Pagal Finansinės apskaitos įstatymą uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) ir mažųjų bendrijų (MB) apskaitą gali tvarkyti jų vadovai. Tokia galimybe naudojasi tūkstančiai Lietuvos įmonių. Tačiau tai darant savarankiškai, dažnai daromos klaidos. Buhalterinių paslaugų bendrovės „buhalterės.lt“ vadovas Laimis Jančiūnas išskiria pagrindines. 1. Pamirštama sutikrinti įmonės turtą Anot L. Jančiūno, dažnai pamirštama atlikti inventorizacijas. Jos privalomos kasmet. Vadovai pirkimų sąskaitas suveda į kokią nors sistemą ir galvoja, kad to užtenka. „Dėl to apskaitoje kaupiasi prekės, kurios realiai jau yra parduotos. Dar blogiau, kai visi pirkimai iš karto įtraukiami į sąnaudas. Tai iškreipia pelno mokestį ir gali turėti mokestinių pasekmių“, – pažymi L. Jančiūnas. 2. Neatliekami skolų suderinimai Dar viena pasitaikanti klaida – pamirštama…
Pirmasis agrotechnologijų inkubatorius sutelks 50 tūkst. eurų mokinių idėjoms paversti verslu
Jau dešimtmetį žemės ūkio verslo bendrovės „Scandagra“ įgyvendinama socialinės atsakomybės programa „Ateities Lietuvai“ žengia į naują etapą. Bendrovė kartu su partnerėmis „DOJUS agro“, „Bayer“ bei „Lietuvos Junior Achievement“ Lietuvos moksleivius kviečia jungtis prie pirmojo agrotechnologijų inkubatoriaus ir savo idėjas paversti realiai veikiančiu verslu. „Matome, kad „Ateities Lietuvai“ prisideda ne tik prie verslumo kompetencijų ugdymo, bet ir jaunų žmonių asmenybių formavimo. Iniciatyva augančioms asmenybėms padeda lavinti lyderystę, atsakomybę ir strateginį mąstymą – savybes, kurios būtinos šalies plėtrai. Agrotechnologijų inkubatorius leis šiam procesui suteikti papildomą stimulą ir nuo teorijos pereiti prie realių sprendimų kūrimo“, – sako „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas. Partneriai mato strateginę naudą Geriausioms trejus metus truksiančio agrotechnologijų inkubatoriaus idėjoms įgyvendinti…
„DPD Lietuva“ pradeda partnerystę su Lietuvos krepšinio lyga
Viena didžiausių siuntų pristatymo įmonių „DPD Lietuva“ ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL) pradeda naują partnerystę. Partnerystė tarp kompanijų pasirašyta vieneriems metams. Pasak „DPD Lietuva“ generalinio direktoriaus Roberto Vilkaičio, ši partnerystė jungia savo aikštelėse aukščiausio lygio žaidėjus. „Krepšinis Lietuvoje yra daugiau nei sportas – tai neatsiejama mūsų bendruomenės ir šalies kultūros dalis. Partnerystė su LKL leidžia mums prisijungti prie šios istorijos ir rasti natūralių sąlyčio taškų tarp dviejų sričių. Prisijungdama prie šios istorijos, „DPD Lietuva“ tampa jos dalimi – ten, kur susitinka aistra, įkvėpimas ir svarbios akimirkos. Kaip krepšinio aikštelėje pergales lemia rezultatyvūs perdavimai, taip ir logistikos srityje – „DPD Lietuva“ rūpinasi tūkstančiais sėkmingų perdavimų, kuriančių ryšius tarp žmonių Lietuvoje ir…
Tvaresnė kava „Lidl“ parduotuvėse: kodėl tai svarbu ir kaip teisingai pasirinkti
