Kai vyksta įmonių koncentracija, t. y. ūkio subjektų susijungimas ar kontrolės įgijimas, ir yra viršijami tam tikri pajamų slenksčiai, pieš įgyvendindami sandorį, verslai turi gauti leidimą iš Konkurencijos tarybos. Tai būtina, kai tenkinamos dvi sąlygos. Pirma, jei koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos Lietuvoje paskutiniais prieš koncentraciją finansiniais metais yra didesnės negu 20 milijonų eurų. Antra, jei kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto bendrosios pajamos Lietuvoje paskutiniais prieš koncentraciją finansiniais metais yra didesnės negu du milijonai eurų. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė ir advokatė Monika Mališauskaitė-Vaupšienė pažymi, jog kartais pamirštama, kad koncentracija gali būti laikoma ne tik akcijų pirkimas, bet iš esmės bet kokia forma, kuri lemia verslo perėmimą. „Koncentracijų institutu…
Lietuvių požiūris į pinigus keičiasi: mažiau emocijų, daugiau skaičiavimų
Lietuvių finansinė elgsena keičiasi – gyventojai vis dažniau renkasi trumpesnius ir lankstesnius skolinimosi sprendimus, aktyviau investuoja. Verslas taip pat drąsiau skolinasi plėtrai ir modernizacijai. Tokias tendencijas atskleidžia finansinių technologijų („fintech“) įmonių 2025 metų duomenys. Pasak „fintech“ sektoriaus atstovų, lietuvių finansiniai sprendimai šiemet tapo brandesni – mažiau impulsyvūs, labiau paremti skaičiavimais ir ilgalaikiu požiūriu. Tai – ženklas, kad finansinis raštingumas iš teorijos pereina į kasdienybę. Finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijanti asociacija „Fintech Hub LT“ pastebi augantį gyventojų finansinį raštingumą ir brandą. „Fintech“ įmonių sprendimai padarė finansus prieinamesnius ir suprantamesnius. Pastaraisiais metais lietuviai ne tik dažniau investuoja, bet ir renkasi atsakingiau – trumpesnius, lankstesnius bei skaitmenizuotus produktus. Mano nuomone, tai – naujas…
Finansų ministras su EK nare Maria Luís Albuquerque aptarė ES kapitalo rinkos plėtros viziją, sankcijų stiprinimą Rusijai ir Baltarusijai
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas šiandien susitikęs su Europos Komisijos (EK) nare Maria Luís Albuquerque, atsakinga už finansines paslaugas ir Taupymo bei investicijų sąjungą (SIU), diskutavo, kaip geopolitinių iššūkių kontekste sukurti veiksmingą ES kapitalo rinką, kurioje atsirastų dar geresnės sąlygos tiek verslo, tiek piliečių investicijoms. „Europos Komisijos pristatyta Taupymo ir investicijų sąjungos iniciatyva siekia sukurti gilesnę, skaidresnę ir integruotesnę ES kapitalo rinką. Jos tikslas – ne tik padėti įmonėms lengviau gauti finansavimą, bet ir visiems gyventojams efektyviau investuoti savo santaupas. Tai itin svarbu dabartiniame globalių iššūkių kontekste, nes Europos ekonomika turi tapti dar atsparesne ir konkurencingesne“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. SIU siekiama spręsti esmines problemas: per didelę nedidelių verslų…
Patarė, kaip stiprinti tarpusavio ryšius namuose: nuo itališko stiliaus vakarienės iki filmų vakarų
Kiek laiko skiriate bendram vakarui su artimaisiais ar draugais? Italai jau seniai suprato, kad ryšį kuria ne tik pokalbiai, bet ir bendros patirtys – nuo lėtų vakarienių iki ilgo buvimo kartu. Lietuviai pamažu atranda šią vertę, o ją galima dar labiau sustiprinti pasitelkus kūrybiškus sprendimus. „Italijoje mes apie maistą kalbame tiek valgydami, tiek nevalgydami. Jis mus sujungia. Nesvarbu, ar dienos metu ginčijomės ar pykomės, prie stalo vakarienė mus sutaiko. Toks kasdienis ritualas kuria artimą ryšį, nesvarbu, kaip toli bebūtume vieni nuo kitų“, – sako Lietuvoje gyvenantis italų šefas Matteo Covacci. Ši mintis atsiskleidė „Samsung“ ambasadorių renginyje „La Dolce Vita“, kur nuomonės formuotojai kartu su šefu Matteo gamino makaronus ir dalinosi…
Europos sveikos mitybos diena: kaip rinktis sveikatai palankesnius produktus kasdien?
