Kuomet du žmonės įmonėje atlieka tą patį darbą, tačiau gauna skirtingą atlygį – kyla natūralus klausimas: ar tai teisėta? Ar tokia situacija jau laikytina diskriminacija? O gal darbdavys turi teisėtą pagrindą elgtis nevienodai? Į šiuos aktualius darbo santykių klausimus atsako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatė Viktorija Dubovskienė, analizuodama tiek nacionalinę darbo teisę, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Pasak vyresniosios teisininkės, Darbo kodeksas (DK) numato, kad darbdavys privalo užtikrinti lyčių lygybę ir nediskriminuoti darbuotojų jokiu pagrindu. Kasacinis teismas taip pat yra paaiškinęs, kad draudžiama bet kokia diskriminacija – tiek tiesioginė, tiek netiesioginė – dėl priežasčių, nesusijusių su darbuotojo gebėjimais ar įstatymuose numatytais kriterijais, pavyzdžiui, dėl narystės tam tikroje organizacijoje. Darbo…
Lietuvos medikų bendruomenės kreipimasis į Seimo narius: ar tikrai gerai apskaičiavote naudas?
Netrukus Seimas spręs dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo, bus priimamas ypač svarbus sprendimas dėl savanoriškojo sveikatos draudimo apmokestinimo. Vertindami situaciją ir įžvelgdami galimas rizikas, praėjusią savaitę laišku kreipėmės į Seimo narius, išdėstydami savo argumentus. Siekiame atkreipti parlamentarų dėmesį, kad šiuo metu siūloma 350 eurų per metus neapmokestinama riba savanoriškojo sveikatos draudimo įmokoms yra neadekvati realioms šių paslaugų kainoms ir praktikai. Vidutinė tokio draudimo kaina jau dabar siekia apie 600 eurų per metus, o dėl augančių sveikatos priežiūros paslaugų kaštų ji toliau didėja. Todėl 350 eurų riba ne tik neatitinka rinkos realijų, bet ir dirbtinai apriboja darbdavių galimybes realiai pasirūpinti savo darbuotojų sveikata. Argumentai kodėl siūlymui negalima pritarti Tai mažintų…
Seimas balsuos dėl svarbios direktyvos: tai gali būti galimybė Lietuvos pramonei
Šiandien Seime įvyks lemiamas balsavimas dėl Atsinaujinančių išteklių direktyvos (RED III) perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę. Priėmus reikalingus įstatymų pakeitimus, Lietuva iki 2030 m. įsipareigos pasiekti 29 proc. atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje. Visgi kyla klausimas – ar šio tikslo sieksime skatindami vietinę pramonę, ar remdami Azijos šalių degalų gamintojus? RED III direktyva siekiama paskatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą pramonėje, energetikoje, transporte. Tikimasi, kad direktyva padės pasiekti tikslą – ES sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Lietuvoje perkeliant direktyvą keičiami 5 įstatymai, kurių projektams pritarė Vyriausybė ir Seimo komitetai. „Galime pasidžiaugti, kad svarstant įstatymų projektus, buvo įsiklausyta į visų suinteresuotų…
Išsaugokime pacientų ir gydytojų teisę rinktis
Komentaro autorius Vytautas Šilinskas, asociacijos „Investors‘ Forum“ direktorius Keturios dešimtys Lietuvos organizacijų, vienijančių pacientus, gydytojus, gyventojus ir verslą, kreipėsi į Seimo vadovus ir narius. Organizacijos prašo nepritarti Parlamente svarstomiems teisės aktams, kuriais būtų uždraustos papildomos priemokos už valstybės finansuojamas sveikatos paslaugas. Susidaro įspūdis, kad įstatymą siekiama priimti skubotai. Neatsižvelgiama į socialinių partnerių nuomonę bei pasiūlymus, nuogąstavimus dėl projekto atitikimo Konstitucijai. Projektas verčia susirūpinti ir todėl, kad jis gali turėti ilgalaikių skausmingų pasekmių ne tik sveikatos priežiūros sektoriui, bet ir valstybės ekonomikai bei visuomenės gerovei. Varžoma pasirinkimo laisvė Privatus medicinos sektorius šiandien yra tapęs neatsiejama sveikatos sistemos dalimi ir padeda užtikrinti greitą ir kokybišką pagalbą pacientams. Vis dėlto, pritaikius…
Iš miesto į mišką: ar vilniečių lūkesčiai keičia NT projektų standartus?
