Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka augo nebe startuolišku, o viso finansų sektoriaus mastu reikšmingu tempu: praėjusiais metais per šalies sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjus finansuota 379,4 mln. eurų – trečdaliu (36,3 proc.) daugiau nei 2024 m., rodo Lietuvos banko duomenys. Augo ir projektų skaičius: pernai jis siekė beveik 3 tūkst. ir buvo daugiau nei dešimtadaliu didesnis nei metais anksčiau. Lietuva vis ryškiau matoma ir Europos kontekste – šalis patenka tarp penkių didžiausių ES sutelktinio finansavimo rinkų pagal per platformas pritrauktą kapitalą, rodo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos ESMA 2025 m. apžvalga, paremta 2024 m. duomenimis. Daugiau kapitalo per sutelktinio finansavimo platformas pritraukė tik Prancūzija, Nyderlandai, Ispanija ir Italija. „Lietuvoje sutelktinis finansavimas…

Lietuva šią savaitę gyvens rožine nuotaika – artėja „Vilnius Pink Soup Fest“, kur minios ir vėl sekmadienį žygiuos „IKI šaltibarščių ėjimo varžybose“. Kol dalyviai ruošia originalius kostiumus, „Iki“ jau paruošė netikėčiausių skanėstų šiai nuotaikingai šventei. Vilniečiai „Iki“ lentynose jau gali rasti net 4 naujus ir nebrangius šaltibarštiškus produktus: šios rožinės sriubos įkvėptų desertų ir net rožinės tortilijos. „Šaltibarščiai – ne tik viena skaniausių, bet ir viena žaismingiausių mūsų gastronominių tradicijų. Todėl artėjančiam šios legendinės sriubos festivaliui norėjome paruošti ne tik tradicinių, daugelio jau pamėgtų „IKI Šefai“ šaltibarščių, bet ir šį tą, kas nustebintų bei įsimintų ilgam. Norime, kad šią šventę būtų galima švęsti ne tik įsitraukiant į festivalio veiklas, bet…

Iš pradžių – skambutis su pažadu greitai ir lengvai uždirbti. Vėliau – tariamas investavimo konsultantas, neva auganti investicinė grąža ir raginimai investuoti į auksą, pristatomą kaip saugi ir itin pelninga investicija. Kai kuriais atvejais sukčiai pasirodo net prie namų durų – prisistato kurjeriais ar tariamais aukso ekspertais, siūlo įvertinti neva pelningą investiciją arba atvyksta paimti investavimui skirtų pinigų. Taip šiandien veikia investiciniai sukčiai, vis aktyviau nusitaikantys į gyventojus, atsiimančius antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Pasitelkę dirbtinį intelektą, netikras investavimo platformas ir įtikinamai kuriamas istorijas, jie sukuria apgaulingą saugumo jausmą, kuriuo patikėti tampa pavojingai lengva. Tačiau ši iliuzija dažniausiai subliūkšta vos pervedus pinigus – kartu išnyksta ir viltys juos susigrąžinti. Auksas…

ECOVIS ProventusLaw partner, attorney-at-law Inga Karulaitytė has been shortlisted for “Thought Leader of the Year – CEEMEA” at the IFLR Women in Business Law Awards 2026. Inga Karulaitytė is a FinTech and financial regulation expert with more than 20 years of experience advising clients across Lithuania and the Baltics.  She focuses on fintech regulation, AML/CTF, payments, compliance and cross-border financial services matters. The Women in Business Law Awards, organised by Legal Benchmarking Group (IFLR), recognise leading women lawyers across Europe, the Middle East and Africa. The shortlist is based on a rigorous review of professional achievements, client advisory work, industry leadership, thought leadership, and contributions to the development of legal…

„Bitė Lietuva“ pajamos 2025 metais pasiekė 340,6 mln. eurų ir augo 2,9 proc. Skaitmeninių paslaugų bendrovės EBITDA sudarė 117,6 mln. eurų, grynasis pelnas – 69,2 mln. eurų. Į Lietuvos biudžetą bendrovė sumokėjo 40 mln. eurų ir išliko viena didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „2025 metai „Bitei“ – mūsų ateitį keisiančių investicijų metai. Užbaigėme didžiausią investicinę programą istorijoje į „Bitės“ ryšių tinklus bei paslaugų kokybės gerinimą. Kartu klojome pagrindus sparčiam verslo augimui pasikeitusiame rytojaus pasaulyje. Pradėjome skaitmeninės transformacijos erą, kuri pareikalavo ir didelių investicijų, ir mąstymo elgesio pokyčių. Visa tai leidžia į dirbtinio intelekto (DI) pasaulį žengti pasitikinčiai“, – sako Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius, pridurdamas, kad vis…

Jaunoji karta dažnai apibūdinama kaip gyvenanti „čia ir dabar“, tačiau naujas tyrimas rodo priešingą tendenciją – beveik kas antras 18–29 metų lietuvis ateities saugumą pirmiausia sieja su santaupomis. Draudimo bendrovės BTA užsakymu įmonės „Norstat“ atlikto tyrimo duomenimis, finansinis rezervas jaunimui šiandien reiškia ne prabangą, o galimybę jaustis stabiliau nuolatinių krizių ir neapibrėžtumo fone. Lietuviai Baltijos šalyse išsiskiria stipriausiu finansinio saugumo poreikiu – santaupas kaip svarbiausią pasiruošimo elementą kovo mėnesį atliktame tyrime įvardijo 38 proc. šalies gyventojų. Tuo metu Latvijoje santaupas kaip saugumo įrankį įvardija 27 proc. gyventojų, o Estijoje – 34 proc. Įdomu tai, kad finansinę „pagalvę“ labiausiai akcentuoja ne vyresni žmonės, o jaunesnės kartos: tarp 18–39 metų gyventojų santaupas…

Nuosavas būstas gali atnešti saugumo, stabilumo, tačiau kartu ir daugiau atsakomybės. Nors įsigyjant būstą su paskola draudimas yra privalomas, tai neturėtų būti tik formalumas. Į ką atkreipti dėmesį renkantis draudimą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Minimalaus draudimo ne visada pakaks Pasak ekspertės, daug gyventojų apsiriboja minimaliu draudimu, kuris dengia tik būsto konstrukcijas – sienas, stogą ar inžinerines sistemas. „Vis dėlto, turint tokį draudimą ir įvykus nelaimei, gali paaiškėti, kad kompensuojamas tik pats pastatas, o baldai, buitinė technika ar kiti daiktai lieka neapsaugoti. Todėl prieš renkantis draudimą reikėtų įsivertinti, ar prireikus galėtumėte atkurti būstą iki tokio lygiokoks jis buvo prieš įvykį“, – pataria L. Žukovė. Ji pabrėžia, kad…