Lapkričio 8-oji – Europos sveikos mitybos diena, kuria skatinama atkreipti dėmesį į sveiką mitybą ir jos principus. Nors sveikesnė mityba neretai gali pasirodyti kaip sudėtinga užduotis, kupina taisyklių, apribojimų ir nuolatinio skaičiavimo, iš tiesų tam nereikia nei didelių pastangų, nei drastiškų pokyčių, nei didelio biudžeto. Svarbiausia žinoti, kaip atsirinkti ir į savo apsipirkimo krepšelį įtraukti tinkamus produktus, kad sveikesni sprendimai taptų natūralia kasdienybės dalimi. Prekybos tinklai taip pat kasdien prisideda prie mitybos įpročių formavimo – nuo to, kokius produktus klientai randa asortimente, iki to, kurie iš jų atsiduria krepšelyje. Pasak „Lidl Lietuva“ kokybės atitikties ir užtikrinimo vadovo Karolio Lebedniko, tinkamai suformuotas parduotuvės asortimentas gali natūraliai paskatinti ir sveikesnius pirkėjų sprendimus.…
Tokių keksiukų dar neragavote: tinklaraštininkė dalinasi apelsinais dvelkiančiu receptu be glitimo
Kai virtuvėje pasklinda šviežiai lupamos citrusų žievelės aromatas, daugelis pajunta artėjančių švenčių nuotaiką. Šis kvapas ne tik pranašauja Kalėdas, bet ir puikiai dera su saldžiais kepiniais. Maisto tinklaraštį „Valgė spalvė“ kurianti Živilė Stumbrienė kviečia išbandyti apelsininius keksiukus be glitimo, kurie tiks tiek saldžiam savaitgaliui, tiek kalėdiniam stalui. Šis receptas išsiskiria ne tik skoniu, bet ir sudėtimi – jame nėra glitimo, todėl puikiai tinka tiems, kurie ieško alternatyvų tradiciniams kepiniams, rašoma prekybos tinklo „Iki“ pranešime spaudai. „Pastebime, kad pirkėjai vis dažniau renkasi produktus, kurie leidžia eksperimentuoti virtuvėje, bet kartu atitinka sveikesnės mitybos principus. Migdolų miltai, pistacijos, produktai be laktozės ar pridėtinio cukraus – tai ingredientai, kurie vis dažniau atsiduria pirkinių krepšeliuose.…
Kaune surengtose gynybos inovacijų dirbtuvėse – greiti sprendimai oro erdvės apsaugai
Aiškūs oro erdvės gynybos poreikiai ir užduotys, greiti ir efektyvūs jų sprendimai. Su tokiu tikslu ketvirtadienį Kaune į inovacijų dirbtuves „Atsakas į oro erdvės saugumo iššūkius čia ir dabar“ susirinko apie 70 inovatorių, startuolių, verslo įmonių, mokslininkų, įvairių sričių specialistų. Susibūrę į konsorciumus jie išsigrynino savo idėjas ir technologinius sprendimus bei pradėjo paraiškų teikimą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) paskelbtam pirmajam kvietimui pagal 1 mln. eurų vertės technologijų programą, skirtą Lietuvos oro erdvės saugumui stiprinti. „Per parą paskelbėme 1 mln. eurų programą ir pirmąjį – 300 tūkst. eurų – kvietimą kartu su gairėmis, aiškiai apibrėžiančiomis, kokių sprendimų šiandien reikia oro erdvės saugumui. Taip atvėrėme langą inovatoriams ir technologijų kūrėjams spręsti…
Skalbinių psichologija: ką švaros įpročiai sako apie kiekvieną?