Ar žinojote, kad vienas Lietuvos gyventojas per dieną vidutiniškai išgeria 2-3 puodelius kavos? Daugeliui kava – ne tik energijos suteikiantis gėrimas, bet ir ryto ar popietės ritualas, pradedantis dieną ar suburiantis pokalbiui. Prekybos tinklas „Lidl“ kviečia į kavos festivalį – nuo švelniausių arabikos pupelių natų iki intensyvaus robustos skonio – jame laukia ne tik išskirtinės nuolaidos, bet ir sertifikuotos kavos pasirinkimas, užtikrinantis aukščiausią kokybę už žemą kainą. Nuo pirmojo kavos puodelio, išgerto dar IX amžiuje Etiopijoje, šis gėrimas užkariavo visą pasaulį – šiandien kasdien išgeriama daugiau nei 2,25 milijardo puodelių kavos. Skirtingi regionai, klimatas ir auginimo tradicijos lemia šio gėrimo įvairovę. Būtent ji ir leidžia kiekvienam atrasti savo mėgstamą skonį.…
„Luminor“: išgyvename trumpalaikių ekonomikos tikslų ir greito rezultato siekimo laikmetį
Didžiosios Vakarų pasaulio ekonomikos susiduria su sparčiai besikeičiančia, nestabilia geopolitine, ekonomine ir technologine aplinka, tačiau sprendimų priėmėjai neranda savyje valios priimti reikiamų, kartais skausmingų, sprendimų, o spragas mėgina kamšyti trumpalaikiu išlaidavimu. Lietuvos ekonomikai kol kas pavyksta išlaviruoti neramiame pasauliniame vandenyne, tačiau situacija keisis – Lietuvai 2026-2027 metais prognozuojamas laikinas vartojimo pliūpsnis, po kurio teks išgyventi sunkias pagirias. Tokį ne itin optimistinį būsimų makroekonominių pokyčių paveikslą naujausioje ekonomikos apžvalgoje piešia „Luminor“ banko ekonomistai, kurie pastebi, kad nemaža dalis valstybių, brėždamos ekonominės politikos gaires, mieliau renkasi „mūsų amžiui užteks, o po mūsų – kad ir tvanas“ principą. Šiemet ir kitąmet Lietuvos ekonomika greičiausiai išliks Baltijos šalių lydere, fiksuodama 2,8 ir 3,4 proc.…
Vakarai tamsėja – automobilių vagys drąsėja
Tamsa yra pagrindinė automobilius apšvarinančių vagių padėjėja. Rudenėjantys orai, trumpėjančios dienos, mažiau žmonių lauke ir kiemuose, ilgesniam laikui palikti automobiliai ilgapirščiams reiškia geresnes sąlygas apvogti. Nors draudimo bendrovės „Gjensidige“ statistika rodo, kad kasmet apvagiamų automobilių skaičius mažėja, ilgapirščiai atneša nemažų nuostolių. „Gjensidige“ duomenimis, automobilių dalių vagišių padaryta žala kasmet auga – pernai ji vidutiniškai siekė 900 Eur. Nuo 2022 m. klientams draudimo bendrovė atlygino vagysčių nuostolių už 2,3 mln. eurų. Dažniausiai pavagiami automobilių bamperiai, žibintai, veidrodėliai, ir vagys išsimontuoja daugiau negu vieną detalę. Pernai tarp vagių buvo populiariausios „Audi” ir „Toyota” dalys, šiemet – „Toyota” ir „Volkswagen” detalės. Apvagiami tiek senesni, tiek nauji automobiliai, nukenčia ir tokios prabangios markės kaip…
Beveik 400 mln. eurų investicijų į žaliąsias technologijas: Lietuvos verslai mato ir iššūkius, ir galimybes
Žalioji transformacija šiandien yra vienas aktualiausių klausimų visoje Europos Sąjungoje. Inovacijų agentūros duomenimis, Lietuvos pramonė vis daugiau lėšų skiria švariųjų technologijų diegimui ir kūrimui – per pastaruosius metus investuota 376 mln. eurų, tačiau iššūkiai neapsiriboja vien finansais. Įmonės susiduria su papildomais kaštais, reguliaciniais pokyčiais ir būtinybe per trumpą laiką įgyvendinti sudėtingas reformas. Dėl to viešojoje erdvėje vis dažniau keliamas klausimas: ar žaliasis kursas yra galimybių šaltinis, ar papildoma našta? Verslams kelia iššūkių Europos Sąjungos žalioji transformacija formuoja naujas konkurencijos taisykles. Įmonėms keliami reikalavimai mažinti poveikį aplinkai, diegti energijos efektyvumo sprendimus ir užtikrinti tvaresnes tiekimo grandines. Tokie pokyčiai atveria naujų galimybių stiprinti pozicijas rinkose, tačiau kartu kelia ir daug praktinių klausimų…
