VDI primena, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą, pavyzdžiui, dėl neteisėto atleidimo, laiku ir teisingai neišmokėto darbo užmokesčio ar kita. Siekiant apginti pažeistas teises, svarbu atsižvelgti į Darbo kodekse įtvirtintus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminus: į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą darbo santykių dalyvis gali kreiptis per 3 mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo…
Penktadalis lietuvių gyvena nuo algos iki algos, pusė netekę darbo neišgyventų ilgiau nei tris mėnesius
Didelė dalis lietuvių savo mėnesinį atlyginimą išleidžia iki paskutinio cento ir visiškai nieko neatsideda į santaupas. Taupyti nenorintys ar nepajėgiantys gyventojai save stato į keblią padėtį – netekę darbo dauguma neišgyventų ilgiau nei tris mėnesius. Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa buvo siekiama sužinoti, kiek pinigų šiems kiekvieną mėnesį lieka po visų išlaidų, kiek per pastaruosius 12 mėnesių pavyko sutaupyti bei kuriam laikui jų santaupų pakaktų praradus pagrindinį pajamų šaltinį. Tyrimo duomenimis, 17 proc. darbo netekusių lietuvių santaupų užtektų trims mėnesiams. 19 proc. – mažiau nei 3 mėnesiams, o 15 proc. respondentų teigė, kad neturi jokių santaupų ar finansinių rezervų. Tuo metu pusmetį su turimu finansiniu rezervu išgyventų…
Elektrą gaminantys drabužiai, langai ir laikrodžiai – ar tai saulės elementų ateitis?
Pirmieji saulės elementai sukurti dar praeito amžiaus 6-ajame dešimtmetyje garsiajame „Bell Labs“, tačiau tam, kad jie atsirastų ant mūsų namų stogų prireikė kone 70 metų. Šiandien Lietuvoje turime virš 150 tūkst. elektros energijos gamintojų, o saulės energetika sudaro virš 15 proc. visos Lietuvoje pagaminamos elektros. Skaičiai įspūdingi, tad pasigirsta kalbų, jog ateityje elektrą gaminsime ne tik ant namo stogo, bet ją generuos ir pastatų sienos, langai, nešiojami prietaisai ar net mūsų drabužiai. „Ar tai įmanoma? Paprastas atsakymas – taip, tokie sprendimai įmanomi ir šiandien jau turime tai įgyvendinti leidžiančias technologijas. Tačiau tam, kad tai apsimokėtų ekonomiškai, turi atsirasti ir visa infrastruktūra, tiekimo grandinės, teisinis reguliavimas“, – teigia Kauno technologijos universiteto…
Atsainus požiūris ar žinių stoka: kodėl dviratininkai ir paspirtukininkai važinėja be apsaugų?
Ruduo – intensyvaus judėjimo metas ne tik automobilių vairuotojams, bet ir paspirtukais ar dviračiais keliaujantiems gyventojams. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad mikrojudumo priemones renkasi ir suaugusieji (63 proc.), ir vaikai, tarp kurių populiariausi paspirtukai (76 proc.) bei dviračiai (55 proc.). Vis dėlto, ekspertai akcentuoja opią apsaugų ignoravimo problemą – neretai šalmai, atšvaitai, signalinės liemenės paliekami namuose. Apsaugas ignoruoja ir suaugusieji, ir vaikai Tyrimų duomenys rodo, kad tik apie trečdalis (32 proc.) jaunųjų dviratininkų bei paspirtukininkų pastebimi eisme dėvintys apsaugas. Suaugę mikrojudumo priemonių naudotojai taip pat nepasižymi didesniu sąmoningumu – penktadalis (18 proc.) 18–75 m. amžiaus šalies gyventojų, važiuodami dviračiu arba paspirtuku, apsaugas dėvi tik su išlygomis, pavyzdžiui,…
Kavos įpročiai Baltijos šalyse: estai renkasi pupeles, lietuviai ir latviai – maltą kavą
Spalio 1-ąją minima Tarptautinė kavos diena primena, kad dauguma lietuvių neįsivaizduoja savo kasdienybės be šio gėrimo. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, vienas pirkėjas tinkle per mėnesį vidutiniškai įsigyja 2,4 kavos pakuotės. Populiariausiu pasirinkimu Lietuvoje išlieka malta kava, tačiau sparčiausiai auga kavos kapsulių paklausa. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis – Latvijoje stebimos panašios tendencijos, o estai labiau yra linkę patys malti kavą namuose. „Pastaraisiais metais kava Lietuvoje įsitvirtino kaip svarbi kasdienybės dalis. Vis daugiau dėmesio skiriama jos skoniui, pupelių kilmei ir įvairiems paruošimo būdams. Tradiciškai „Maximoje“ populiariausia išlieka malta kava, antroje vietoje – kava pupelėmis, trečioje – greitai paruošiami kavos mišiniai. Nors kapsulės įvairiems kavos aparatams užima tik ketvirtą vietą pagal…
Atėjus rudeniui nereikėtų nustoti sportuoti: judėjimo trūkumas kenkia ir kūnui, ir protui