Kiekvieno žmogaus namų ruošos taisyklės gali kardinaliai skirtis, tačiau psichologai pastebi, kad susiformavę įpročiai gali atspindėti tam tikrus charakterio bruožus. Net ir skalbimo rutina gali parodyti, kaip žmogus jaučiasi ar koks jo santykis su kitais. Siekiant palengvinti namų ruošą, svarbu atpažinti savo charakterio bruožus ir atrasti, kokie sprendimai buityje jiems geriausiai tinka. 2025 metų mokslininkų tyrimai rodo, kad įprotis yra automatinis atsakymas į žmogaus aplinką, o ne apgalvotas sprendimas. Tai atsispindi ir kasdieniuose namų ruošos darbuose, dėl to dauguma žmonių skalbia ne todėl, kad taip nusprendžia. Jie susirūpina pamatę išaugusią nešvarių drabužių krūvą ar neradus norimo megztinio spintoje. „Skalbiniai yra visiems įprasta gyvenimo dalis, tačiau žmonių švaros įpročiai gali kardinaliai…
Beveik pusė gyventojų per Kalėdas planuoja priimti svečius namuose: kaip paruošti virtuvę kalėdiniam šurmuliui?
Artėjant šventiniam sezonui, virtuvė neišvengiamai taps kiekvienų namų širdimi. Naujausia apklausa rodo, kad beveik pusė (45 proc.) Lietuvos gyventojų šventiniu laikotarpiu planuoja savo namuose priimti svečius. Tiek pat apklaustųjų prisipažįsta, kad būtent namų paruošimas šventėms ir tvarkymasis jiems kelia rūpesčių. Laiku priimti sprendimai gali šiuos iššūkius gerokai palengvinti ir jei reikia – net suteikti daugiau erdvės namuose, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. IKEA tyrimo duomenimis, kas antras gyventojas apie Kalėdas pradeda galvoti dar gerokai iki gruodžio. Taigi ką galima padaryti jau dabar, kad būtų išvengta paskutinės minutės streso prieš šventes? Sukurkite papildomą erdvę be renovacijos Interjero dizainerės teigimu, dažna šventinė problema – virtuvėje pritrūksta stalviršio erdvės, ruošiant maistą ir kaupiant ingredientus.…
7 klaidos, kurias daro lietuviai, pirkdami naudotą automobilį, ir kaip jų išvengti
„Buvęs vieno savininko – vokiečio pensininko“, „Tiesiog reikia truputį meilės ir bus kaip naujas“, „Už tokią kainą geresnio nerasit“ – tokias frazes, anot „Autogido“ atstovo Tautvydo Stasiulio, bent kartą yra girdėjęs kiekvienas, ieškojęs naudoto automobilio. Jos tapo šios rinkos folkloru – šmaikščiu, bet dažnai slepiančiu rizikas. Naudoti automobiliai Lietuvoje išlieka populiarūs: vos išvažiavus iš salono, naujo automobilio vertė gali kristi trečdaliu, todėl naudotas variantas atrodo racionalus pasirinkimas. Vis dėlto kartu kyla ir rizikos – paslėptos avarijos, „numušta“ rida ar defektai, išlendantys tik po pirkimo. Pasak „Autopretenzija“ vadovo Ramūno Mackevičiaus, kasmet Lietuvoje parduodama apie 10–15 tūkst. automobilių su paslėptais trūkumais. Šiame straipsnyje „Autogidas“ kartu su „Autopretenzija“ apžvelgia dažniausias klaidas, kurias daro lietuviai…
