Lietuvos keliais važinėja vieni seniausių automobilių visoje Europoje. Vidutinis jų amžius viršija 17 metų. Nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio šiuo aspektu atsiliekame net 5 metais. Specialistai įspėja: tokie automobiliai dažnai nebeatitinka šiuolaikinių saugumo standartų, o jų išlaikymas tampa vis brangesnis. Nepaisant ir taip seno amžiaus, Lietuvos transporto parkas kiekvienais metais vis sensta. Per metus nuo 2024-ųjų jis paseno 2 mėnesiais, o nuo 2020-ųjų – net 2 metais ir 6 mėnesiais. „Važinėti 15 ar daugiau metų senumo automobiliu reiškia ne tik nuolatines didesnes išlaidas remontui bei degalams, bet ir didesnę riziką saugumui. Nauji automobiliai yra patikimesni, juose montuojamos pažangios saugumo sistemos, o jų kėbulai yra atsparesni smūgiams avarijų atveju“, – sako…
Ramūnas Bagdonas: 4 darbo dienų savaitė ateis tada, kai dirbsime gudriau
Lietuvoje vis daugiau diskutuojama apie keturių darbo dienų savaitę. Tačiau prieš svajojant apie papildomą laisvą dieną, verta pažvelgti į skaičius: mūsų darbo našumas vis dar gerokai atsilieka nuo daugelio Europos šalių. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje per vieną dirbtą valandą sukuriama apie 57 eurus vertės, o Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia apie šimtą eurų. Maža to, pagal našumo augimo tempus esame tarp prasčiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Pasak Ramūno Bagdono, „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovo, tik pakėlę produktyvumą galėsime sau leisti diskutuoti apie trumpesnę darbo savaitę. „Jeigu mes visi pradėsime mąstyti, kaip padaryti daugiau per mažiau laiko, kaip nuolat mokytis ir kelti savo vertę – trumpesnė savaitė ateis savaime“, – sako R.…
VPT siūlo įstatymų pakeitimus – daugiau aiškumo, mažiau biurokratijos
Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau skelbė apie parengtus ir šiuo metu derinamus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau visi teisės aktai kartu – Įstatymai) pakeitimus. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) nuolat ieško naujų ir veiksmingų būdų, kaip viešuosius pirkimus padaryti efektyvesnius bei orientuotus į rezultatą, užtikrinant maksimalų skaidrumą, todėl ministerijai pateikė ir siūlymų, kurie kilo analizuojant viešųjų pirkimų bendruomenės paklausimus. Tarnybos nuomone, pasiūlymai turėtų ženklios įtakos siekiant užtikrinti didesnį aiškumą ir skaidrumą, mažinti administracinę naštą: 1) Atsisakyti supaprastintų pirkimų – palikti tik dvi rūšis:…
Aplinkos ministerija ragina nepraleisti progos dalyvauti viešųjų pirkimų lyderių apdovanojimuose
Aplinkos ministerija kviečia iki rugsėjo 19 d. teikti paraiškas į viešųjų pirkimų lyderių apdovanojimus, kuriuose jau ketvirtus metus iš eilės bus apdovanojami ir žaliųjų pirkimų lyderiai. Paraiškas teikti gali valstybinės institucijos, įmonės, paslaugų ar prekių tiekėjai, norintys pasidalinti geraisiais savo praktikos pavyzdžiais ir parodyti, kaip viešieji pirkimai gali prisidėti prie inovacijų, tvarumo ir skaidrumo. Lyderiai bus renkami keturiose kategorijose: inovatyvių pirkimų, socialiai atsakingų pirkimų, žaliųjų pirkimų ir gerosios pirkimų praktikos. Šiuo metu jau gauta 12 paraiškų, jas vertins komisija, sudaryta iš Aplinkos ir Ekonomikos bei inovacijų ministerijų bei Viešųjų pirkimų tarnybos specialistų. Lapkričio mėnesį vyksianti viešųjų pirkimų lyderių apdovanojimų ceremonija suburs pažangiausių iniciatyvų autorius. Jos metu bus apdovanotos didžiausią poveikį…
Plungė ruošia vietą 200 mln. eurų investicijoms
Plungės pašonėje ruošiama 100 hektarų teritorija naujoms investicijoms. Čia iškilsiančiame pramonės parke tikimasi daugiau nei 1100 darbo vietų bei beveik 200 mln. eurų investicijų. Investicijų bei darbo vietų potencialas įvertintas rugsėjo 9 d. pristatytoje Plungės pramonės parko galimybių studijoje. Joje taip pat apskaičiuota parko sukuriama nauda valstybei. Įgyvendinus maksimalų scenarijų, grynoji nauda viršytų 612 mln. eurų. Net ir minimalaus scenarijaus atveju ji siektų beveik 53 mln. eurų. „Mes jau įsitikinome, kad investicijos į pramonę turi platesnį teigiamą poveikį. Viena darbo vieta pramonėje sukuria papildomą darbo vietą aptarnaujančiuose sektoriuose. Mes jau šiandien turime keletą potencialių investuotojų. Jiems tereikia tinkamo žemės sklypo ir infrastruktūros. Įkūrus pramonės parką, tokių investuotojų būtų dar daugiau“,…
„OP Corporate Bank“: ekonomika augs sparčiau – po 3% šiemet ir kitąmet, bet šalies konkurencingumas mažėja
Bankas „OP Corporate Bank“ pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Šiemet ir kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) šalyje augs po 3%. Vis dėlto smarkiau kils ir kainos – metinė infliacija šiemet sieks 3,5%, skaičiuoja banko ekonomistai. Lietuva – ir toliau pirmauja regione „Lietuva – sėkmės istorija tarp Baltijos ir net Šiaurės šalių. Ekonomikos augimas čia stipriausias per pastaruosius kelerius metus, o infliacija – mažesnė, lyginant su Latvija ir Estija“, – teigia Joona Widgren, „OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas, antradienį pristatęs banko ekonomikos apžvalgą. Gegužę „OP“ ekonomistai buvo sumažinę Lietuvos BVP augimo prognozes iki 2% šiemet ir 2,5% kitąmet, tačiau ekonomika auga stabiliai, tikimasis, kad toks tempas išsilaikys ir toliau, todėl rodikliai…
Ruduo – metas naujoms pradžioms: kaip paruošti sodą pavasariui be didesnių išlaidų?