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: sveikatos apsaugos ministrė politiką grindžia tikėjimu, o ne įrodymais
2025 m. rugsėjo 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Trečiadienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje viešėjusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė patvirtino sieksianti išnaikinti priemokas už medicinines paslaugas – taip tikisi sustiprinti viešąjį sveikatos sektorių. Liberalų frakcija neabejoja – ši reforma įgyvendinama nesirenkant priemonių, demonizuojant privačią mediciną ir nesilaikant įsipareigojimo bendradarbiauti su socialiniais partneriais. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnei Viktorijai Čmilytei-Nielsen atkreipus dėmesį, kad priemokas už paslaugas naikinančiomis įstatymų pataisomis nepatenkintos absoliuti dauguma medikams ir pacientams atstovaujančių asociacijų, o apie reformos rizikas įspėjo ir ISM universitetas, socialdemokratų valdoma Sveikatos apsaugos ministerija vis dėlto atkakliai laikosi socialistinės globos valstybės krypties. „Jeigu ši reforma…
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarybos pozicija dėl 2026 m. valstybės biudžeto.
PRANEŠIMAS SPAUDAI Kauno ir Marijampolės regionų verslo atstovai, kuriuos jungia Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, supranta atsakomybę dėl Lietuvos ekonomikos stiprinimo, konkurencingumo augimo, šalies saugumo ir jo visapusiško tvirtinimo. Teikiame 2025 m. rugsėjo 9 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarybos posėdyje priimtą poziciją dėl 2026 m. valstybės biudžeto. POZICIJA DĖL 2026 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO PROJEKTO Šalies verslo įmonės, kurių sumokėti mokesčiai suformuoja didžiąją dalį valstybės pajamų, tikisi teisingų, ekonomikos tvarumą, plėtrą, visuomenės raidą užtikrinančių veiksnių. Pastarojo laikotarpio geopolitiniai pokyčiai, muitų karai, ekonomikos lėtėjimas – verčia sunerimti verslo bendruomenę ir gerokai aktyviau stebėti valstybės valdymo procesus, efektyviai paskirstant viešuosius finansus. Likus keliems mėnesiams iki metų pabaigoje tvirtinamo valstybės 2026…
Beveik 400 mln. eurų investicijų į žaliąsias technologijas: Lietuvos verslai mato ir iššūkius, ir galimybes
Žalioji transformacija šiandien yra vienas aktualiausių klausimų visoje Europos Sąjungoje. Inovacijų agentūros duomenimis, Lietuvos pramonė vis daugiau lėšų skiria švariųjų technologijų diegimui ir kūrimui – per pastaruosius metus investuota 376 mln. eurų, tačiau iššūkiai neapsiriboja vien finansais. Įmonės susiduria su papildomais kaštais, reguliaciniais pokyčiais ir būtinybe per trumpą laiką įgyvendinti sudėtingas reformas. Dėl to viešojoje erdvėje vis dažniau keliamas klausimas: ar žaliasis kursas yra galimybių šaltinis, ar papildoma našta? Verslams kelia iššūkių Europos Sąjungos žalioji transformacija formuoja naujas konkurencijos taisykles. Įmonėms keliami reikalavimai mažinti poveikį aplinkai, diegti energijos efektyvumo sprendimus ir užtikrinti tvaresnes tiekimo grandines. Tokie pokyčiai atveria naujų galimybių stiprinti pozicijas rinkose, tačiau kartu kelia ir daug praktinių klausimų…