Šaltuoju metų laiku daugelis žmonių susiduria su fizinio aktyvumo stygiumi – trumpėja dienos, šaltas oras skatina daugiau laiko praleisti namuose, o motyvacija judėti mažėja. Tačiau reguliari fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti gerą fizinę formą, bet ir turi tiesioginį teigiamą poveikį emocinei sveikatai. Sumažėjus fiziniam aktyvumui gali atsirasti įvairių neigiamų pasekmių: didėti kūno svoris, augti širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto bei sąnarių problemų rizika. „Reguliarus fizinis aktyvumas šiuo metų laiku yra ypač svarbus – jis būtinas tiek kūnui, tiek protui. Judėti verta kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, fizinių galimybių ar patirties: svarbu rasti sau tinkamą veiklą ir ją įtraukti į kasdienę rutiną“, – sako Faustas Einikis, sveikatos sprendimų centro „Antėja“…
Per LP EXPRESS paštomatus – iš Lietuvos į pasaulį: siuntas galima siųsti net į 237 kryptis
Nuo šiol tarptautines siuntas galite palikti ne tik pašte, bet ir paštomate. LP EXPRESS beveik 450 tinklo paštomatų pradėjo teikti tarptautinio siuntimo paslaugą. Ja pasinaudoję klientai gali išsiųsti siuntas patogiai ir greitai net į 237 pasaulio kryptis. „Dabar LP EXPRESS paštomatais galima siųsti siuntas praktiškai į bet kurią pasaulio valstybę – tai leidžia klientams sutaupyti laiko ir dar labiau supaprastina visą siuntimo procesą. Mūsų klientai jau įpratę, kad paštomatu siuntą gavėjams Lietuvoje ar Baltijos šalyse galima išsiųsti vos per kelias minutes. Siekiame, kad tokia patogi patirtis juos lydėtų ir siunčiant siuntas artimiesiems ar verslo partneriams bet kurioje užsienio šalyje,“ – sako Mantas Sirutavičius, Lietuvos pašto Klientų patirčių departamento vadovas. Norėdami…
Politikos, verslo ir švietimo lyderiai aptars Žemaitijos dešimtmečio perspektyvą
Spalio 3 d. Plungės Mykolo Oginskio rūmuose įvyks regioninis forumas ŽEMAITIJA 2035. 300 politikų, valstybės tarnautojų, verslo ir švietimo atstovų, jaunimo ir bendruomenių lyderių diskutuos, kaip sutelkti jėgas, kad Žemaitija taptų pirmaujančiu Baltijos jūros regionu. Forume dalyvaus Vidaus reikalų ir Energetikos ministrai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ESO, ILTE ir VIA LIETUVA vadovai, Seimo nariai, merai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentai, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius ir daugelis kitų iškilių žmonių. Diskusijas moderuos ekonomistas Marius Dubnikovas ir politologai Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili bei Ainius Lašas. „Suprantame, kad privalome sutelkti nacionalinės valdžios, savivaldybių, verslo ir švietimo jėgas, jeigu norime, kad Žemaitija išliktų patrauklia vieta gyventi ir…
NŽT organizuojamuose aukcionuose – ir valstybinės žemės nuoma
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) gauna įvairių klausimų dėl valstybinės žemės nuomos aukcione, todėl dalinamės, kokia tvarka yra išsinuomojama kitos paskirties valstybinę žemę aukcionuose. „Organizuojant valstybinės žemės nuomos aukcionus siekiama ne tik papildyti savivaldybių biudžetus, bet ir garantuoti skaidrumą bei lygias galimybes visiems dalyviams. Šiemet tokių aukcionų surengta per 100“, – sako Gabrielė Valentaitė, NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vedėja. Sprendimus nuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus aukciono būdu priima ir sutartį sudaro valstybinės žemės sklypo patikėtinis: – miestų ir miestelių teritorijose sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius; – kai valstybinės žemės…
Investicijoms į bioekonomikos verslus – 30 mln. eurų
Gera žinia norintiems investuoti į žemės ūkio produktų perdirbimą – nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d. truksiančiam kvietimui teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“ skirta 30 mln. Eur. Padidintas paramos dydis projektui – bus galima gauti iki 10 mln. Eur tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Svarbu ir tai, kad iki 30 proc. padidintas galimas didžiausias paramos intensyvumas nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės didelėms įmonėms (anksčiau buvo 20 proc.). Už gautą investicinę paramą juridiniai asmenys, užsiimantys ar ketinantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimu į inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės produktus, galės statyti ar rekonstruoti jų…
