptai į skaitmeninę knygą „ŠaltibartIKI enciklopedija“. Kulinarinės diskusijos pasiekė kulminaciją – „Iki“ oficialiai paskelbė visuotinio balsavimo pradžią ir kviečia išrinkti skaniausius šaltibarščių receptus. Nors klasikiniams šaltibarščiams abejingų nėra, iš pirmo žvilgsnio paprastas receptas kiekvienoje virtuvėje atgimsta kiek kitaip, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. „Pakvietę visiems drauge sukurti skaitmeninę receptų knygą „ŠaltibartIKI enciklopedija“ net nesitikėjome, kiek daug šios legendinės rožinės sriubos variacijų jie atsiųs. Daugelis kliaujasi nepamainoma klasika – skaniausiai lėkštei tereikia burokėlių, kefyro, žalumynų, kiaušinių…
2025 m. pirmąjį ketvirtį Baltijos šalyse daugiausia naujų automobilių įregistruota Lietuvoje
Remiantis transporto rinkos statistika, 2025 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje įregistruotų automobilių skaičius siekė 10 046. Lyginant su praėjusių, 2024 metų pirmuoju ketvirčiu, naujų automobilių registracijų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 35 proc. Vaidas Žagūnis, „Citadele leasing“ valdybos narys, teigia, kad šiemet, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, automobilių pirkėjų aktyvumas Lietuvoje auga, tačiau, atsižvelgiant į tendencijas visoje Europos Sąjungoje – automobilių rinka ateityje gali sulėtėti. Tarp automobilių pirkėjų – lizingo būdas išlieka populiariausias Pirmąjį šių metų ketvirtį, lizingu buvo įsigyta 5147 automobiliai, kas sudaro 51 proc. visų naujai įregistruotų lengvųjų automobilių Lietuvoje. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais, lizingu buvo įsigyta 5 proc. mažiau automobilių, tačiau bendrai pirkėjų aktyvumą galima…
Sulaužyti akiniai: kokiais atvejais gali padėti draudimas
Beveik kas antras Lietuvos gyventojas kasdien dėvi korekcinius akinius. Ne paslaptis, kad akiniai šiais laikais gali kainuoti nemenkas sumas. Deja, akinių savininkai neišvengia netikėtumų, kai akiniai sulūžta, sudūžta ar visai prarandami. Kada tokiais atvejais gali padėti draudimas? Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenys rodo, kad per pastaruosius dvejus metus buvo išmokėta daugiau nei 130 tūkstančių eurų žaloms, susijusioms su sugadintais, pamestais ar pavogtais akiniais. Vidutinė tokio tipo žala siekia apie 200–300 eurų, o brangiausiai kainavo apgadinti virtualios realybės akiniai. „Nors akiniai ne visuomet yra pagrindinis sugadintas daiktas, jie dažnai minimi tarp kitų apgadintų ar prarastų asmeninių daiktų. Turint draudimą, kuris kompensuoja prarastus asmeninius daiktus, už sulūžusius ar dingusius akinius taip pat yra…
Žygimantas Mauricas. Rinka išgyvena renesansą ar tik laikiną šuolį?
Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet demonstruoja įspūdingą gyvybingumą – per pirmus keturis šių metų mėnesius fiksuojamas NT įsigijimo sandorių aktyvumo šuolis, o būsto kainos vėl pradėjo kopti į viršų. Jei šios tendencijos tęsis – šiais metais gali būti šturmuojamos Lietuvos gyvenamojo būsto rinkos aktyvumo aukštumos. Šiuo metu Lietuvos NT rinkoje yra stebimas „suspaustos spyruoklės efektas“. 2022 metais prasidėjusi Rusijos karinė invazija Ukrainoje, šoktelėjusios energetinių bei kitų prekių kainos, pakilusios palūkanų normos bei sumenkę gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų augimo buvo atšaldę dalies gyventojų norą įsigyti būstą, tad NT rinką buvo apėmęs sąstingis. Visgi šiandien matome, jog ši spyruoklė pamažu atsileidžia – palūkanos…
