Nuo šiol socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties nuostatos bus taikomos apie 6 tūkst. profesinių sąjungų narių, dirbančių 100 socialinių paslaugų įstaigų visoje Lietuvoje. Spalio 17 d. socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė kartu su penkių profesinių sąjungų vadovais pasirašė naują susitarimą dėl šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo, pagal kurį išplėstas įstaigų sąrašas ir padidintas darbuotojų skaičius, galintis naudotis šios sutarties suteikiamomis garantijomis. Palyginimui, 2024 m. lapkritį šios sutarties nuostatos buvo taikomos 95 įstaigoms, kuriose dirbo apie 5,4 tūkst. profesinių sąjungų narių. „Įstaigų ir narių skaičiaus augimas rodo, kad socialinis dialogas stiprėja. Profesinių sąjungų balsas vis labiau girdimas, o darbuotojai geriau atstovaujami. Tai kuria tvarų, ilgalaikį bendradarbiavimą ir skatina daugiau…
Nepramiegokite – tūkstančiai žmonių jau atsiėmė „Iki“ gimtadienio prizus: kaip pasitikrinti, ar laimėjote
Tūkstančiai lietuvių jau džiaugiasi netikėtomis dovanomis – „Iki“ gimtadienio žaidimas „Dovanų iki lubų“ įsibėgėjo visu greičiu. 33-iąjį gimtadienį švenčiantis prekybos tinklas šiemet nusprendė: gimtadienio tortas bus dalijamas visai Lietuvai. O vietoj žvakučių – net 33 tūkstančiai dovanų. Jei šį mėnesį esate apsilankę bet kurioje iš beveik 250 „Iki“ parduotuvių, turite puikią priežastį patikrinti savo „Iki“ programėlę – vienas iš 33 000 prizų gali jau laukti būtent jūsų. „Su gausybe parduotuvių visoje Lietuvoje esame arčiau pirkėjų, todėl daugeliui įprasta kone kasdien užsukti į „Iki“. Tad ir žaidime gyventojai be galo aktyviai dalyvauja – per dieną sužaidžiama net apie 30 tūkst. kartų, o apie trečdalis prizų jau laimėta. Šventė tęsiasi, prizus dalijame…
„Iki“ kepyklų skyriaus vadovė prisipažino – kodėl ji nebegamina tortų namuose
Kai pirkėjai giria „Iki“ kepinius už skonių įvairovę, retas susimąsto, kad ta pati įvairovė slypi ir kitoje lentynų pusėje. Būtent skirtingi žmonės, požiūriai ir idėjos leidžia kurti tai, kas patinka tūkstančiams, sako jau 17 metų „Iki“ kepyklų skyriui vadovaujanti Nijolia Juchnevič. „Kūryba yra nepaprastas procesas, ir didžiausia vertybė čia – žmonės“, – įsitikinusi ji. „Iki“ kepyklos išsibarsčiusios po visą Lietuvą, tad ir Nijolios komandoje – žmonės iš įvairių miestų, nuo jaunų technologų iki ilgametę patirtį turinčių meistrų. Čia drauge dirba ir talentingi lietuviai, ir geriausiomis prancūziškomis tradicijomis dalijasi „Iki“ konditeris Thierry Lauvray. Skirtingi charakteriai, amžius, tautybės, požiūriai, net humoro jausmas – viskas susipina į tvirtą komandą, kurioje žmonės dirba ir…
Baltijos jūroje – nauja kelionių patirtis: lietuviai pirmieji gali apsistoti kapsulių viešbutyje
Pirmaujantis Europoje keltų operatorius DFDS Lietuvoje pristatė unikalią paslaugą Baltijos jūros keleiviams – kapsulių viešbutį. Nuo šiol kelte „Optima Seaways“, kursuojančiame maršrutu Klaipėda-Karlshamnas, keleiviai gali rinktis šiuolaikišką ir prieinamą nakvynės alternatyvą kelionės metu. Tai pirmas tokio tipo sprendimas Baltijos jūros regione, siūlantis išskirtinę miego erdvę plaukiant keltu. „Statistika rodo, kad maždaug 15 proc. į Švediją plaukiančių keleivių yra pavieniai keliautojai. Dalis jų vyksta darbo reikalais, kiti leidžiasi į vis populiarėjančias solo keliones ar yra skaitmeniniai klajokliai, dirbantys iš įvairių vietų. Siekdami jiems pasiūlyti daugiau komforto, investavome į naujovę rinkoje – miego kapsules. Ši nauja patirtis yra patogus pasirinkimas praktiškiems keliautojams, kurie kelionėje nori išskirtinių, funkcionalių ir tvarių sprendimų“, – sako…
Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar lietuviai už elektrą moka mažiau nei lenkai?