Nors nemažai augalų mylėtojų didžiuosius sodinimo darbus planuoja pavasarį, vis tik ruduo, pasak specialistų, yra kur kas tinkamesnis metas daugeliui augalų įsitvirtinti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse prasidėjus sodo dienoms, sodininkė dalijasi patarimais, kokius darbus verta atlikti dar iki šalnų ir ką sodinti dabar, kad pavasarį sodas džiugintų spalvomis ir žiedais. Anot apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėjos Linos Liubertaitės, ruduo yra vienas palankiausių laikotarpių tiek daugiametėms gėlėms, tiek spygliuočiams, tiek pavasarį žydintiems augalams. Žemė dar šilta, orai – drėgnesni, todėl augalams lengviau prigyti, o mums – paprasčiau juos prižiūrėti. „Pavyzdžiui, rožes verta sodinti tada, kai jos jau yra ramybės būsenoje – taip jos geriau įsitvirtina ir pavasarį pradeda augti be papildomo…
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba: atsakomybė už dirbtinį intelektą tenka žmogui
Ar dirbtinis intelektas gali tapti mokslo pagalbininku? O gal jis kelia daugiau grėsmių, nei teikia naudos? Apie tai diskusijų festivalyje „Būtent!“ kalbėjo ekspertai, susirinkę į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) organizuotą pokalbį „Dirbtinio intelekto panaudojimo akademinėje veikloje iššūkiai ir grėsmės“. Diskusijos metu buvo aptarta, kokią įtaką dirbtinio intelekto (toliau – DI) technologijos daro mokslui, studijoms ir akademinei etikai, kokias rizikas jos gali kelti ir kaip išlaikyti atsakomybės balansą tarp technologijų ir žmogaus. Atsakomybė – žmogaus rankose Ekspertai pabrėžė, kad nors DI kelia daug entuziazmo dėl savo pritaikymo galimybių, jis atveria ir rizikas, kurios gali turėti rimtų pasekmių akademiniam sąžiningumui bei visuomenės pasitikėjimui mokslu. „DI…
Savivaldybių įmonėms – valstybės paspirtis įgyvendinant investicinius projektus
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui perskolinti keturioms savivaldybių įmonėms 16,6 mln. eurų iš Europos investicijų banko (EIB) gautos 300 mln. eurų paskolos. Suteikus paskolas, pagerės sąlygos efektyviau ir operatyviau panaudoti Europos Sąjungos fondų lėšas, sparčiau įgyvendinti investicijų projektus, atnaujinant savivaldybių infrastruktūrą. UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ bus suteikta iki 662 864,55 euro valstybės perskolinama paskola, kurią kartu su ES fondų lėšomis centras skirs trims projektams finansuoti: didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės įrengimui Visagine, rūšiuojamojo atliekų surinkimo skatinimui Zarasų rajone bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių su dalijimosi stotele įrengimui Molėtų rajone. UAB „Tauragės vandenys“ bus suteikta iki 9 039 767,51 euro valstybės perskolinama paskola investicijų projektui, kuriuo bus…
Tekstilės atliekų perdirbimo įrangai įsigyti planuojama skirti 10,2 mln. eurų
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ naują tvarką, kuria numatoma skirti 10,2 mln. eurų tekstilės atliekų perdirbimo pajėgumams plėsti. Ši valstybės parama būtų skirta iš Sanglaudos fondo lėšų. Kvietimą šiai paramai gauti planuojama paskelbti artimiausiais mėnesiais. Tikimasi, kad šios investicijos padės spręsti didėjančio tekstilės atliekų kiekio bei nepakankamo jų tvarkymo problemą, taip prisidedant prie žiedinės ekonomikos tikslų. Atliekų tvarkytojai (surenkančios, vežančios, perdirbančios ir šalinančios atliekas įmonės) už šias lėšas galės įsigyti tiek atskirai išrūšiuotų, tiek mišrių atliekų konteineriuose esančių tekstilės atliekų paruošimo perdirbti ir…