Tylos troškimas, žalesnė aplinka ir didesnė gyvenamoji erdvė tampa vis aktualesniais kriterijais ieškant naujo būsto, ypač sostinėje. Pasak ekspertų, žmonės ieško ne tik patrauklios kainos ar didesnės kvadratūros, bet ir ramesnio gyvenimo būdo – arti gamtos, bet su visais patogumais. „Žmonės koncentruojasi apie zonas, kuriose išvystyta inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai, lengvai pasiekiami visi patogumai bei paslaugos. Nors istoriškai šios zonos dažniausiai vystosi aplink miesto centrą, šiandien matome, kad mažesni pocentriai formuojasi nebūtinai miesto širdyje”, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius. 15 minučių miestas Nemažai NT tendencijų keitėsi arba išryškėjo po pandemijos – darbas iš namų, noras skirti daugiau laiko šeimai…
Lietuvoje sukurta pažangi priekabų saugumo sistema „TowGuard“, paremta 5G ir inercine navigacija
MB „Open inovations“ sėkmingai baigia įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektą, kurio metu yra sukurtas pažangios priekabų saugumo sistemos „TowGuard“ sistemos prototipas. Šis inovatyvus skaitmeninis sprendimas leidžia vairuotojams realiuoju laiku stebėti svorio pasiskirstymą priekaboje ir užkirsti kelią pavojingam švytavimui, pasitelkiant inercinius jutiklius ir naujos kartos 5G ryšį. Viena iš dažniausiai pasitaikančių, bet dažnai nepastebimų problemų – tai netolygus krovinio paskirstymas priekaboje, kuris gali lemti nestabilią važiavimo eigą ir padidinti eismo įvykio riziką. „TowGuard“ sistema šią riziką sprendžia taikydamas dvi pagrindines funkcijas: perspėjimą apie netinkamą svorio paskirstymą prieš kelionę bei nuolatinį stebėjimą ir analizę kelionės metu. Jei dėl netikėtų aplinkybių (pvz., kelio nelygumų, krovinio pasislinkimo) pasikeičia…
Bankas „Bigbank“ suteikia 11,7 mln. eurų finansavimą prekybos parkui Garliavoje vystyti
Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „VPH“ susitarė su banku „Bigbank“ dėl 11,7 mln. eurų finansavimo, skirto moderniam 16 mln. eurų vertės prekybos parkui Garliavoje vystyti. „Garliavos prekybos parkas“ lankytojams duris atvers jau kitų metų viduryje. Įmonės „SIMPER“ statomą prekybos parką sudarys trys pastatai, jų bendras plotas sieks 8,7 tūkst. kv. metrų. Viename iš jų įsikurs 2,1 tūkst. kv. m ploto maisto prekių parduotuvė, kituose dviejuose – sporto klubas, restoranai, parduotuvės, prekiaujančios namų apyvokos prekėmis, ir vaistinė. Jau rasta 60 proc. nuomininkų, dėl kitų patalpų vyksta derybos. Maisto prekių parduotuvę planuojama atidaryti kitų metų antrąjį ketvirtį, o kitus du pastatus – iki trečiojo ketvirčio pabaigos. „Garliavoje ir jos apylinkėse gyvena apie 20 tūkst. gyventojų,…
Išvyksti atostogų? 10 klaidų, kurios gali kainuoti labai brangiai ir kaip jų išvengti
Įsivaizduok – tu ilsiesi prie jūros, o tuo metu kažkas ramiai vaikšto po tavo svetainę. Skamba kaip košmaras? Deja, vasarą tokių istorijų nutinka realiai – kai namai lieka be priežiūros, o įsilaužėliai ieško progos. Dažnai žmonės apie namų saugumą susimąsto tik tada, kai jau per vėlu: „apšvarina“ juos arba kaimynus. Kad šią vasarą poilsis netaptų rūpesčių lavina, pasirūpink savo namais dar prieš pirkdamas lėktuvo bilietą ar kraudamas daiktus į automobilį. TOP 10 patarimų, kaip apsaugoti namus prieš išvykstant atostogų „Vasara – tai poilsio metas, tačiau ir vagims tai palanki proga. Tušti butai, namai be priežiūros – tikras lobis įsilaužėliams. Kad galėtumėte mėgautis atostogomis be streso, pasirūpinkite savo namų saugumu iš…
Pirmasis žygis į gamtą? Sąrašas, kuris išgelbės tavo nervus ir apsaugos nuo gėdos
Namie pamiršti degtukai, žibintuvėlis, nešiojamas įkroviklis ar suplyšusi palapinė – ir žygis, kuris turėjo būti nuotykiu šeimai, virsta išbandymu. Kad taip nenutiktų, atsakingas pasiruošimas žygiui – itin svarbi dalis. Prekybos centro internete „Varle.lt“ specialistas Aivaras Saniukas dalijasi, ką būtina įsimesti į kuprinę, jei planuoji į gamtą ne tik išeiti, bet ir sėkmingai sugrįžti. TOP 5 daiktai, be kurių žygyje ar gamtoje neišsiversite 1. Kuprinė Ko gero, kiekvienas, bent kartą vykęs į ilgesnį žygį, patvirtins – tinkama kuprinė yra pusė darbo. Tad kaip išsirinkti tą vienintelę? Visų pirma, prieš įsigyjant kuprinę, svarbu įsivertinti poreikius: esate profesionalas, ar mėgėjas? Į kokios trukmės žygius dažniausiai vykstate? Renkatės žygius Lietuvoje ar planuojate keliones į…
Lietuvoje įsidarbina tik kas trečias žmogus su negalia: tarp didžiausių kliūčių – baimė tapti atstumtam
Lietuvoje žmonės su negalia sudaro daugiau nei 8 proc. visų šalies gyventojų, tačiau darbo rinkoje dalyvauja tik trečdalis jų – vos 30 proc. Tuo metu Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 50 proc., o kai kuriose šalyse šis rodiklis yra dar aukštesnis. Skaičiai rodo ne tik ekonominį nuostolį, bet ir gilesnę socialinę problemą. Beveik 153 tūkst. darbingo amžiaus žmonių vis dar susiduria su sunkumais įsidarbinti. Nors fizinės kliūtys darbo vietose mažėja, psichologiniai barjerai – baimė būti nesuprastam ar atstumtam – išlieka vienu didžiausių iššūkių tiek patiems žmonėms su negalia, tiek darbdaviams. ES įpareigoja, bet iniciatyvos gimsta vietoje Europos Sąjungos prieinamumo direktyva įpareigoja šalis ir verslą užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų…