Nors vis dar tenka išgirsti, kad gamindami elektrą iš iškastinio kuro už ją mokėtume mažiau, realybė rodo visiškai priešingą situaciją. Žaliosios energetikos kryptį pasirinkusioje ir investicijas šioje srityje pastaraisiais metais nuosekliai didinusioje Lietuvoje elektra šiandien kainuoja mažiau nei anglimis ir dujomis daugiausia tebesiremiančioje kaimyninėje Lenkijoje. Ekspertai taip pat pažymi, kad Lietuvos strategija plėtoti saulės ir vėjo energetika kartu stiprina ir energetinę nepriklausomybę bei artina šalį prie žaliojo kurso tikslų. Praėjusiais metais, palyginti su 2023-iaisiais, elektros gamyba iš atsinaujinančiu šaltinių išaugo daugiau kaip trečdaliu, o iš viso mūsų šalis iš šių šaltinių pasigamino apie 70 proc. visos elektros energijos. Kaimyninėje Lenkijoje šie skaičiai buvo gerokai kuklesni – šioje valstybėje generacija iš…
Vieno puodo magija: kaip namuose paruošti skanų ir nebrangų plovą, kuris suburs žmones prie stalo
Kai norisi nesunkiai paruošiamo, sotaus ir pigaus patiekalo, neabejotinai vienas skaniausių pasirinkimų – naminis plovas. Šis patiekalas yra tikra šventė skonio receptoriams, kur sultinga mėsa, aromatingos daržovės ir subtilūs ryžiai sudaro tobulą harmoniją. Nors laikoma, kad aviena ar ėriena yra tradicinė plovo mėsa, tačiau, pasak Gintarės Kitovės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, paprastesniam ir greitesniam variantui lietuvių virtuvėse dažniausiai pasirenkama kiauliena. „Šviežia kiauliena populiariausia mėsa išlieka ne tik dėl geros kainos, nuolat jai skelbiamų akcijų, bet ir dėl to, kad lietuviai iš jos įpratę gaminti tiek kasdien, tiek per šventes, susibūrimus. Ji nebrangi, lengvai paruošiama ir labai universali – galima ruošti ir patiekalus, kuriuos prieš tai valgė kelios kartos, ir…
„LG Electronics India“ įtraukta į Nacionalinės vertybinių popierių biržos sąrašą
Siekdama tapti nacionaline Indijos korporacija, bendrovė pristato savo ateities viziją „LG Electronics“ (LG) skelbia apie savo antrinės bendrovės „LG Electronics India Limited“ (LGEIL) įtraukimą į Indijos nacionalinę vertybinių popierių biržą (NSE). Šis svarbus įvykis žymi reikšmingą žingsnį LGEIL siekyje tapti nacionaline Indijos korporacija ir sustiprina jos, kaip ilgalaikės partnerės, vaidmenį šalies ekonomikos augime. Spalio 14 dieną Mumbajuje, NSE būstinėje, LG surengė įtraukimo į biržą ir ateities vizijos pristatymo ceremoniją, kurioje dalyvavo „LG Electronics“ generalinis direktorius William Cho, finansų direktorius Chang-tae Kim, LGEIL generalinis direktorius Hong-ju Jeon, valdybos pirmininkas Dae-hyun Song, taip pat NSE generalinis direktorius Ashish Chauhan, investuotojai ir analitikai. Skambant rinkos atidarymo varpui, LG generalinis direktorius Cho ir NSE…
„Pinigai ant medžių neauga“ ir kiti melai, kuriuos apie finansus girdėjome vaikystėje
Vaikystėje išgirstos frazės įstringa mūsų pasąmonėje ir lydi net kai esame suaugę. Ir jos neretai lemia, kaip elgiamės su pinigais: ar esame linkę taupyti, investuoti, rizikuoti ar, atvirkščiai, vengiame bet kokių pokyčių. Apie tai, kaip vaikystėje išgirsti mitai veikia mūsų požiūrį į pinigus ir kaip juos pakeisti sąmoningesniu finansiniu elgesiu, pasakoja „Luminor“ kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Santykis su pinigais įprastai formuojasi dar tada, kai apie juos žinome labai nedaug. Deja, kai kurie iš vaikystėje girdėtų teiginių ne tik nepadeda, bet ir riboja mūsų finansinį potencialą. „Vaikystėje išgirstos frazės neabejotinai formuoja mūsų santykį su pinigais, tačiau jos nėra nuosprendis visam gyvenimui. Suprasdami, iš kur kyla mūsų finansiniai įsitikinimai, galime juos…
Mažos sumos – įspūdingi rezultatai: kodėl verta pradėti investuoti dar studijų metais?
Ar 10 eurų per mėnesį gali pakeisti tavo ateitį? Pasak Julijos Mosinos, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros doktorantės, atsakymas – taip. Finansinis raštingumas šiandien tampa ne tik naudingu, bet ir būtinu įgūdžiu – jis padeda planuoti išlaidas, kurti finansinę „pagalvę“ ir užtikrinti saugesnę ateitį. O vieni svarbiausių šio įgūdžio elementų – taupymas ir investavimas. „Jaunystė yra tinkamiausias metas pradėti: galime klysti pigiau, o įgyti įgūdžiai ir disciplina vėliau tampa neįkainojami“, – sako J. Mosina. Kodėl verta pradėti dar studijų metais? „Jaunystėje turime unikalią galimybę klysti pigiau – nedideli nuostoliai iš pirmųjų investicijų tampa vertinga pamoka, kuri vėliau neįkainojama, – akcentuoja Julija Mosina. Ji priduria, kad būtent šiame…
„Swedbank“: lietuvių vartojimo krepšelis artėja prie 900 eurų, daugiau išleidžiama pramogoms, sveikatai ir grožiui
Šalies gyventojų vidutinės išlaidos pasiekė 870 eurų per mėnesį, rodo „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys. Palyginti su trečiu praėjusių metų ketvirčiu, vartojimo išlaidos šiemet išaugusios 13 proc. Be to, pastebima, kad išlaidų augimas tapo spartesnis už atlyginimų augimą, kas rodo, jog šalies gyventojai ima išlaidauti mažiau galvodami apie ateities poreikius. „Gyventojų išlaidų augimas prisideda prie tolesnio ekonominio aktyvumo, bet tampa mažiau paremtas realiu atlyginimų augimu. Vartojimo augimas ypač ryškus tarp jaunesnio amžiaus ir tarp gaunančiųjų žemesnes pajamas, o šią tendenciją kitąmet gali dar labiau sustiprinti atsiradusi galimybė atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Žvelgiant į trumpalaikę perspektyvą, tai yra gera žinia ekonomikai, tačiau ilgainiui tai gali turėti neigiamą poveikį gyventojų finansinei…
